Gydomoji galia iš žiedų, šaknų ir lapų

Gydomoji galia iš žiedų, šaknų ir lapų

Dabar žmonės, kaip gydymosi būdą, vis dažniau renkasi vaistažoles. Tikima, kad žolelės yra veiksmingos, o jų šalutinio poveikio tikimybė yra kur kas mažesnė nei medikamentų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ne visas ligas galima išgydyti vaistažolėmis, o jų perdozavimas vis dėlto gali sukelti neigiamų padarinių sveikatai. Ką reikėtų žinoti apie vaistažoles, kaip ir kada patartina jas vartoti, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Aušrelė Mickienė.


Kokius sveikatos negalavimus padeda įveikti vaistažolės?

Kadangi vaistiniai augalai kaupia įvairiausias veikliąsias medžiagas, vaistažolėmis galime gydyti pačius įvairiausius negalavimus. Tai gali būti peršalimas, virškinimo sutrikimai, aukštas ar žemas kraujospūdis, skausmas, cukrinis diabetas, aterosklerozė, kvėpavimo takų ligos, odos, sąnarių, šlapimo sistemos ligos. Vaistažolės taip pat gali būti vartojamos kaip imuninę sistemą stimuliuojantys produktai ar vitaminų šaltinis.

 

Kokios vaistažolės rekomenduojamos šaltuoju metų laikotarpiu?

Šaltuoju metu laikotarpiu dažnam pablogėja nuotaika, atsiranda depresijos simptomų. Tokiais atvejais patariama išgerti melisų, mėtų, jonažolių, valerijonų, viržių arbatų. Kaip vitaminų šaltinis rekomenduojamos erškėčių, šermukšnių vaisių, kinrožių žiedų, šaltalankių, putinų uogų arbatos.

Pasireiškus peršalimo simptomams, verta gerti liepžiedžių, aviečių, šeivamedžių arbatų.

 

Ar galima vaistažoles vartoti su vaistais?

Vienareikšmiškai atsakyti negalima. Pavyzdžiui, sergant kvėpavimo takų ligomis, kartu su atsikosėjimą lengvinančiu vaistu rekomenduojama gerti ir atsikosėjimą skatinančias arbatas. Peršalus kartu su vaistais nuo peršalimo rekomenduojamos vaistažolių arbatos su vitaminais, turinčios lengvą karščiavimą mažinantį, prakaitavimą skatinantį poveikį. Tačiau, esant ūmiems negalavimams, pavyzdžiui, šlapimo takų, pirmiausia rekomenduojamas medikamentinis gydymo kursas, kurį vėliau sėkmingai galima tęsti geriant vaistažolių arbatas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

 

Kokiu dažnumu galima vartoti vaistažoles?

Jeigu vaistažolių arbatomis gydoma ūmi liga, dažniausiai arbata geriama tol, kol jaučiami ligos simptomai. Jeigu gydomos lėtinės ligos, arbatos geriamos kursais, darant pertraukas. Tačiau reikia prisiminti, kad vaistažolių arbatos – ne maistas, nuolat jų vartoti negalima, nes jose esančios vaistingosios medžiagos gali kumuliuotis, t. y. kauptis ir lemti apsinuodijimą, alergines reakcijas. Kiekvienu konkrečiu atveju pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

 

Kas geriau – viena žolelė ar mišinys?

Gydymui bei profilaktikai tinka tiek monokomponenčiai, tiek daugiakomponenčiai vaistažolių deriniai. Neretai net ir viena žolelė turi prikaupusi tiek įvairių medžiagų, kad ją galima laikyti vaistažolių mišiniu. Pavyzdžiui, visiems gerai žinomi čiobreliai. Pagrindinės šio augalo kaupiamos medžiagos yra įvairūs eteriniai aliejai, svarbūs gydant peršalimo bei bronchitines ligas, bet kartu čiobreliai kaupia raugines medžiagas: flavonoidus, vitaminą C, kartumynus, todėl šių žolelių pritaikymo spektras labai didelis. Be to, čiobreliai atpalaiduoja žarnyno spazmus, jų pavilgai ramina odą, vonios su čiobreliais gerina kraujagyslių tonusą, arbata gerina apetitą, mažina žarnyno spazmus, netgi mažina potraukį alkoholiui.

 

Kaip tinkamai paruošti vaistažoles, kad nenusėstų veikliosios medžiagos?

Tai, galima sakyti, ištisas mokslas ir menas. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kokioje vietoje augalas auga. Griežtai netinka rinkti augalus iš pakelių, prie gamyklų, fermų. Vaistažolių augimo vieta turi būti ekologiška.

Įvairių metų laikų augalai sukaupia skirtingą vaistingųjų medžiagų kiekį. Net per parą tame pačiame augale šių medžiagų kiekis pakinta. Todėl, surinkus vaistažoles netinkamu metu, jų vertė bus nedidelė. Tiesa, neužtenka nuskinti augalą tinkamu metu, reikia kuo skubiau jį džiovinti, nes ir nuskintame augale toliau vyksta procesai, cheminės medžiagos skyla, dalijasi, o visą tai sustabdo džiovinimas.

Kadangi arbatoms naudojamos įvairiausios augalo dalys, jų paruošimo būdai yra skirtingi.Pumpurai paprastai renkami anksti pavasarį, kai jie išbrinkę, bet dar neprasiskleidę, žievė lupama taip pat pavasarį, kol neišsprogo pumpurai, lapai nuo žydinčio augalo, žiedai ir žiedynai surenkami jų žydėjimo pradžioje, žolė pjaunama augalui pradėjus žydėti, uogos ir sėklos renkamos tik visiškai sunokusios, šaknys ir šakniastiebiai – rudenį. Žaliavoms rinkti reikėtų pasirinkti saulėtą, sausą, nevėjuotą dieną.

Džiovinti žaliavą reikia gerai vėdinamoje, pavėsingoje vietoje, dažnai vartant. Išdžiūvusi žolė, šakniastiebiai ir šaknys turi lūžti, sausi lapai ir žiedai – lengvai susitrinti į miltelius, išdžiūvę vaisiai ir uogos suspausti neturi tepti rankų. Gerai išdžiovintos vaistažolės laikomos popieriniuose maišeliuose ar dėželėse ne ilgiau kaip trejus metus.