Nemokama linija 8 800 50005

0

0,00 €

Prekių krepšelis tuščias

Kūno higiena

Kūno higiena

Doc. dr. Genė Šurkienė

HIGIENA IR ASMENS HIGIENA

 

Higiena yra mokslas, kuris tiria aplinkos įtaką žmogaus sveikatai, nurodo priemones, kuriomis siekiama išsaugoti žmogaus sveikatą, padėti jam išvengti ligų, sukurti palankias gyvenimo sąlygas.

Asmens higiena – tai atskira higienos dalis, kuri tiria kūno, drabužių, avalynės priežiūrą, buitines bei aplinkos sąlygas ir nustato normas bei taisykles, atitinkančias asmens amžiaus anatomines ir fiziologines savybes, padedančias išsaugoti sveikatą ir sudaryti higieninio elgesio įpročius. Šeimos aplinka gali ir turi tapti asmens higienos įgūdžių formavimo veiksniu.

 

KŪNO PRIEŽIŪRA

 

Žmogaus kūno oda saugo jo organizmą nuo pažeidimų. Oda, turėdama ypatingą sandarą, atlieka apsauginę, termoreguliacinę ir šalinimo funkcijas. Maža to, šis organas dalyvauja ir kvėpavimo procese, nes pro odos poras į organizmą patenka dalis reikiamo deguonies bei išsiskiria anglies dvideginis.

Odoje yra daug liaukų. Kai kurios jų išskiria riebalus, saugančius, kad oda neišdžiūtų. Žmogui smarkiau dirbant, oda prakaituoja. Su prakaitu išsiskiria ir organizmui nereikalingos medžiagos. Prakaitas turi stiprų ir nemalonų kvapą, kurį sustiprina odos paviršiuje esančios bakterijos. Taigi ant odos, ypač rankų, susikaupia nešvarumų. Todėl odą nuolat reikia valyti ir plauti.

Visą kūną šiltu vandeniu ir muilu reikia prausti 1–2 kartus per savaitę. Geriausia maudytis po dušu, nes iš jo visą laiką teka švarus vanduo. Dažnai prausiantis nepatartina kaskart naudoti daug muilo, nes oda sausėja ir pradeda skeldėti. Prausimuisi geriausiai tinka minkštas, +35–37° C temperatūros vanduo. Baigiant praustis galima apsipilti vėsesniu vandeniu. Vandens kietumas priklauso nuo jame ištirpusių kalcio ir magnio jonų. Šie junginiai sausina odą, ji ima pleiskanoti. Žmonės, turintys jautrią odą, gali praustis tik minkštu vandeniu. Vandenį galima suminkštinti įmaišius į jį geriamosios sodos (pusė arbatinio šaukštelio sodos 1 litrui vandens) arba virinant.

Kas rytą rekomenduojama praustis iki juosmens, geriau vėsiu vandeniu. Jis žmogui išblaško miegą, atgaivina ir grūdina. Kasdien reikia plauti ausis, nes ausies viduje susikaupę nešvarumai ir siera ne tik yra terpė veistis mikrobams, bet ir pablogina klausą. Jeigu ausų lezgeliai pradurti ir nešiojami auskarai, vakare juos reikia išsiverti, lezgelius išvalyti spiritu. Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, gerai išplaunamos raukšlės už ausų. Klausomosios landos jiems plauti nereikia, nes čia yra švelnių, beveik nematomų plaukelių, kurie pamažu susikaupusius nešvarumus išstumia lauk. Jei klausomojoje landoje susikaupia daugiau sieros, ji išvaloma vatos suktuku. Nusiprausus reikia gerai nusišluostyti, ypač rankų ir kojų lenkimų vietas, po pažastimis, kirkšnis.

Rankas reikia plauti kaskart jas susitepus, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš liečiant maisto produktus. Nusiplovus rankas, jas reikia sausai nušluostyti ir galima patepti maitinamuoju kremu, ypač jei oda sausa.

Jei nėra tekančio vandens, rankos plaunamos dubenyje. Jei jos labai nešvarios, vandenį patartina keisti kelis kartus.

Šaltu oru reikia mūvėti pirštines. Neikite į lauką šlapiomis rankomis, nes tada rankų oda greičiau nužvarbsta ar nušąla.

Kojų odoje yra daug prakaito liaukų, todėl jos, ypač kai šilta, prakaituoja ir užsiteršia. Nešvarių kojų tarpupirščiai greičiau iššunta ir įskyla. Pėdų oda nuolat atsinaujina, todėl seną ir negyvą odą reikia nuolat šalinti. Tai daroma šiurkščia kempine, kojų dilde ar pemzos gabalėliu.

Neretai, avint netinkamo dydžio, nepatogią avalynę, ant kulno ar pirštų pagalvėlių gali susidaryti nuospaudų. Jos šalinamos specialiais pleistrais ar kitomis priemonėmis, kurių galima įsigyti vaistinėse. Jei nuospaudos labai skausmingos, būtina kreiptis į gydytoją.

Nuplautas kojas reikia nušluostyti. Kiekvienam šeimos nariui patartina turėti po du rankšluosčius: vieną veidui ir rankoms, kitą – kojoms.

Puskojines ir kojines reikia kasdien skalbti.

Kojų prakaitavimui mažinti naudojami dezodorantai, antiperspirantai, kremai. Jais tepamos tik švariai nuplautos kojos. Nepatartina kartu naudoti kremų ir dezodorantų, nes gali kilti cheminių reakcijų, kurios pažeis odą. Rekomenduotina atlikti kosmetikos gaminio toleravimo testą juo patepant vidinį dilbio odos lopinėlį. Jei po 10–15 min. oda parausta, tokio gaminio naudoti negalima.

Nešvari kojų oda sudaro palankias sąlygas daugintis mikroorganizmams, atsirasti grybelinėms ligoms. Įtarus grybelinę kojų ligą, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą.

Išorinius lyties organus būtina plauti iš ryto ir vakare. Moterims ir merginoms mėnesinių metu dėl kraujingų išskyrų bei pagausėjusio prakaitavimo greitai atsiranda nemalonus kvapas, todėl reikia lyties organus plauti dažniau nei 2 kartus per parą. Geriau juos plauti tekančiu vandeniu, o ne vonioje. Vanduo turi tekėti nuo gaktos link išangės, kad tiesiosios žarnos mikrobai nepakliūtų į makštį ar šlaplę ir nesu-
keltų jų uždegimo. Jei bute nėra patogumų (vonios, dušo), lyties organai plaunami pilant vandenį iš puodelio. Negalima išorinių lyties organų srityje naudoti kūno gaiviklių ar kvepalų. Jie gali sudirginti odą, sukelti niežulį, alergiją. Be to, gali sutrikti naudingųjų makšties mikroorganizmų veikla, susilpnėti apsauga nuo infekcijos.

Prieš maudantis ir nusimaudžius, vonią reikia išplauti specialiomis plovimo priemonėmis ir šepečiu.

Užsidenkite burną čiaudėdami, nusisukite kosėdami, valydami nosį.

Rankų ir kojų nagus taip pat reikia nuolat valyti ir karpyti, nes po jais kaupiasi nešvarumai. Nagai kerpami specialiomis žirklutėmis arba žnypliukėmis, prieš tai rankas ir kojas palaikius karštame vandenyje. Tada nagai suminkštėja. Ant rankų nagų augančią odelę patartina nustumti lazdele ar mentele, jeigu reikia, odelę galima apkirpti. Nukirpti rankų nagai apdailinami dildele, brūžuojant nuo kraštų į vidurį viena kryptimi.

Kojų nagai karpomi tiesia linija, paskui apvalinami dildele. Kojų nagus, kaip ir rankų, rekomenduojama karpyti kartą per savaitę.

Panagės valomos šepetėliais, mediniais ar plastikiniais krapštukais.

Vaikams iki 4–5 metų ne rečiau kaip dukart per savaitę nagus turėtų kirpti tėvai. Nagai kerpami trumpai, atsargiai ir švelniai, kad vaikui neskaudėtų. Jeigu odelė prie nago atplyšusi, ją taip pat reikia nukirpti. Rekomenduotina leisti vaikui kirpti nagus pačiam, kai jis išmoksta karpyti popierių. Šeštaisiais gyvenimo metais vaikas nagus turėtų kirptis pats.

Sveiki nagai yra lankstūs ir blizga. Pasikeitus nagų spalvai, pradėjus jiems lūžinėti ar netaisyklingai augti, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą.

Kosmetologai kiekvienam šeimos nariui rekomenduoja turėti tik jam skirtą asmeninės higienos priemonių rinkinį. Jame turi būti: šiurkšti kilpinė pirštinė, šiurkšti kūno kempinė, minkštas veido rankšluostis, didelis kilpinis kūno rankšluostis, intymių vietų rankšluostis, kojų rankšluostis, popierinės kosmetinės servetėlės, dantų šepetėlis ir pasta, šukos ar plaukų šepetys, žirklutės, dildė, žnyplės, pincetas, veidrodėlis, šepetėlis blakstienoms, kosmetinis pienelis, grietinėlė ar losjonas makiažui valyti, veido kremas, rankų kremas, higieninis lūpų pieštukas, dezodorantas, plaukų šampūnas, muilas, kojų kremas.

Galvos, kaip ir kitų žmogaus kūno vietų, oda ilgainiui užsiteršia išskyromis, prakaitu, riebalais. Galvą reikia plauti minkštu, neturinčiu ištirpusių druskų vandeniu. Sausiems ir riebiems plaukams yra įvairių šampūnų, tualetinio muilo. Plaukų plovimo dažnis priklauso nuo jų tipo. Normalius ir sausus plaukus patariama plauti ne rečiau kaip kartą per savaitę, o riebius, pasirinkus tinkamą šampūną, galima plauti ir kasdien. Išplautus plaukus, ypač ilgus ir storus, jei sunkiai išsiskalauja šampūnas, galima perskalauti parūgštintu vandeniu (į 2 l vandens įpilti 1–2 šaukštus acto arba įberti kelis kristalus citrinos rūgšties). Paskui plaukus reikia sausai iššluostyti. Neikite į lauką šlapiais plaukais.

 

Šeimos sveikatos enciklopedija. Aut. kolektyvas (leidykla „Alma littera“, 2008 m.)

 
Patarimai ir straipsniai
Sužinok naujienas pirmas