Nemokama linija 8 800 50005

0

0,00 €

Prekių krepšelis tuščias

Saulius Urbonas: gyvenimo harmonija

Saulius Urbonas: gyvenimo harmonija

Kai jam buvo 34-eri, jo biologinis amžius buvo kaip 55-erių metų vyro. Dabar, lygiai po 20 metų, kai Sauliui yra 55-eri, jo biologinis amžius yra pripažintas kaip 35-erių vyro. Sveikos gyvensenos ir asmenybės ugdymo mokytojas Saulius Urbonas galėtų dalintis patarimais valandų valandas. Jis daugiau kaip 30 metų domisi įvairiomis žmogaus tobulėjimo, sveikatingumo ir atsparumo stresui sistemomis, dirba su žmonėmis atskirai, kartais ir grupėse. Padėjo atrasti savo problemų šaknis daugybei žmonių ir išmokė, kaip patiems susigrąžinti sveikatą, harmoniją ir siekti asmeninio efektyvumo aukštumų. Svarbi tiesa, kad didžioji dalis mūsų problemų ateina iš blogų mitybos įpročių.

Jūs dažnai susiduriate su žmonėmis, kurie bando išbristi iš įvairių krizių. Kokios jos?

Labai dažnai būna taip, kad žmogus pats negali įvardyti tikrosios savo problemos. Tiesiog ateina ir sako: „Esu labai nervingas, ką man daryti?“ Tuomet pradedu su tuo žmogumi kalbėti ir kapstyti giliau. Kad ir kaip būtų keista, labai dažnai problemos ateina iš mitybos. Retu atveju būna kitaip. Taigi išeina taip, kad žmogus neturi psichologinių problemų. Jam reikia pakeisti gyvenimo būdą, o konkrečiau mitybą ir viskas susitvarko. Tiesa, retai, bet būna ir priešingai – žmogus ateina ir sako, kad turi mitybos sutrikimų. Tuomet tenka dirbti su žmogaus psichologija.

Papasakokite plačiau apie mitybos įpročių pakeitimo procesą.

Niekada nedirbu tiesiogiai. Jei žmogui pasakysi, kaip jo įpročiai turės atrodyti darbo pabaigoje, dažnas pasiduos anksčiau laiko. Taigi pirmiausia įvertinu situaciją ir pradedu daryti veiksmus, kurie per antrą arba trečią ėjimą žmogų atves į reikiamą kelią. Jam paprasčiau nežinoti trečio laiptelio, nes jis tiesiog atrodo per toli ir jeigu pasakysi iš karto, gali sulaukti reakcijos „čia ne man“. Pradžioje paprašau žmonių užpildyti lentelę, kokių produktų negalėtumėte atsisakyti. Pagal tokią lentelę jau galima pamatyti, kas to žmogaus troškimus veikia labiausiai.

Tame sąraše, spėju, saldumynai yra populiariausias produktas...

Taip, saldumynai – vienareikšmiškai populiariausi šioje lentelėje. Į saldumynus žmonės reaguoja kaip į narkotiką. Kadangi tokio produkto kaip bandelė, tortas ar sausainis gamtoje nėra, mūsų smegenys reaguoja skirtingai nuo mūsų kūno. Smegenims yra malonus padidintas cukraus kiekis, tačiau joms šiuo atveju visiškai nesvarbu, kaip tai veikia mūsų kūną. Smegenys, gavusios koncentruoto cukraus, išskiria atlygio hormoną – dopaminą, o tada mums atrodo, kad pradedame jaustis geriau. Būtent dėlto tiek daug žmonių stengiasi „suvalgyti“ stresą.

O koks yra antras produktas po saldumynų, kurio žmonės nelinkę atsisakyti?

Mėsa. O visą pramoniniu būdu gautą mėsą ir žuvį priskiriu nuodų kategorijai. Pavyzdžiui, norvegiška lašiša, pagaminta pramoniniu būdu, yra įtraukta į produktų, kurie dėl savo toksinių savybių sukelia vėžį, dešimtuką. Supraskite teisingai, pati žuvis yra absoliutus gėris, tačiau tik tuo atveju, jeigu ji yra pagauta laisvuose vandenyse. Apskritai mėsa ar žuvis nėra blogai. Tik svarbu žinoti, iš kur ji atkeliavo, kada, kaip ir su kuo ją valgyti.

Kodėl žmonėms sunku atsisakyti tam tikrų produktų, nors žino, kad jie kenkia?

Tai yra vadinama toksiniu alkiu, kuris neturi nieko bendro su tikruoju alkiu. Žmogus yra tiek užsiteršęs, kad kai jo organizmas pradeda valytis, dalis toksikacijos, žinoma, keliauja į kraują ir žmogus pradeda jaustis blogai. Jei jis tuo metu užvalgytų kažko sveiko, pavyzdžiui, obuolį – valymosi procesas nesustotų, todėl žmogus ir toliau jaustųsi blogai. Užtat užvalgius kažko virto ar kepto, organizmas stabdo taikos procesus ir „puola“ tą naują maistą. Galiausiai jis pasijaučia geriau – toksikacija sustoja. Todėl išlipti iš to rato yra labai sudėtinga – taip žmogus nuolat teršiasi.

Ar kavą taip pat priskirtumėte nuodų kategorijai?

Taip. Narkotikų linija yra legali ir nelegali. Legalūs narkotikai yra alkoholis, nikotinas, kofeinas ir cukrus. Tai yra nuodai. Esu tikras, kad jeigu šiais laikais į maisto produktus reiktų priimti cukrų, jis būtų uždraustas, kaip žmogaus organizmui didelę žalą darantis produktas. Deja, suvartojamo cukraus kiekis pasaulyje vis dar smarkiai auga.

Neretai galima išgirsti, kad per dieną būtina suvartoti 2–3 litrus vandens. Ką daryti žmonėms, kurie neprisiverčia jo gerti tiek daug?

Tiesiog negerti, jei nesinori. Vandenį reikia gerti, kai esi ištroškęs. Tačiau labiausiai ištroškę esame, kai valgome neteisingą maistą. Jei valgytume šviežius vaisius, daržoves, žalumynus, riešutus, sėklas – visa, kas ateina iš gamtos, mums vandens iš viso galėtų nebūti. Vaisiuose ir daržovėse yra nuo 90 % vandens, o tai yra gyvybės vanduo. Tačiau jei valgome koncentruotą, žmonių sukurtą maistą, žinoma, mums atsiranda poreikis grąžinti tą vandens balansą organizme.

Moterims patartina gerti vandenį ne tik dėl organizmo valymo, bet ir dėl gražios odos.

Svarbiausias dalykas norint išlaikyti odą yra kolageno sluoksnis. Kolagenas yra baltymas. Norint drėkinti odą vandeniu iš vidaus, pirmiausia reikia jį įsisavinti, o tam reikia daug energijos. Neįsisavinus vandens jis tiesiog išbėga per kitą galą ir dar iš organizmo išplauna elektrolitus. Neretai atsitinka ir taip, kad nuo per didelio vandens vartojimo atsiranda organizmo išsekimas, o taip yra dėl per gausaus mineralų išplovimo. Dehidratacija yra kitas dalykas, tačiau ji tikrai atsitinka ne dėl per mažo vandens vartojimo kiekio.

Nuo skysčių grįžkime prie maisto temos. Lieknėjant moterys dažnai užkanfžda vaisių, tačiau, žinia, jie turi daug cukraus.

Su vaisiais yra keli pliusai ir keli minusai. Svarbiausia, atkreipkite dėmesį, iš kur atkeliavę, kiek juose chemijos ir kokiu paros metu jie yra valgomi. Vaisius niekada netaps antsvorio priežastimi, išskyrus, kai vaisiai yra valgomi po riebaus maisto. Aš netgi nekalbu apie sviestą, aliejų, mėsą... Riebus maistas yra ir riešutai, ir sėklos, ir avokadai. Kol kraujotakoje yra riebalų, tol iš vaisiaus gautas cukrus didina insulino nejautrą ir užkelia cukraus kiekį organizme. Padidėjęs cukraus kiekis dar labiau padidina insulino kiekį ir galiausiai tas cukrus yra paverčiamas į riebalus. Taigi, kai sako „valgau vaisius ir storėju“, problema yra tame, kad prieš tai yra suvalgomas sausainis ar koks kitas riebalas. Todėl vaisius yra svarbu valgyti pirmoje dienos pusėje ir ant tuščio skrandžio. Po maždaug pusvalandžio, dar geriau po valandos ar daugiau, jau galima vartoti ir baltymus, ir riebalus. Tačiau po to vėl valgyti vaisių nebegalima. Taigi dažna klaida, kai vakare nenorėdami prisivalgyti, paužkandžiaujame vaisiais.

Kokia jūsų nuomonė apie dietas? Ar reiktų jų laikytis?

Pagrindiniai veikiančių dietų principai yra tokie: ketoninė mityba, baltyminė dieta, angliavandenių (iš natūralių šaltinių) dieta. Ketoninė mityba – kai iš raciono išeliminuojami angliavandeniai ir paliekami riebalai, baltymai ir, žinoma, žalumynai. Baltyminė dieta iš esmės yra apie baltymus, tačiau paliekami ir riebalai. Angliavandenių iš natūralių šaltinių dieta apima vaisius, daržoves, šaknis, tačiau šiuo atveju svarbu smarkiai apriboti riebalus ir žinoti, kada juos vartoti. Jeigu norite imtis dietos, vienu ar kitu keliu privalote kažko atsisakyti ir tik tada pajausite rezultatą. Kitaip sakant, žmogus, sergantis bet kokia liga ir pasirinkęs vieną iš šių trijų dietų, kurios labai griežtai laikosi, greičiausiai turės teigiamą rezultatą arba netgi visiškai pasveiks. Net nesvarbu, kurią dietą jis pasirinks. Svarbu iš mitybos nedaryti mišrainės. Aš, žinoma, nekalbu apie paskutines ligos stadijas, kai jau niekas nebepadeda.

Patarimai ir straipsniai
Sužinok naujienas pirmas