Nemokama linija 8 800 50005

0

0,00 €

Prekių krepšelis tuščias

Ką verta turėti namų vaistinėlėje?

Ką verta turėti namų vaistinėlėje?

Doc. dr. Vytautas Kasiulevičius

Namų vaistinėlėje gali būti įvairiausių vaistų, atsižvelgiant į tai, kokiomis ligomis sergama šeimoje. Čia pateikiama informacija apie vaistus, kurie dažniausiai vartojami pirmajai pagalbai. Labai svarbu žinoti, kad šių vaistų vartojimas turi būti suderintas su gydytoju, pacientas arba jo artimieji turi žinoti, kad sergant tam tikra liga tai yra pirmosios pagalbos priemonė. Suaugusieji privalo saugiai laikyti vaistus, kad jų negalėtų pasiekti maži vaikai.

Nitroglicerinas

Išleidžiamas poliežuvinėmis tabletėmis po 0,5 mg. Vaistas vartojamas stenokardijos priepuolio metu, šio priepuolio profilaktikai esant veiksniams, galintiems jį sukelti, pvz. fiziniam krūviui, stresui. Vaistas po liežuviu visiškai ištirpsta, ima veikti po 2–3 min. Poveikis trunka 30–60 min. Priepuoliui nutraukti vartojama 1 tabletė po liežuviu. Jeigu skausmas nepraeina, po 5 min. reikia dėti dar 1 tabletę po liežuviu, ir jeigu po jos skausmas nepraeina, galima vėl po 5 min. dėti dar 1 tabletę po liežuviu (15 min. laikotarpiu daugiau kaip 3 tablečių vartoti negalima). Jeigu 3 tabletės skausmo nepašalino, reikia tuojau pat kviesti gydytoją. Vaistas gali sukelti šalutinius poveikius. Jeigu nepageidaujamas poveikis pasireiškia, būtina kreiptis į gydytoją. Vartojant vaistą negalima gerti alkoholio.

Paracetamolis

Išleidžiamas tabletėmis po 250 mg, 500 mg, žvakutėmis po 125 mg, 250 mg, 500 mg, taip pat įvairios sudėties sirupai vaikams.

Paracetamolis priklauso skausmą ir padidėjusią kūno temperatūrą mažinantiems medikamentams. Juo trumpai galima mažinti karščiavimą. Vaikams ir dažniausiai suaugusiesiems karščiavimą mažinti reikia, jeigu pažastyje išmatuota kūno temperatūra viršija 38 Celsijaus laipsnius. Paracetamoliu taip pat galima malšinti silpno ir vidutinio stiprumo skausmą (pvz., galvos, dantų, gerklės, raumenų, mėnesinių). Vaistas mažina tik ligos simptomus (skausmą ar karščiavimą), tačiau juos sukėlusių priežasčių neveikia, nes slopina tik tam tikrų medžiagų (prostaglandinų), aktyviai dalyvaujančių minėtų simptomų atsiradime, sintezę. Paracetamolio vartoti negalima, jei: pacientas yra alergiškas paracetamoliui arba bet kuriai pagalbinei vaisto medžiagai, išvardytai vaisto anotacijose; yra sunkus kepenų ar inkstų veiklos nepakankamumas. Paracetamolio suaugusiems žmonėms paprastai rekomenduojama gerti kas 4–6 val. po 0,5–1 g (1–2 tabletes). Jei medikamento vartojama trumpai, per dieną galima gerti ne daugiau kaip 4 g (8 tabletes), jei gydymas ilgalaikis – 2,5 g (5 tabletes). Temperatūrai mažinti paracetamolio galima vartoti ne ilgiau kaip 3 dienas, skausmui malšinti – ne ilgiau kaip 10 dienų. Vaikus patariama gydyti paracetamolio sirupu arba žvakutėmis. Būtinu atveju vaikams tinka toks dozavimas: 1–5 metų vaikams reikia gerti 120–250 mg (dozė priklauso nuo kūno svorio: vienkartinė dozė vaikams – 10–15 mg/kg), 6–12 metų vaikams skiriama 250–500 mg. Nurodytas dozes reikia gerti 3–4 kartus per dieną. Šiuo medikamentu vaikai gydomi 3–5 dienas. Dėl per didelės paracetamolio dozės gali sutrikti kraujotaka, kvėpavimas padažnėti ir tapti paviršutiniškas, vaikams gali pasireikšti neramumas, mieguistumas, svaigulys. Paracetamoliu apsinuodijus, t. y. per 4 val. suaugusiam žmogui išgėrus daugiau nei 7,5 g (15 tablečių) arba ilgesnį laiką geriant po 3–4 g (6–8 tabletes), per pirmąsias 24 val. pasireiškia tokie simptomai: blyškumas, pykinimas, vėmimas, apetito stoka, pilvo skausmas. Kepenų pažeidimas dažniausiai atsiranda po 12–48 val. Jei pasireiškia minėti simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kaptoprilis

Išleidžiamas tabletėmis po 12,5 mg, 25 mg ir 50 mg. Tai antihipertenzinis (mažinantis kraujospūdį) vaistas, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius. Kraujospūdis sumažėja dėl to, kad kaptoprilis atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis. Dozuojama individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir poreikį, todėl dozavimą visada parenka gydytojas. Jeigu nėra galimybės susisiekti su medicinos personalu, geriausia išgerti mažiausią kaptoprilio dozę (12,5 mg) ir stebėti vaisto poveikį 1 val., jeigu poveikis nepakankamas, galima suvartoti dar 12,5 mg dozę. Per tą laiką būtina susisiekti su medikais dėl tolesnės pagalbos organizavimo. Šalutiniai poveikiai, apie kuriuos būtina nedelsiant pranešti gydytojui, yra: krūtinės skausmas, nereguliarūs arba dažni širdies susitraukimai, širdies plakimo pojūtis, sumažėjęs ar padidėjęs šlapimo kiekis, pasunkėjęs kvėpavimas ar rijimas, galvos svaigimo, apsvaigimo ar alpimo epizodai, karščiavimas ar šaltkrėtis, rankų arba kojų pirštų nejautra arba badymo pojūtis, odos bėrimas, niežulys, veido, lūpų ar liežuvio tinimas, kojų ar kulkšnių tinimas. Dažniausias perdozavimo požymis yra kraujospūdžio sumažėjimas. Tokiu atveju atsigulkite ant žemos pagalvės ir kvieskite gydytoją. Kol jis atvyks, mėginkite sukelti vėmimą, kad vaistas pasišalintų iš skrandžio.

Salbutamolis

Išleidžiamas įvairių aerozolinių inhaliatorių pavidalu, vienoje dozėje yra 100 arba 200 µg salbutamolio. Išleidžiamos 2 ir 4 mg salbutamolio tabletės. Vaikams salbutamolis išleidžiamas sirupų pavidalu.

Tai trumpalaikio poveikio (4 val.) bronchus plečiantis vaistas, kuris greitai (per 5 min.) išplečia bronchus grįžtamosios bronchų obstrukcijos (bronchinės astmos, lėtinio bronchito ir emfizemos) atveju. Jį galima vartoti ilgą laiką bronchinės astmos simptomų profilaktikai ir gydymui. Salbutamolį reikia vartoti esant bronchinės astmos simptomams arba prieš tas aplinkybes, kurios sukelia dusulio priepuolį (pvz., prieš fizinį krūvį arba numatomą kontaktą su alergenu). Salbutamolis – ypač vertingas pirmosios pagalbos vaistas sergantiesiems lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios eigos bronchine astma, tačiau negalima užmiršti laiku paskirti ir vartoti inhaliacinių gliukokortikosteroidų. Dusulio priepuoliui gydyti vartojama: suaugusiesiems – 100 arba 200 mik­rogramų, vaikams – 100 mikrogramų. Esant reikalui vaikams dozę galima padidinti iki 200 mikrogramų. Palaikomajai terapijai salbutamolis skiriamas: suaugusiesiems ir vaikams – iki 200 mikrogramų 4 kartus per dieną. Vartojant salbutamolį kartais pasireiškia skeleto raumenų drebėjimas, ryškiausiai pastebimas rankose. Šis poveikis priklauso nuo dozės ir būdingas visiems adrenoreceptorių agonistams. Retkarčiais pasitaiko galvos skausmų. Dėl periferinės vazodilatacijos kai kuriems ligoniams gali atsirasti kompensacinis širdies ritmo padažnėjimas.

Skersaruožių raumenų spazmai ir alerginės reakcijos: angioedema, dilgėlinė, bronchų spazmas, hipotenzija, kolapsas – pasitaiko labai retai.

Kaip ir vartojant kitus inhaliacinius preparatus, salbutamolis gali sukelti paradoksinį bronchų spazmą, pasireiškiantį staiga atsirandančiu dusuliu po preparato inhaliacijos. Tokiu atveju gydytojai paskirs kitą vaisto formą arba kitą trumpalaikio poveikio bronchus plečiantį vaistą. Salbutamolio perdozavimas gali sukelti hipokalemiją, todėl tokiu atveju reikia stebėti kalio kiekį kraujo serume.

Omeprazolis

Išleidžiamas tablečių ir kapsulių pavidalu po 20 ir 40 mg.

Omeprazolis priklauso protonų siurblio inhibitorių grupei ir slopina tiek spontaninę, tiek ir skatinamą dirgikliais skrandžio rūgšties sekreciją, sumažina pepsino kiekį. Omeprazoliu gydomos dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opos, gastritas, skrandžio rūgšties sukeltas stemplės uždegimas ir kitos ligos. Gydymo metu reikia gerti po 20–40 mg omeprazolio per dieną. Vienkartinė dienos dozė prieš pusryčius arba vakarienę veiksmingai sumažina skrandžio rūgštingumą 16–18 val. Jei poveikis nepakankamas, šią dozę galima dvigubinti. Dvylikapirštės žarnos opa gydoma ne trumpiau kaip 4 savaites.

Skrandžio opą reikia gydyti ne trumpiau kaip 6 savaites. Skrandžio rūgšties sukeltas ir (arba) erozinis stemplės uždegimas gydomas omeprazolį vartojant vieną arba du kartus per dieną. Gydymo trukmė – 8–12 savaičių (pagal pažeidimo stiprumą). Retkarčiais omeprazolis sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, dujų susikaupimą žarnyne, pilvo dieglius, dilgėlinę, niežėjimą, išbėrimą, paresteziją ir nemigą.

Dekspantenolio tepalas, kremas, balzamas arba putų aerozolis

Dekspantenolis, veiklioji bepanteno medžiaga, ląstelėse greitai virsta pantoteno rūgštimi ir pasižymi tuo pačiu poveikiu kaip ir vitaminas A. Dekspantenolis daug greičiau absorbuojasi pro odą. Pantoteno rūgštis yra dalis svarbaus kofermento A (KoA). Kaip acetilkofermentas A, KoA dalyvauja kiekvienos ląstelės metabolizme, todėl pantoteno rūgštis reikalinga odai ir gleivinei formuotis ir atsinaujinti. Vaistas greitina paviršinių, nedidelių odos žaizdų, nudegimų gijimą. Prižiūrint kūdikius vaistas naudojamas išbėrimui nuo vystyklų šalinti, odos paraudimų ir uždegimų profilaktikai bei gydymui. Jei nepaskirta kitaip, dekspantenolio reikia plonai užtepti ant pažeistų odos vietų vieną ar kelis kartus per dieną. Jeigu naudojame purškiklį, būtina keletą kartų per dieną užpurkšti vaistus iš 10–20 cm atstumo ant pažeistos kūno vietos.

5 % 10 ml jodo odos tirpalas

Jodo tirpalas pasižymi prideginančiu, bakterijas ir virusus naikinančiu ir jų dauginimąsi stabdančiu poveikiu. Veiksmingiausias 3–10 % jodo spiritinis tirpalas, tepamas aplink žaizdas, juo gali būti dezinfekuojamos rankos. Jokiu būdu negalima pilti jodo į žaizdą: jis gali sutrikdyti gijimą, žaizdos vietoje gali likti randas.

Kalio permanganato kristalai

Kalio permanganatas yra tamsiai violetinės spalvos kristalai, kurie labai gerai tirpsta šaltame ir šiltame vandenyje. 0,1–0,2 % tirpalu plaunamos kūno ertmės. Pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis. Tinka dvokiančioms, pūliuojančioms žaizdoms gydyti. 2–5 % tirpalai veikia sutraukiančiai ir naudojami nudegusiems, opiniams paviršiams plauti.

Salicilo rūgšties 1 % odos tirpalas

Tirpalas naudojamas vietiškai antiseptiniam, dirginamajam ir epidermoliziniam poveikiui sukelti sergant odos ligomis, pvz., akne, žvyneline, raumenų, sausgyslių, sąnarių uždegimu. Keliskart per dieną reikia tirpalu suvilgyti vatos tamponą ir juo tepti pažeistą odą. Vaisto naudoti negalima, kai padidėjęs jautrumas salicilo rūgšties junginiams. Preparatu negalima tepti atviros žaizdos, šlapiuojančios egzemos ir gleivinės.

Kitos medicininės priemonės

Namų vaistinėlėje taip pat rekomenduojama turėti keletą vienetų sterilių tvarsčių (10 cm × 12 cm), porą sterilių nudegimų tvarsčių (400 mm × 600 mm ir 600 mm × 800 mm), palaikomųjų tvarsčių (6 cm × 4 m ir 8 cm × 4 m), palaikomąjį trikampio formos tvarstį, porą sterilių akių tvarsčių, neaustinės medžiagos servetėlių (20 cm × 30 cm), karpomo pirmosios pagalbos pleistro (10 cm × 6 cm), bent vieną vienetą lipnaus pleistro 2,5 cm × 5 m. Namų vaistinėlėje naudinga turėti bent kelias vienkartines medicinines nesterilias pirštines, taip pat pirmosios pagalbos žirkles.

 

Patarimai ir straipsniai
Sužinok naujienas pirmas