Nemokama linija 8 800 50005

0

0,00 €

Prekių krepšelis tuščias

Mirena, 20µg/24 val., vartojimo į gimdos ertmę sistema, N1

Veikliosios medžiagos: Levonorgestrelis Veikliosios medžiagos stiprumas: 20µg/24 val.
Receptinis vaistinis preparatas
Prekės kodas: 047506
Kontracepcijai (apsisaugojimui nuo nėštumo),idiopatinei menoragijai (gausioms mėnesinėms) gydyti,endometriumo hiperplazijos (pernelyg didelio gimdos gleivinės augimo) profilaktikai estrogenų pakeičiamosios terapijos metu.

Nuotolinė prekyba receptiniais vaistiniais preparatais negalima. Vaistą galite įsigyti tik vaistinėje, pateikus receptą. Norėdami užsisakyti skambinkite nemokamos linijos telefonu 8 800 50005 ir įsigykite artimiausioje EUROVAISTINĖJE.

Vaistinių, kuriose šiuo metu prekė yra, paieška

receptiniai_preke

Kartu perkamos prekės

Receptinis vaistinis preparatas

Kontracepcijai (apsisaugojimui nuo nėštumo),idiopatinei menoragijai (gausioms mėnesinėms) gydyti,endometriumo hiperplazijos (pernelyg didelio gimdos gleivinės augimo) profilaktikai estrogenų pakeičiamosios terapijos metu.

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą.
- Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
- Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Šis vaistas skirtas Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos simptomai yra tokie patys kaip Jūsų).
- Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Lapelio turinys
1. Kas yra Mirena ir kam ji vartojama
2. Kas žinotina prieš vartojant Mirena
3. Kaip vartoti Mirena
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Kaip laikyti Mirena
6. Kita informacija

1. KAS YRA MIRENA IR KAM JI VARTOJAMA

Mirena yra T formos vartojimo į gimdą sistema (VGS), kuri, įdėta į gimdą, išskiria hormoną levonorgestrelį. T formos preparato kūno paskirtis yra pritaikyti sistemą prie gimdos ertmės formos. T-formos kūno vertikaliojoje dalyje yra vaistų rezervuaras, užpildytas levonorgestreliu. Du traukiamieji siūlai yra pritvirtinti įpjovoje, esančioje laikiklio gale.

Mirena vartojama:
- kontracepcijai (apsisaugojimui nuo nėštumo),
- idiopatinei menoragijai (gausioms mėnesinėms) gydyti,
- endometriumo hiperplazijos (pernelyg didelio gimdos gleivinės augimo) profilaktikai estrogenų pakeičiamosios terapijos metu.

2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT MIRENA

Bendros pastabos

Prieš pradedant vartoti Mirena, Jūsų gydytojas paklaus kai kurių klausimų apie Jūsų asmeninę ir Jūsų artimiausių giminių sveikatos būklę.

Maždaug 2 iš 1000 teisingai Mirena vartojančių moterų pastoja pirmaisiais metais.
Maždaug 7 iš 1000 teisingai Mirena vartojančių moterų pastoja per penkerius metus.

Šiame lapelyje aprašoma keletas situacijų, kai Mirena reikia ištraukti arba kai Mirena patikimumas gali būti sumažėjęs. Tokiomis situacijomis reikia vengti lytinių santykių arba vartoti nehormonines kontracepcijos priemones, pvz., prezervatyvus ar kitas barjerines priemones. Nesinaudokite ritmo ar temperatūros metodais. Šie metodai gali būti nepatikimi, nes Mirena pakeičia įprastinius temperatūros svyravimus ir gimdos kaklelio gleivių pokyčius, vykstančius per mėnesinių ciklą.

Mirena, kaip ir kiti hormoniniai kontraceptikai, neapsaugo nuo ŽIV infekcijos (AIDS)
ar kitų lytiškai plintančių ligų.

Mirena vartoti negalima:
- jei esate nėščia arba įtariate, kad galite būti nėščia;
- jei Jums yra ar pasikartoja uždegiminė dubens liga (moters dauginimosi organų infekcija);
- jei yra apatinių lytinių takų infekcija;
- jei yra gimdos infekcija po gimdymo;
- jei per paskutinius 3 mėn. buvo gimdos infekcija po aborto;
- jei yra gimdos kaklelio infekcija;
- jei yra gimdos kaklelio ląstelių anomalijų;
- jei yra arba yra įtariamas arba gimdos ar jos kaklelio piktybinis navikas;
- jei yra navikas, kurio augimas priklauso nuo hormonų progestogenų,
- jei yra nenustatytos priežasties nenormalus kraujavimas iš gimdos;
- jei yra gimdos kaklelio ar gimdos anomalija, įskaitant fibroidus, jei jie iškreipia gimdos ertmę;
- jei yra būklė, kai sumažėja atsparumas infekcijoms;
- jei yra ūminė kepenų liga arba kepenų navikas;
- jei yra padidėjęs jautrumas (alergija) levonorgestreliui arba bet kuriai pagalbinei Mirena medžiagai.

Specialių atsargumo priemonių reikia

Jei Jums yra arba, vartojant Mirena, pirmą kartą pasireiškia viena iš žemiau išvardytų būklių, pasitarkite su gydytoju, kuris gali nuspręsti, ar tęsti Mirena vartojimą, ar pašalinti sistemą:
- migrena arba asimetrinis apakimas ar kiti simptomai, kurie gali būti trumpalaikės cerebralinės išemijos (laikino kraujotakos į galvos smegenis sutrikimo) požymiais;
- ypač stiprus galvos skausmas;
- gelta (odos, akių baltymų ir (arba) nagų pageltimas);
- labai padidėjęs kraujospūdis;
- sunki arterijų liga (pvz., insultas arba širdies priepuolis).

Moterys, kurios serga įgyta širdies liga arba širdies vožtuvų liga, lemiančia infekcinio endokardito riziką, gali atsargiai naudoti Mirena. Įdedant ir išimant Mirena šioms pacientėms, profilaktiškai turi būti skiriami antibiotikai.

Sergančioms diabetu Mirena vartotojoms reikia tirti gliukozės koncentraciją kraujyje. Tačiau, vartojant Mirena, diabeto gydymo schemos keisti paprastai nereikia.

Nereguliarus kraujavimas gali slėpti kai kuriuos gimdos gleivinės polipo ar vėžio simptomus bei požymius. Tokiais atvejais reiktų pasvarstyti apie diagnostikos priemones.

Mirena nėra pirmo pasirinkimo metodas jaunoms, niekada negimdžiusioms moterims, nei moterims po menopauzės, kurių gimda sumažėjusi.

Turimais duomenimis Mirena nedidina krūties vėžio rizikos jaunesnėms kaip 50 metų moterims prieš menopauzę. Dėl ribotų Mirena tyrimų duomenų, tiriant endometriumo hiperplazijos (pernelyg didelio gimdos gleivinės augimo) profilaktikos indikaciją estrogenų pakeičiamosios terapijos metu, negalima nei patvirtinti, nei paneigti krūties vėžio rizikos, kai Mirena vartojama šiai indikacijai.

Medicininiai tyrimai ir konsultacijos

Prieš įdedant Mirena galima atlikti: mikroskopinį makšties tepinėlio tyrimą, krūtų patikrinimą bei kitus tyrimus, jei būtina, pvz., infekcijoms, įskaitant lytiškai plintančias ligas, diagnozuoti. Ginekologinis tyrimas turėtų būti atliktas, norint nustatyti gimdos padėtį ir dydį.

Mirena negalima vartoti kaip kontraceptiko po lytinio akto.

Infekcijos

Įdedant Mirena sistemą, kišamasis vamzdelis saugo ją nuo mikroorganizmų taršos. Jis buvo sukurtas sumažinti infekcijų riziką iki minimumo. Nepaisant to, iškart po įdėjimo ir pirmąjį mėnesį po jo, varinių VGS vartotojoms padidėja dubens infekcijos pavojus. VGS (vartojimo į gimdą sistema) vartotojoms dubens infekcijos yra siejamos su lytiškai plintančiomis ligoms. Infekcijos pavojus padidėja, jei moteris ar jos partneris turi keletą lytinių partnerių. Šias infekcijas reikia nedelsiant gydyti. Dubens infekcija gali sumažinti vaisingumą ir padidinti negimdinio nėštumo (esančio gimdos išorėje) pavojų ateityje. Jei yra pasikartojančios dubens ar gimdos sienelės infekcijos arba jei ūminė infekcija yra sunki ar nėra išgydoma per keletą dienų, Mirena būtina išimti.

Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei nepertraukiamai skauda pilvo apačią, karščiuojate, yra skausmas lytinių santykių metu arba nenormalus kraujavimas.

Iškritimas

Gimdos raumenų susitraukimas menstruacijų metu kartais gali pajudinti VGS iš vietos arba išstumti ją iš gimdos. Galimi simptomai yra skausmas ir nenormalus kraujavimas. Jei VGS pajudinama, jos veiksmingumas gali sumažėti. Jeigu VGS iškrenta, jūs daugiau nesate apsaugota nuo nėštumo. Rekomenduojama tikrinti siūlus pirštu, pavyzdžiui, prausiantis po dušu. Esant iškritimo požymiams ar jei neužčiuopiate siūlų, turėtumėte vengti lytinių santykių arba naudoti kitą kontraceptiką bei kreiptis į gydytoją. Kadangi Mirena paprastai mažina mėnesinių gausumą, padidėjęs kraujavimas gali rodyti, kad Mirena iškrito.

Perforacija (prakiurimas)

Retais atvejais Mirena gali įsmigti ar pradurti gimdos sienelę, dažniausiai ją dedant, ir dėl to gali sumažėti apsauga nuo nėštumo. Mirena sistema, esanti ne gimdos ertmėje, yra neveiksminga, todėl ją būtina nedelsiant pašalinti. Perforacijų rizika gali padidėti, jei Mirena įdedama netrukus po gimdymo (žr. 3 skyrių „Kaip vartoti Mirena"), kūdikį žindančioms moterims ar moterims, kurių gimda yra fiksuota ir pasvirusi link nugaros.

Negimdinis nėštumas

Vartojant Mirena, pastojama labai retai. Tačiau jei pastojate vartodamos Mirena, rizika, kad Jūs galite nešioti vaisių ne gimdoje (negimdinis nėštumas), santykinai padidėja. Per metus maždaug 1 iš 1000 teisingai Mirena vartojančių moterų būna negimdinis nėštumas. Šis dažnumas yra mažesnis nei moterims, kurios nevartoja jokių kontracepcijos priemonių (maždaug nuo 3 iki 5 moterų iš 1000 per metus). Didesnis negimdinio nėštumo pavojus yra moterims, kurioms anksčiau yra buvęs negimdinis nėštumas, kiaušintakių operacija arba dubens infekcija. Negimdinis nėštumas yra rimta būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Šie simptomai galėtų reikšti, kad Jums gali būti negimdinis nėštumas ir Jūs nedelsdama turite kreiptis į gydytoją:
< Jums baigėsi menstruacijos ir tada jums prasidėjo pastovus kraujavimas ar skausmas,
< Jums maudžia arba labai stipriai skauda pilvo apačią,
< Jums yra normalaus nėštumo simptomai, bet taip pat Jūs kraujuojate ir jaučiatės apsvaigusi.

Silpnumas

Kai kurios moterys, įdėjus Mirena, jaučiasi apsvaigusios. Tai yra normali reakcija. Jūsų gydytojas Jums patars po Mirena įdėjimo šiek tiek pailsėti.

Padidėję kiaušidžių folikulai (ląstelės, supančios bręstantį kiaušinėlį kiaušidėje)

Kadangi iš esmės Mirena kontraceptinis poveikis yra vietinis, vaisingo amžiaus moterims paprastai būna ovuliaciniai ciklai su folikulų plyšimu. Kartais folikulų degeneracija sulėtėja ir folikulų vystymasis gali tęstis. Dauguma iš šių folikulų nesukelia simptomų, tačiau dėl kai kurių gali būti dubens skausmas arba skausmas lytinių santykių metu. Dėl šių padidėjusių folikulų gali reikėti medicininės priežiūros, bet paprastai jie patys išnyksta.

Papildoma informacija ypatingoms pacienčių grupėms

Vaikai ir paaugliai
Mirena yra skirta vartoti vaisingo amžiaus moterims. Aktualių Mirena indikacijų prieš pirmąsias mėnesines nėra.

Senyvo amžiaus pacientės (65 metų ir vyresnės)
Vyresnėms kaip 65 metų moterims Mirena netirta.

Pacientės, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Mirena negalima vartoti pacientėms, kurių sutrikusi kepenų funkcija (žr. „Mirena vartoti negalima", 2 skyriuje).

Pacientės, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Moterims, kurių sutrikusi inkstų funkcija, Mirena netirta.

Kitų vaistų vartojimas

Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui.

Levonorgestrelio metabolizmas gali pagreitėti kartu vartojant kitus vaistus, tokius kaip vaistus nuo epilepsijos (pvz., fenobarbitalį, fenitoiną, karbamazepiną) ir antibiotikus (pvz., rifampiciną, rifabutiną, nevirapiną, efavirenzą). Kadangi Mirena sistemos poveikis yra iš esmės vietinis, todėl manoma, kad Mirena kontraceptiniam efektyvumui tai neturėtų būti reikšminga.

Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Nėštumas

Mirena negalima vartoti esant nėštumui arba jį įtariant.

Jei Mirena yra gimdoje, moterys pastoja labai retai. Bet jei Mirena iškrenta, Jūs jau nesate apsaugota ir privalote naudoti kitą kontracepcijos būdą iki pasitarsite su gydytoju.

Kai kurioms Mirena vartojančioms moterims gali nebūti mėnesinių. Mėnesinių nebuvimas nebūtinai yra nėštumo simptomas. Jei Jums nėra mėnesinių ir yra kitų nėštumo simptomų (pavyzdžiui, šleikštulys, nuovargis, krūtų jautrumas), kreipkitės į gydytoją dėl tyrimo ir padarykite nėštumo testą.

Jei Mirena esant gimdoje pastojote, sistemą reikia kaip galima greičiau pašalinti. Jei paliksite Mirena gimdoje nėštumo metu, padidės persileidimo, infekcijos ar priešlaikinio gimdymo pavojus. Hormonas, esantis Mirena, yra išskiriamas į gimdą. Tai reiškia, kad vaisius yra vietiškai veikiamas santykinai aukštos hormono koncentracijos, nors hormono kiekis, gaunamas per kraują ir placentą, yra mažas. Reikėtų apsvarstyti tokio hormono kiekio poveikį vaisiui. Tačiau iki dabar nėra duomenų, kad Mirena sukeltų apsigimimus tais atvejais, kai nėštumas vystėsi Mirena esant gimdoje.

Žindymo laikotarpis

Mirena gali būti vartojama maitinant krūtimi. Žindančių moterų piene yra nustatomi maži levonorgestrelio kiekiai (0,1% dozės perduodama kūdikiui). Vartojant Mirena praėjus šešioms savaitėms po gimdymo, nepastebėta neigiamo poveikio kūdikio augimui ir raidai. Vien progestogeno metodas nemažina krūties pieno kiekio ir neblogina jo kokybės.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Poveikis nežinomas.

Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Mirena medžiagas

Mirena T formos dalyje yra bario sulfato, todėl ji matoma tiriant rentgenu.

3. KAIP VARTOTI MIRENA

Mirena veiksmingumas

Kontracepcijai vartojama Mirena yra tokia pati veiksminga, kaip ir pačios efektyviausios šiandieninės varinės VGS. Jeigu Mirena įdedama pagal įdėjimo instrukciją, pastojimų dažnis yra maždaug 0,1% per metus. Jis gali padidėti iškritimo ar perforacijos atveju (žr. „Medicininiai tyrimai ir konsultacijos", 2 skyriuje).

Gydant pernelyg gausų idiopatinį menstruacinį kraujavimą, Mirena jau po trijų mėnesių žymiai sumažino menstruacinį kraujavimą. Kai kurioms moterims mėnesinių nebūna visiškai.

Kada Mirena turėtų būti įdedama

Jums gali įdėti Mirena į gimdos ertmę per septynias dienas nuo menstruacijų pradžios. VGS taip pat galima įdėti tuoj pat po pirmojo trimestro aborto su sąlyga, kad nėra lyties organų infekcijos. VGS galima įdėti tik kai gimda po gimdymo tampa normalaus dydžio, bet ne anksčiau kaip 6 savaitės po gimdymo. Mirena gali būti pakeičiama nauja sistema bet kuriuo ciklo metu.

Jei Mirena skiriama gimdos sienelės apsaugai estrogenų pakeičiamosios terapijos metu, ją galima įdėti bet kuriuo metu mėnesinių neturinčiai moteriai arba paskutinėmis menstruacijų ar estrogenų nebevartojimo kraujavimo dienomis.

Mirena turi įdėti gydytojas (sveikatos priežiūros specialistas), turintis patirties dedant Mirena.

Kaip įdedama Mirena

Po ginekologinio patikrinimo instrumentas, vadinamas skėtikliu, yra įkišamas į makštį. Gimdos kaklelis dezinfekuojamas antiseptiniu tirpalu. VGS yra įdedama į gimdą per ploną, lankstų, plastikinį vamzdelį (kišamąjį vamzdelį). Jeigu reikia, prieš įdėjimą gali būti taikoma vietinė gimdos kaklelio nejautra.

Kai kurios moterys gali jausti skausmą ir svaigulį po įdėjimo. Jei per pusę valandos, Jums ilsintis, tai nepraeina, VGS gali būti netinkamai įdėta. Turi būti atliktas tyrimas ir, jei būtina, VGS pašalinta.

Kada turėtumėte apsilankyti pas gydytoją

Jūsų VGS turėtų būti patikrinta praėjus 4-12 savaičių po įdėjimo, paskui reguliariai, mažiausiai kartą per metus. Be to, Jūs turėtumėte susisiekti su savo gydytoju, esant bet kuriam iš šių atvejų :
< Jūs nebejaučiate siūlų makštyje;
< galite justi apatinį sistemos galą;
< Jums atrodo, kad galite būti nėščia;
< Jums pastoviai skauda pilvą, karščiuojate arba yra neįprastos išskyros iš makšties;
< Jūs ar Jūsų partneris jaučia skausmą ar diskomfortą lytinio akto metu;
< yra staigių Jūsų menstruacinio ciklo pokyčių (pavyzdžiui, Jūs mažai kraujuojate ar išvis nekraujuojate ir po to prasideda nuolatinis kraujavimas ar skausmas arba pradedate gausiai kraujuoti);
< Jūs turite kitų sveikatos problemų, tokių kaip migrena ar pasikartojantys intensyvūs galvos skausmai, ūmios regėjimo problemos, gelta ar aukštas kraujospūdis;
< Jums pasireiškia bet kuri iš būklių, paminėtų 2 skyriuje „Kas žinotina prieš vartojant Mirena".

Kiek laiko galima vartoti Mirena

Mirena yra veiksminga penkerius metus, po kurių ją reikia pašalinti. Jei Jūs pageidaujate, po senosios pašalinimo Jums gali būti iškart įdėta nauja Mirena.

Jeigu norite pastoti arba jei reikia pašalinti Mirena dėl kitų priežasčių

Jūsų gydytojas gali lengvai pašalinti VGS bet kuriuo metu. Po to galite pastoti. Ištraukimas paprastai yra beskausmė procedūra. Ištraukus Mirena, vaisingumas vėl tampa normalus.

Jei nėštumas nėra pageidaujamas, po septintos mėnesinių ciklo dienos Mirena neturėtų būti šalinama, nebent jei mažiausiai septynias dienas iki pašalinimo kontracepcija yra užtikrinama kitais metodais (pvz., prezervatyvais). Kai moteriai nėra menstruacijų, septynias dienas iki pašalinimo ji turėtų naudoti barjerinius kontracepcijos metodus, kol menstruacijos vėl atsiras. Nauja Mirena gali taip pat būti įdedama iškart po ištraukimo. Šiuo atveju papildomos apsaugos nereikia.

Ar galima pastoti, jei nebevartojama Mirena?

Taip. Kai Mirena ištraukta, ji nebeveikia Jūsų normalaus vaisingumo. Jūs galite pastoti pirmojo menstruacinio ciklo metu po Mirena pašalinamo.

Ar gali Mirena paveikti menstruacijas?

Mirena neveikia menstruacijų ciklo. Ji gali pakeisti menstruacijas - Jums bus tepimas (negausus kraujavimas), pailgėjęs arba sutrumpėjęs mėnesinių ciklas, silpnesnis ar gausesnis kraujavimas arba visiškai nekraujuos.

Daugumai moterų be menstruacijų dar būna dažnas tepimas ar negausus kraujavimas pirmuosius 3-6 mėnesius po Mirena įdėjimo. Kai kurioms moterims šiuo laikotarpiu gali būti gausus arba ilgai trunkantis kraujavimas. Pasakykite apie tai gydytojui, ypač jei tai nepraeina.

Paprastai Jums laipsniškai kiekvieną mėnesį mažės kraujavimo dienų skaičius ir prarasto kraujo kiekis. Kai kurioms moterims galiausiai visiškai išnyksta mėnesinės. Naudojant Mirena, paprastai sumažėja menstruacinio kraujavimo kiekis, todėl daugumai moterų padidėja hemoglobino koncentracija jų kraujyje.

Mėnesinės sunormalėja pašalinus sistemą.

Ar yra nenormalu, jei nėra mėnesinių?

Ne, jei naudojate Mirena. Jeigu Jums nėra mėnesinių vartojant Mirena, tai yra dėl hormono poveikio gimdos gleivinei. Mėnesinis gimdos sienelės sustorėjimas neįvyksta, todėl nėra kam išsiskirti su menstruacijomis. Tai nebūtinai reiškia, kad Jums menopauzė ar esate nėščia. Jūsų savų hormonų lygiai išlieka normalūs.

Iš tiesų mėnesinių nebuvimas gali būti didelis privalumas moters sveikatai.

Kaip aš sužinoti, ar esate nėščia?

Nėštumas nėra tikėtinas moterims, vartojančioms Mirena, net jei Joms nėra mėnesinių.

Jei Jums nebuvo mėnesinių šešias savaites ir esate susirūpinusi, tuomet apsvarstykite, ar atlikti nėštumo testą. Jei jis neigiamas, kito testo daryti nereikia, nebent Jums yra kiti nėštumo požymiai, pvz., šleikštulys, nuovargis ar krūtinės jautrumas.

Ar gali Mirena sukelti skausmą arba diskomfortą?

Kai kurios moterys pirmas kelias savaites, įdėjus sistemą, jaučia skausmą (panašų į menstruacinius spazmus). Jei jaučiate stiprų skausmą arba jei skausmas tęsiasi daugiau nei tris savaites nuo Mirena įdėjimo, Jūs turėtumėte vėl kreiptis į gydytoją arba gydymo įstaigą.

Ar Mirena trukdys lytiniams santykiams?

Nei Jūs, nei Jūsų partneris neturėtų jausti VGS lytinio akto metu. Jei VGS jaučiate, Jūs turėtumėte vengti lytinių santykių, kol Jūsų gydytojas patikrins, ar VGS vis dar yra teisingoje padėtyje.

Kiek laiko po procedūros reikia vengti lytinių santykių?

Norint leisti kūnui pailsėti, geriausia po Mirena įdėjimo palaukti apie 24 valandas prieš turint lytinius santykius. Tačiau kai tik Mirena įdedama, ji apsaugo nuo nėštumo.

Ar galima naudoti tamponus?

Rekomenduojama naudoti higieninius paketus. Jei naudojate tamponus, turėtumėte keisti juos atsargiai, kad nepatrauktumėte Mirena siūlų.

Kas atsitinka, jei Mirena iškrenta pati?

Retai, bet įmanoma, kad Mirena iškrenta menstruacijų metu to nepastebint. Neįprastas kraujavimo padidėjimas menstruacijų metu gali reikšti, kad Mirena iškrito per Jūsų makštį. Taip pat yra įmanoma, kad Mirena dalis išlenda iš Jūsų gimdos (Jūs arba Jūsų partneris tai galite pajausti lytinio akto metu). Jei išlenda visa Mirena arba jos dalis, Jūs nebebūsite apsaugota nuo nėštumo.

Kaip sužinoti, ar Mirena yra gimdoje?

Jūs galite pasitikrinti, ar siūlai yra savo vietoje. Po mėnesinių švelniai įkiškite pirštą į makštį ir užčiuopkite siūlus makšties gale, prie gimdos kaklelio angos.

Netraukite siūlų, nes netikėtai galite ištraukti Mirena. Jei negalite užčiuopti siūlų, kreipkitės į gydytoją.

4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

Mirena, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Žemiau pateikiame galimą šalutinį poveikį, kai Mirena vartojama kontracepcijai (apsisaugoti nuo nėštumo) ir idiopatinei menoragijai (gausioms mėnesinėms) gydyti.

Mirena vartojant endometriumo hiperplazijos (pernelyg didelio gimdos gleivinės augimo) profilaktikai estrogenų pakeičiamosios terapijos metu, buvo nustatytas panašus galimo šalutinio poveikio dažnis, nebent patikslinta pastabose.

Labai dažni: gali pasireikšti 10 arba daugiau pacienčių iš 100:
- galvos skausmas,
- pilvo arba dubens skausmas,
- kraujavimo pokyčiai, įskaitant pagausėjusį ar sumažėjusį mėnesinių kraujavimą, tepimą, oligomenorėją (retas mėnesines) ir amenorėją (mėnesinių nebuvimą),
- vulvovaginitas* (išorinių lytinių organų ar makšties uždegimas),
- išskyros iš makšties*.

Dažni: gali pasireikšti nuo 1 iki 10 pacienčių iš 100:
- prislėgta nuotaika arba depresija,
- migrena,
- šleikštulys (pykinimas),
- spuogai,
- hirsutizmas (pernelyg didelis kūno plaukuotumas),
- nugaros skausmas**,
- viršutinių lytinių takų infekcija,
- kiaušidžių cista,
- dismenorėja (skausmingos mėnesinės),
- krūtų skausmas**,
- vartojimo į gimdą kontraceptinės priemonės iškritimas (dalinis arba visiškas).

Nedažni: gali pasireikšti nuo 1 iki 10 pacienčių iš 1000:
- alopecija (plaukų slinkimas)

Reti: gali pasireikšti nuo 1 iki 10 pacienčių iš 10 000:
- gimdos perforacija (prakiurimas).

Dažnis nežinomas:
- padidėjęs jautrumas (alerginė reakcija), įskaitant bėrimą, dilgėlinę ir angioneurozinę edemą (apibūdinamą kaip staigų tinimą, pvz., akių, burnos, gerklės),
- padidėjęs kraujospūdis.

* endometriumo profilaktikos tyrimuose: „dažni"
** endometriumo profilaktikos tyrimuose: „labai dažni"

Pasirinktinio galimo šalutinio poveikio aprašymas

Partneris gali pajusti traukiamuosius siūlus lytinio akto metu.

Jeigu pastojote vartodama Mirena, yra galimybė, kad nėštumas yra ne gimdoje (žr.„Negimdinis nėštumas", 2 skyriuje).

Nustatytas šis galimas šalutinis poveikis, susijęs su Mirena įdėjimo ir ištraukimo procedūra

Procedūrinis skausmas, procedūrinis kraujavimas, su įdėjimu susijusi vazovagalinė reakcija su svaiguliu arba apalpimu. Epilepsija sergančioms pacientėms procedūra gali pagreitinti priepuolį.

Kai Mirena vartojama endometriumo hiperplazijos (pernelyg didelio gimdos gleivinės išvešėjimo) profilaktikai estrogenų pakeičiamosios terapijos metu, krūties vėžio rizika nežinoma. Buvo nustatyti krūties vėžio atvejai (dažnis nežinomas).

Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

5. KAIP LAIKYTI MIRENA

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Ant etiketės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Mirena vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Vaistų likučių negalima mesti į kanalizaciją arba kartu su buitinėmis atliekomis. Kaip naikinti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Visa tai padės apsaugoti aplinką.

6. KITA INFORMACIJA

Mirena sudėtis
< Veiklioji medžiaga yra levonorgestrelis. Vienoje vartojimo į gimdą sistemoje yra 52 mg levonorgestrelio. Pradinis atsipalaidavimo greitis yra 20 mikrogramų levonorgestrelio per 24 valandas.
Per penkerius metus levonorgestrelio atsipalaidavimo greitis sumažėja iki maždaug 10 mikrogramų per 24 valandas. Vidutinis levonorgestrelio atsipalaidavimo greitis yra apie 14 mikrogramų per 24 valandas per penkerių metų laikotarpį.

< Pagalbinės medžiagos yra polidimetilsiloksano elastomeras, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, polietilenas, bario sulfatas, geležies oksidas (E172).

Mirena išvaizda ir kiekis pakuotėje

Levonorgestrelio (LNG) VGS susideda iš nepermatoma membrana padengtos baltos arba beveik baltos vaistinio preparato šerdies, kuri yra užmauta ant vertikalaus T formos kūno koto. T formos kūnas viename gale turi kilpą, o kitame - du horizontalius petukus. Traukiamieji siūlai yra pritvirtinti kilpoje. Vertikalus VGS kotas yra kišamajame vamzdelyje ant slankiklio viršūnės. VGS ir slankiklis iš esmės yra apsaugoti nuo matomų užteršimų.

Pakuotės dydis: viena sterili vartojimo į gimdą sistema.

Rinkodaros teisės turėtojas
Bayer Oy, Pansiontie 47, 20210 Turku, Suomija

Gamintojas
Bayer Oy, Pansiontie 47, 20210 Turku, Suomija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį rinkodaros teisės turėtojo atstovą.

UAB „Bayer"
Žirmūnų 68A
LT-09124 Vilnius
Tel. +370 5 2336868
Pakuotės lapelis paskutinį kartą patvirtintas 2012-05-30

Naujausia pakuotės lapelio redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Žemiau pateikta informacija skirta tik sveikatos priežiūros specialistams:

- Medicininiai tyrimai ir konsultacijos

Prieš procedūrą pacientę reikia informuoti apie Mirena sistemos veiksmingumą, pavojus ir šalutinį poveikį. Reikia atlikti medicininę apžiūrą, įskaitant ginekologinį tyrimą, krūtų patikrinimą, gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą. Reikia atmesti nėštumą ir lytiniu keliu plintančias ligas, o lyties organų infekcijas sėkmingai išgydyti. Turi būti nustatyta gimdos padėtis ir jos ertmės dydis. Ypač svarbi teisinga Mirena padėtis, norint užtikrinti vienodą progestogeno poveikį endometriumui, išvengti iškritimo ir padidinti veiksmingumą. Būtina tiksliai laikytis įdėjimo instrukcijos. Kadangi įdėjimo technika skiriasi nuo kitų vartojamų į gimdą priemonių, todėl tai reikia ypač pabrėžti teisingo įdėjimo mokymų metu. Įdėjimas ir ištraukimas gali būti susiję su nedideliu skausmu ir kraujavimu. Procedūra gali pagreitinti vazovagalinę reakciją (apalpimą) arba priepuolį epilepsija sergančioms pacientėms.

Kadangi nereguliarus kraujavimas (tepimas) yra dažnas pirmaisiais gydymo mėnesiais, todėl prieš įdedant Mirena rekomenduojama ištirti, ar nėra gimdos gleivinės patologijos. Jei moteriai yra anksčiau kontracepcijai įdėta Mirena, reikia ištirti, ar nėra gimdos gleivinės patologijos, jei pradėjus estrogenų pakeičiamąją terapiją atsiranda kraujavimo sutrikimai. Jei ilgai trunkančio gydymo metu pasireiškia nereguliarus kraujavimas, reikia imtis ir atitinkamų diagnostikos priemonių.

- Oligomenorėja ir amenorėja

Oligomenorėja ir amenorėja palaipsniui išsivysto atitinkamai 57 % ir 16 % vaisingo amžiaus moterų, vartojančių Mirena. Jei praėjus šešioms savaitėms po ankstesnių mėnesinių jų vėl neatsiranda, reikia nustatyti, ar moteris nepastojo. Moterims, kurioms yra amenorėja, pakartotinis nėštumo testas nėra būtinas, nebent yra kitų nėštumo simptomų.

Vartojant Mirena kartu su estrogenų pakeičiamąja terapija, pirmaisiais metais daugumai moterų laipsniškai išnyksta kraujavimas.

- Iškritimas

Dalinis iškritimas gali sumažinti Mirena sistemos veiksmingumą.

Dalinai iškritusią Mirena reikia pašalinti. Tuo pačiu metu galima įdėti naują sistemą.

- Dingę siūlai

Jei gimdos kaklelyje patikrinimo metu nematyti siūlų, reikia nustatyti, ar nėra nėštumo. Siūlai gali būti įtraukti į gimdą ar kaklelio kanalą ir per kitas mėnesines vėl pasirodyti. Jei nėštumo nėra, siūlus dažniausiai galima ištraukti iš gimdos kaklelio tam tinkamu instrumentu. Jei jų nerandama, sistema gali būti iškritusi. Ultragarsiniu tyrimu galima nustatyti tikslią sistemos padėtį. Jei neturima ultragarso arba juo nepavyko sėkmingai pasinaudoti, Mirena padėtį galima nustatyti rentgeno tyrimu.

- Kiaušidžių cistos

Kadangi svarbiausias Mirena kontraceptinis poveikis yra jos vietinis poveikis, vaisingo amžiaus moterims paprastai būna ovuliaciniai ciklai su folikulų plyšimu. Kartais folikulų atrezija užsitęsia ir gali tęstis folikulogenezė. Šių padidėjusių folikulų kliniškai neįmanoma atskirti nuo kiaušidės cistų. Kiaušidžių cistos, kaip šalutinė reakcija, nustatytos maždaug 7 % moterų, vartojančių Mirena. Dauguma šių cistų nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kuriuos gali lydėti dubens skausmas arba dispareunija.

Daugeliu atvejų stebėtos kiaušidžių cistos savaime išnyksta per du-tris mėnesius. Jei tai neįvyksta, patariama dažnai tirti ultragarsu ir imtis kitų diagnostikos ar gydymo priemonių. Retais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos.

- Įdėjimas ir ištraukimas (pakeitimas)

Po gimdymo Mirena įdėjimą reikia atidėti, kol gimda visiškai susitrauks, bet ne anksčiau kaip šešios savaitės po gimdymo. Jei susitraukimas gerokai užsitęsė, apsvarstykite, gal palaukti po gimdymo 12 savaičių. Sunkaus įdėjimo ir (arba) ypatingo skausmo arba kraujavimo per procedūrą arba po jos atvejais reikia nedelsiant atlikti medicininę apžiūrą ir tyrimą ultragarsu, kad būtų ištirta, ar nėra perforacijos.

Mirena išimama švelniai traukiant siūlus chirurginėmis žnyplėmis. Jei siūlų nesimato ir sistema yra gimdos ertmėje, ją galima išimti siauru laikikliu. Tam gali reikėti praplėsti gimdos kaklelio kanalą ar kitos chirurginės intervencijos.

Jei nėštumas yra nepageidaujamas, vaisingo amžiaus moterims išėmimas turi būti atliktas menstruacijų metu, numatant, kad tai yra mėnesinių ciklas. Jei sistema buvo išimta ciklo viduryje ir moteris tą savaitę turėjo lytinių santykių, ji rizikuoja pastoti, nebent jei nauja sistema buvo įdėta iškart po ištraukimo.

Ištraukus Mirena, reikia patikrinti, ar sistema nepažeista. Esant sunkiems ištraukimams, pasitaikė pavieniai atvejai, kai hormonų cilindras praslydo virš horizontalių petukų ir tuo pačiu juos paslėpė cilindro viduje. Kai nustatoma, kad VGS turi visas dalis, tolimesnė intervencija tokioje situacijoje nereikalinga. Horizontaliųjų petukų galvutės paprastai neleidžia cilindrui atsiskirti nuo T formos kūno.

- Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Mirena tiekiama sterilioje pakuotėje, kurios negalima atplėšti iki įdėjimo procedūros. Dirbti su šia sistema reikia aseptinėmis sąlygomis. Jei sterilioji pakuotė atrodo pažeista, vaistinį preparatą reikia išmesti.

- Nėštumas

Mirenos traukimas arba gimdos zondavimas gali sukelti savaiminį abortą. Jei intrauterinis kontraceptikas negali būti atsargiai išimtas, galima apsvarstyti nėštumo nutraukimą. Jei moteris nenori nutraukti nėštumo, o sistemos negalima ištraukti, moterį reikia informuoti apie priešlaikinio gimdymo pasekmes ir pavojų kūdikiui. Tokio nėštumo eigą reikia atidžiai stebėti. Reikia ištirti, ar nėra negimdinio nėštumo. Moterį reikia pamokyti, kad praneštų apie visus simptomus, kuriuos sukelia nėštumo komplikacijos, tokius kaip pilvo diegliai su karščiavimu.

Dėl hormono vartojimo per gimdą ir vietinio jo poveikio reikėtų apsvarstyti galimą virilizuojamojo poveikio atsiradimą vaisiui.

______________________________________________

Mirena veiksmingumas

Kontracepcijai vartojama Mirena yra tokia pati veiksminga, kaip ir pačios efektyviausios šiandieninės varinės VGS. Jeigu Mirena įdedama pagal įdėjimo instrukciją, pastojimų dažnis yra maždaug 0,1% per metus. Jis gali padidėti iškritimo ar perforacijos atveju (žr. „Medicininiai tyrimai ir konsultacijos", 2 skyriuje).

Gydant pernelyg gausų idiopatinį menstruacinį kraujavimą, Mirena jau po trijų mėnesių žymiai sumažino menstruacinį kraujavimą. Kai kurioms moterims mėnesinių nebūna visiškai.

Kada Mirena turėtų būti įdedama

Jums gali įdėti Mirena į gimdos ertmę per septynias dienas nuo menstruacijų pradžios. VGS taip pat galima įdėti tuoj pat po pirmojo trimestro aborto su sąlyga, kad nėra lyties organų infekcijos. VGS galima įdėti tik kai gimda po gimdymo tampa normalaus dydžio, bet ne anksčiau kaip 6 savaitės po gimdymo. Mirena gali būti pakeičiama nauja sistema bet kuriuo ciklo metu.

Jei Mirena skiriama gimdos sienelės apsaugai estrogenų pakeičiamosios terapijos metu, ją galima įdėti bet kuriuo metu mėnesinių neturinčiai moteriai arba paskutinėmis menstruacijų ar estrogenų nebevartojimo kraujavimo dienomis.

Mirena turi įdėti gydytojas (sveikatos priežiūros specialistas), turintis patirties dedant Mirena.

Kaip įdedama Mirena

Po ginekologinio patikrinimo instrumentas, vadinamas skėtikliu, yra įkišamas į makštį. Gimdos kaklelis dezinfekuojamas antiseptiniu tirpalu. VGS yra įdedama į gimdą per ploną, lankstų, plastikinį vamzdelį (kišamąjį vamzdelį). Jeigu reikia, prieš įdėjimą gali būti taikoma vietinė gimdos kaklelio nejautra.

Kai kurios moterys gali jausti skausmą ir svaigulį po įdėjimo. Jei per pusę valandos, Jums ilsintis, tai nepraeina, VGS gali būti netinkamai įdėta. Turi būti atliktas tyrimas ir, jei būtina, VGS pašalinta.

Kada turėtumėte apsilankyti pas gydytoją

Jūsų VGS turėtų būti patikrinta praėjus 4-12 savaičių po įdėjimo, paskui reguliariai, mažiausiai kartą per metus. Be to, Jūs turėtumėte susisiekti su savo gydytoju, esant bet kuriam iš šių atvejų :
- Jūs nebejaučiate siūlų makštyje;
- galite justi apatinį sistemos galą;
- Jums atrodo, kad galite būti nėščia;
- Jums pastoviai skauda pilvą, karščiuojate arba yra neįprastos išskyros iš makšties;
- Jūs ar Jūsų partneris jaučia skausmą ar diskomfortą lytinio akto metu;
- yra staigių Jūsų menstruacinio ciklo pokyčių (pavyzdžiui, Jūs mažai kraujuojate ar išvis nekraujuojate ir po to prasideda nuolatinis kraujavimas ar skausmas arba pradedate gausiai kraujuoti);
- Jūs turite kitų sveikatos problemų, tokių kaip migrena ar pasikartojantys intensyvūs galvos skausmai, ūmios regėjimo problemos, gelta ar aukštas kraujospūdis;
- Jums pasireiškia bet kuri iš būklių, paminėtų 2 skyriuje „Kas žinotina prieš vartojant Mirena".

Kiek laiko galima vartoti Mirena

Mirena yra veiksminga penkerius metus, po kurių ją reikia pašalinti. Jei Jūs pageidaujate, po senosios pašalinimo Jums gali būti iškart įdėta nauja Mirena.

Jeigu norite pastoti arba jei reikia pašalinti Mirena dėl kitų priežasčių

Jūsų gydytojas gali lengvai pašalinti VGS bet kuriuo metu. Po to galite pastoti. Ištraukimas paprastai yra beskausmė procedūra. Ištraukus Mirena, vaisingumas vėl tampa normalus.

Jei nėštumas nėra pageidaujamas, po septintos mėnesinių ciklo dienos Mirena neturėtų būti šalinama, nebent jei mažiausiai septynias dienas iki pašalinimo kontracepcija yra užtikrinama kitais metodais (pvz., prezervatyvais). Kai moteriai nėra menstruacijų, septynias dienas iki pašalinimo ji turėtų naudoti barjerinius kontracepcijos metodus, kol menstruacijos vėl atsiras. Nauja Mirena gali taip pat būti įdedama iškart po ištraukimo. Šiuo atveju papildomos apsaugos nereikia.

Ar galima pastoti, jei nebevartojama Mirena?

Taip. Kai Mirena ištraukta, ji nebeveikia Jūsų normalaus vaisingumo. Jūs galite pastoti pirmojo menstruacinio ciklo metu po Mirena pašalinamo.

Ar gali Mirena paveikti menstruacijas?

Mirena neveikia menstruacijų ciklo. Ji gali pakeisti menstruacijas - Jums bus tepimas (negausus kraujavimas), pailgėjęs arba sutrumpėjęs mėnesinių ciklas, silpnesnis ar gausesnis kraujavimas arba visiškai nekraujuos.

Daugumai moterų be menstruacijų dar būna dažnas tepimas ar negausus kraujavimas pirmuosius 3-6 mėnesius po Mirena įdėjimo. Kai kurioms moterims šiuo laikotarpiu gali būti gausus arba ilgai trunkantis kraujavimas. Pasakykite apie tai gydytojui, ypač jei tai nepraeina.

Paprastai Jums laipsniškai kiekvieną mėnesį mažės kraujavimo dienų skaičius ir prarasto kraujo kiekis. Kai kurioms moterims galiausiai visiškai išnyksta mėnesinės. Naudojant Mirena, paprastai sumažėja menstruacinio kraujavimo kiekis, todėl daugumai moterų padidėja hemoglobino koncentracija jų kraujyje.

Mėnesinės sunormalėja pašalinus sistemą.

Ar yra nenormalu, jei nėra mėnesinių?

Ne, jei naudojate Mirena. Jeigu Jums nėra mėnesinių vartojant Mirena, tai yra dėl hormono poveikio gimdos gleivinei. Mėnesinis gimdos sienelės sustorėjimas neįvyksta, todėl nėra kam išsiskirti su menstruacijomis. Tai nebūtinai reiškia, kad Jums menopauzė ar esate nėščia. Jūsų savų hormonų lygiai išlieka normalūs.

Iš tiesų mėnesinių nebuvimas gali būti didelis privalumas moters sveikatai.

Kaip aš sužinoti, ar esate nėščia?

Nėštumas nėra tikėtinas moterims, vartojančioms Mirena, net jei Joms nėra mėnesinių.

Jei Jums nebuvo mėnesinių šešias savaites ir esate susirūpinusi, tuomet apsvarstykite, ar atlikti nėštumo testą. Jei jis neigiamas, kito testo daryti nereikia, nebent Jums yra kiti nėštumo požymiai, pvz., šleikštulys, nuovargis ar krūtinės jautrumas.

Ar gali Mirena sukelti skausmą arba diskomfortą?

Kai kurios moterys pirmas kelias savaites, įdėjus sistemą, jaučia skausmą (panašų į menstruacinius spazmus). Jei jaučiate stiprų skausmą arba jei skausmas tęsiasi daugiau nei tris savaites nuo Mirena įdėjimo, Jūs turėtumėte vėl kreiptis į gydytoją arba gydymo įstaigą.

Ar Mirena trukdys lytiniams santykiams?

Nei Jūs, nei Jūsų partneris neturėtų jausti VGS lytinio akto metu. Jei VGS jaučiate, Jūs turėtumėte vengti lytinių santykių, kol Jūsų gydytojas patikrins, ar VGS vis dar yra teisingoje padėtyje.

Kiek laiko po procedūros reikia vengti lytinių santykių?

Norint leisti kūnui pailsėti, geriausia po Mirena įdėjimo palaukti apie 24 valandas prieš turint lytinius santykius. Tačiau kai tik Mirena įdedama, ji apsaugo nuo nėštumo.

Ar galima naudoti tamponus?

Rekomenduojama naudoti higieninius paketus. Jei naudojate tamponus, turėtumėte keisti juos atsargiai, kad nepatrauktumėte Mirena siūlų.

Kas atsitinka, jei Mirena iškrenta pati?

Retai, bet įmanoma, kad Mirena iškrenta menstruacijų metu to nepastebint. Neįprastas kraujavimo padidėjimas menstruacijų metu gali reikšti, kad Mirena iškrito per Jūsų makštį. Taip pat yra įmanoma, kad Mirena dalis išlenda iš Jūsų gimdos (Jūs arba Jūsų partneris tai galite pajausti lytinio akto metu). Jei išlenda visa Mirena arba jos dalis, Jūs nebebūsite apsaugota nuo nėštumo.

Kaip sužinoti, ar Mirena yra gimdoje?

Jūs galite pasitikrinti, ar siūlai yra savo vietoje. Po mėnesinių švelniai įkiškite pirštą į makštį ir užčiuopkite siūlus makšties gale, prie gimdos kaklelio angos.

Netraukite siūlų, nes netikėtai galite ištraukti Mirena. Jei negalite užčiuopti siūlų, kreipkitės į gydytoją.

Jus taip pat gali dominti

Patarimai ir straipsniai
Sužinok naujienas pirmas