Nemokama linija 8 800 50005

0

0,00 €

Prekių krepšelis tuščias

Viena dažniausių problemų – su amžiumi prastėjantis regėjimas

Viena dažniausių problemų – su amžiumi prastėjantis regėjimas

Nenuginčijama, kad akys – svarbus jutimų organas, teikiantis daug reikalingos informacijos ir padedantis palaikyti ryšį su mus supančia aplinka. Tinkama akių priežiūra turėtų būti neatsiejama kiekvieno, o ypač vyresnio žmogaus gyvenimo dalis. Kokie būdai geriausiai padeda apsaugoti ir išlaikyti sveikas akis bei gerą regėjimą, kokios ligos dažniausiai diagnozuojamos ir kaip jų išvengti, pasakoja šeimos klinikos „Alfa Clinic“ gydytojas oftalmologas Antanas Gumbelevičius.


Dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms diagnozuojamos ligos
Vyresnis amžius susijęs ne tik su dažniau pasitaikančiomis tam tikromis akių ligomis, bet ir su natūraliais akių pokyčiais, lemiančiais regėjimo pasikeitimą. Dažniausiai sulėtėja tamsinė adaptacija, reikia daugiau laiko atsikurti matymui atėjus iš šviesos į tamsesnę patalpą, sumažėja spalvų juslės bei kontrasto jutimas. Spalvų juslės pokyčiai pasireiškia sunkesniu mėlynų bei mėlynų ir žalių atspalvių skyrimu. Manoma, kad tai susiję su amžiniu lęšiuko gelsvėjimu.


Taip pat su amžiumi atsiranda fiziologinis akomodacijos nusilpimas, kai sumažėja galimybė gerai matyti daiktus iš arti. Dėl šio fiziologinio akomodacijos mažėjimo kaltas tik lęšiukas, jis labai iš lėto standėja ir praranda elastingumą. Gana ilgai nejaučiame, kad susilpnėja akomodacijos pajėgumas, dėl kurio artimiausias gero matymo taškas pamažu tolsta nuo akies. Apie 40-uosius gyvenimo metus gero matymo taškas nutolsta nuo akies ir žmogus nebegali dirbti smulkaus darbo iš įprasto 30–35 cm atstumo. Toks fiziologinis su amžiumi susijęs akomodacijos nusilpimas vadinamas presbiopija, t. y. senatvine toliaregyste, senažiūrumu. 60–70 m. amžiaus akomodacijos pajėgumo visai nelieka. Dažniausiai presbiopija koreguojama skaitymo akiniais.


Yra grupė ligų, kurių dažnis ir rizika su amžiumi didėja. Prasideda lęšiuko drumstėjimas, vadinamas katarakta. Akių, kaip ir kitokie dėl senatvės atsirandantys pokyčiai, pavyzdžiui, plaukų žilimas, pablogėjusi klausa, prasideda ne visiems vienodu laiku. Pradžią sunku nustatyti, nes tai regėjimo negadina. Tik išplėtus vyzdį, plyšinės lempos šviesoje vyresnio amžiaus žmonių akyse galima aptikti pačioje lęšiuko periferijoje drumstų taškų, ruožų. Tai senatvinės kataraktos pradžia. Ji randama iki 50 proc. 65–74 m. amžiaus žmonių, o vyresniems – dar dažniau. Dėl kataraktos pablogėjusio matymo negalime pagerinti akiniais. Dabar nebereikia laukti, kol lęšiukas visiškai sudrumstės ir regėjimas bus labai prastas. Šiuolaikinė mikrochirurginė operacija atliekama, kai lęšiuko drumstumas pradeda trukdyti gerai matyti kasdieniame gyvenime. Operacijos metu pašalinamas drumstas lęšiukas, lieka tik jo kapsulė, į kurią implantuojamas skaidrus dirbtinis lęšiukas. Jei nėra kitų akies ligų, po kataraktos operacijos matymas gali būti visiškai atkuriamas.


Lėtą regėjimo netektį sukelia glaukoma. Jos metu vystosi charakteringas regos nervo ir tinklainės ląstelių pažeidimas. Dažniausiai ja serga vyresni nei 40 m. amžiaus asmenys. Tarp 40-mečių liga nustatoma apie 1–2 proc., tarp 60-mečių – jau apie 5 procentai. Dažnai žmogus ne iš karto suvokia atsiradusius pokyčius. Labai dažnai liga nustatoma tiriant akis profilaktiškai. Glaukomos rizikos faktoriai: padidėjęs akispūdis, paveldimumas, amžius, trumparegystė, diabetas, emocinė, fizinė įtampa, ilgalaikis buvimas tamsoje. Įvairios priežastys gali išprovokuoti ūmų glaukomos priepuolį, kuris pasireiškia ryškiu matymo sutrikimu, galvos skausmu, kartais pykinimu ir vėmimu. Gali būti nustatoma ir normalaus akispūdžio glaukoma. Tai būklė, kai atsiranda glaukomai būdingų pokyčių, tačiau akispūdis būna normalus. Regos nervas, tinklainė nukenčia dėl bendrų kraujotakos sutrikimų. Glaukoma gydoma lašais, lazeriu arba chirurgiškai. Sergantiesiems glaukoma galima dirbti protinį, lengvą fizinį darbą. Reikėtų vengti darbo pasilenkus, tamsoje. Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina regos nervo ir tinklainės ląstelių nykimą.


Su amžiumi yra susijusi ir geltonosios dėmės degeneracija, kai prasideda šviesai jautrių akies elementų nykimas jautriausioje tinklainės dalyje – geltonojoje dėmėje. Tada ima blogėti centrinis matymas, darosi sunku skaityti, tiesios linijos atrodo lenktos ar iškraipytos, matoma dėmė regėjimo lauko viduryje. Kliniškai pasireiškia vyresniems nei 50 m. amžiaus asmenims. Apie 10 proc. ligos atvejų stebima tarp 65–75 m. asmenų, o tarp vyresnių nei 75 m. – net iki 30 procentų. Amžius yra svarbiausias šios ligos rizikos faktorius. Taip pat turi reikšmės rūkymas, paveldimumas, arterinė hipertenzija, nutukimas, moteriška lytis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ultravioletiniai spinduliai, dietos, antioksidantų trūkumas. Šiuo metu nėra radikalaus geltonosios dėmės degeneracijos gydymo, bet kai kuriais atvejais progresavimo riziką mažina kai kurie maisto papildai (liuteinas), vitaminai A, E, C, cinkas, selenas, rekomenduojama bent kartą per savaitę valgyti žuvų. Geriausiai tinka riebios žuvys – tunai, lašišos, sardinės, skumbrės.


Jeigu su amžiumi susijusių akių pokyčių išvengti negalima, tai senažiūrumas paprastai koreguojamas akiniais, katarakta pašalinama chirurginiu būdu. O glaukomos ir geltonosios dėmės degeneracijos atveju svarbi profilaktika, t. y. ankstyvas ligos išaiškinimas, laiku paskirtas gydymas, reguliari akių gydytojo kontrolė, gretutinių ligų išaiškinimas ir gydymas, atsisakymas žalingų įpročių, ypač rūkymo, gali ilgesnį laiką išsaugoti regėjimą, padėti išvengti aklumo.


Kas dar svarbu geram regėjimui?
Kad būtų išsaugotas geras regėjimas, reikia nuolat rūpintis bendra organizmo būkle, skirti organizmą stiprinančių priemonių, laikytis regimojo darbo higienos reikalavimų.


Labai svarbi sąlyga, norint išsaugoti sveikas akis, yra taisyklinga mityba. Su maistu turime gauti pakankamai vitaminų A, C, B grupės, mikroelementų (cinko, seleno, kalio). Svarbiausias vitaminų šaltinis yra daržovės (morkos, pomidorai, lapinės daržovės (petražolės, špinatai, kopūstai), vaisiai (citrusiniai, obuoliai, slyvos, abrikosai, vynuogės), uogos (juodieji serbentai, mėlynės), jūrų gėrybės, žuvų taukai. Šviežiuose vaisiuose, uogose yra daug stiprių natūralių antioksidantų, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus, susidarančius dėl stiprių saulės spindulių poveikio, aplinkos taršos, dažno ir ilgo žiūrėjimo į kompiuterio ar televizoriaus ekraną, saugo nuo kataraktos, stiprina regėjimą, matymą prietemoje, mažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje.


Regėjimas suprastėti gali ir dėl kalio trūkumo organizme. Profilaktiškai rekomenduojama kasdien išgerti stiklinę vandens su šaukštu medaus ir šaukštu obuolių acto.


Rekomendacijos, kaip prižiūrėti akis
Paprastai regimojo darbo higiena susirūpinama tik tada, kai pablogėja rega, tačiau toks požiūris klaidingas. Daug žmonių prie kompiuterio sėdi ne tik darbe, bet leidžia ir laisvalaikį. Šiuo metu rašoma apie kompiuterinį regos sutrikimo sindromą, kuris pasireiškia akių ir galvos skausmais, neryškiu matymu, akių sausumu, šviesos baime, kaklo, pečių skausmais. Anot užsienio specialistų, akių nuovargiui neatsparūs nuo 50 iki 90 proc. dirbančiųjų kompiuteriu. Kai kuriems nuovargio simptomai atsiranda po 2 val., daugumai po 4 val., kone visiems – po 6 darbo kompiuteriu valandų. Akių nuovargį didina darbas kompiuteriu be pertraukų. Specialistai pataria prie kompiuterio sėdėti ne ilgiau kaip 4 val. per parą, kas 20 min. darant 20 sek. pertraukėlę, kurios metu reikia leisti akims pailsėti, padaryti lengvą akių mankštą. Be to, rekomenduojama kas valandą pakilti nuo kėdės ir kelias minutes pavaikščioti.


Labai svarbu taisyklingai įrengta darbo vieta, parinkta tinkama kėdė, kad greitai ir patogiai būtų reguliuojamas sėdynės aukštis, atlošo kampas. Darbo vieta turi būti tinkamai apšviesta: nei per daug ryškiai, nei per tamsiai. Kompiuterio ekranas ant darbo stalo turi stovėti tiesiai, 45–70 cm nuo akių, šiek tiek žemiau jų lygio, kad į ekraną žiūrėtume truputį iš viršaus.


Po darbo būtina skirti užtektinai laiko aktyviam poilsiui, pabūti gryname ore: pavaikščioti, pabėgioti, užsiimti šiaurietiškuoju ėjimu, daryti viso kūno fizinius pratimus. Derindami darbą ir poilsį ilgam išsaugosime akių darbingumą, bendrą sveikatą.


Kuo ypatingas regėjimui pavasaris?
Ankstyvas pavasaris, padidėjusi saulės radiacija, pražydę augalai ir gėlės mus nuteikia labai pakiliai, daromės aktyvesni, tačiau 1–5 proc. gyventojų patiria alergines reakcijas. Alergizuoja žiedadulkės, padidėjusi saulės radiacija sukelia sezoninę arba ankstyvojo pavasario alergiją, kuri pasireiškia pavasariniu konjunktyvitu – akys parausta, peršti, niežti akių vokai, akys pasidaro jautrios šviesai, atsiranda sloga. Nuo saulės radiacinio poveikio akis galime apsaugoti akiniais, tačiau išvengti vėjo nešiojamų žiedadulkių ypač sunku.


Patartina vengti žydinčių pievų, augalų žydėjimo metu nevykti į gamtą, o atostogas planuoti vietose, kur žiedadulkių koncentracija mažiausia. Tai spygliuočių miškai, pajūris arba kalnai.


Gydant padeda alergijas malšinantys akių lašai, bendrosios desensibilizuojamosios priemonės.

Keletas naudingų pratimų akims
Jaučiant akių nuovargį ir norint jo išvengti, reikėtų nuolat „pamankštinti“ akis, atliekant specialius pratimus, kurie stiprina akių raumenis. Lengvą akių mankštą galima atlikti pasirinkus kelis iš šių pratimų:
•    stipriai užsimerkti ir atmerkti akis. Pakartoti tai šešis kartus per 30 sek.;
•    nepasukant galvos pažiūrėti į viršų, po 1–2 sek. – žemyn, į dešinę, į kairę. Daryti tai šešis kartus lėtai ir ritmingai;
•    akimis sukti ratus: keturis ratus pagal laikrodžio rodyklę, keturis ratus prieš laikrodžio rodyklę. Po to tą patį pakartoti užsimerkus;
•     greitai mirksėti akimis 10 kartų;
•     žiūrėti į tolį 3 sek., po to 5 sek. – į pirštą, iškeltą 30 cm atstumu nuo akių. Kartoti šešis kartus;
•     užmerkti dešinę akį ir plačiai atverti kairę. Tą patį pakartoti su kita akimi;
•     suraukti kaktą, žiūrėti piktai kelias sekundes, po to užmerkti akis ir atsipalaiduoti;
•     po kiekvieno pratimo uždengti akis delnais ir pailsėti 2–3 sekundes.
 

Patarimai ir straipsniai
Sužinok naujienas pirmas