Geras miegas – gera diena

Geras miegas – gera diena

Daugelis žmonių pradeda domėtis miegu tik tada, kai jo netenka. 30–40 % suaugusiųjų bent kartą per savo gyvenimą yra skundęsi nemiga. Tokių skundų, kaip ir kitų miego sutrikimų, per savo ilgą profesinę karjerą prof. Vanda Liesienė yra girdėjusi tūkstančius.

Vanda yra Lietuvos miego medicinos draugijos įkūrėja, parašiusi knygą „Miego medicina“, Europos Miego tyrimų draugijos narė, Paryžiuje ji paruošė mokslinius darbus habilituoto medicinos daktaro laipsniui gauti, vėliau dirbo neurologe skirtinguose Prancūzijos miestuose. Paskui karjerą tęsė Italijos ir Švedijos universitetinėse ligoninėse. Šiuo metu V. Liesienė aktyviai veikia Lietuvoje ir yra labai patikima pašnekovė miego klausimais.


Į miego sutrikimų specialistą reikėtų kreiptis, jei jums pasireiškia šie simptomai:

•     Miegodamas garsiai knarkiate

•     Lovos partneris pastebi, kad miego metu jūs periodiškai nustojate kvėpuoti

•     Turite antsvorio

•     Naktį dažnai keliatės šlapintis

•     Dienos metu jaučiatės mieguistas, pavargęs, sulėtinto suvokimo

•     Suprastėjo koncentracija, sumažėjo darbingumas

•     Dienos metu ištinka miego priepuoliai

•     Negalite užmigti ilgiau nei pusvalandį , dažnai prabundate naktį arba per anksti ryte

•     Sunku užmigti arba jūs prabundate dėl nemalonių jutimų galūnėse

•     Vargina neramūs sapnai, košmarai ar vaikščiojimas naktimis


Kas vyksta su žmogaus kūnu, kai jis miega?

Miegant raumenys atsipalaiduoja, bet vidaus organai (širdis, plaučiai, kepenys ir kitos virškinimo sistemos dalys) dirba autonominiu ritmu, jei jie, žinoma, yra sveiki. Jei ne, miego metu atsiranda veiklos sutrikimų, kurie rodo organo nesugebėjimą veikti savarankiškai.


O kas vyksta su žmogaus protu, kai jis miega?

Miego laikas yra skirtas sutvarkyti emocijoms, mintims, atminčiai ir pasiruošti naujai dienai bei naujos informacijos priėmimui. Vis dėlto sunku atsakyti dėl proto, nes protas yra sudėtinga sąvoka... Akivaizdu, kad mąstymas, būdingas dienai, nutrūksta. Miego metu vyksta emocijų peržiūra, sutvarkoma atmintis, ypač aktyviosios fazės metu vyksta sapnai. O sapno metu galvos smegenys dirba netgi aktyviau nei ramaus budrumo metu. Tiesa, sapnų kalbos gramatika skiriasi nuo dienos – ją galima suvokti tik simboliais.


Koks miegas geriausias?

Yra visokiausių teorijų. Mitas, kad privalu miegoti septynias ar aštuonias valandas ir pan. Tai – didžiausia klaida. Kiekvienam žmogui reikia skirtingai. Visada svarbiau yra poilsio kokybė. Kiekviena miego fazė yra savaip svarbi. Poilsiui yra svarbus gilus miegas, kuris paklusta paros ritmui ir yra „pagaunamas“ iki 3 val. nakties. Ypač svarbus visų miego fazių vientisumas, stabilumas, nepertraukiamumas. O miego kiekis – labai individualu. Jei ryte jautiesi pailsėjęs, vadinasi, tiek ir reikėjo miego.


Ar sveika pasnausti dienos metu?

Pasnausti – taip, bet ne ilgai miegoti. Miegant ilgai dienos metu galime „susigadinti“ paros ritmą, ypač jei asmuo yra jautresnis pokyčiams. Pavyzdžiui, vaikams paros ritmas formuojasi palaipsniui. Nemažai suaugusiųjų gali „naudotis“ dienos miego valandėle – tai puikiai atstato jėgas antrai dienos pusei. Taigi kiekvienam individualiai.


Kuri poza miegui yra sveikiausia?

Mokslas apskritai nepatvirtino kūno padėties svarbos miegui. Kiekvienas žmogus (kaip ir gyvūnas) pasirenka jam patogią padėtį... Vis dėlto nutukėliui yra „nesveika“ miegoti ant nugaros - taip susiaurėja kvėpavimo takai ir didėja knarkimas. Visi kiti asmenys pasirenka jiems patogią pozą.


Šiais laikais miegui lieka vis mažiau laiko. Galbūt šiuolaikiniam žmogui reiks miegoti vis trumpiau?

Aš taip nemanau ir tokių duomenų mokslas neturi. Galima tam tikrą laiką sutrumpinti savo miegą iki 4,5 val. Tai vadinama avariniu miegu. Jokių neigiamų pasekmių nepastebima, jei tam yra gera motyvacija, tikslo siekimas, gaunamas atpildas. Tačiau tai gali trukti neilgai. Vis dėlto miego sotumas, t. y. poilsio jausmas, nepriklauso nuo gulėjimo lovoje ilgumo ir net ne nuo miego trukmės. Jis priklauso nuo miego struktūros, t. y. jo kokybės, vientisumo, kad galėtų įvykti visi poilsiui reikalingi „persijungimai“, kad miego metu aktyvuotųsi kiti nerviniai takai, o dirbusieji budrume nebetęstų savo veiklos...


Jeigu negali naktimis užmigti, ar tai jau ligos signalas?

Jei negali užmigti vieną ar dvi naktis – tai dar ne liga. Dažniausiai taip nutinka dėl pervargimo, emocinės traumos, nesėkmės... Jei neužmiegama ilgiau nei 30 minučių ir tai tęsiasi > 3–4 savaites, jei yra nubundama po valandos nuo užmigimo ir nebegrįžtama į miegą arba jei yra nubundama ilgiau nei po pusvalandį kelis kartus per naktį – tai yra ligos ženklas.


O kas vyksta su organizmu ir protu, kai žmogus persimiega?

Nelabai kam pavyksta persimiegoti... Manau, kad tokiu atveju atsiranda kita problema. Kai žmogus po miego nejaučia poilsio jausmo, jis ilgai lieka gulėti lovoje ir tai sukelia lyg užslopinimo jausmą. Paprastai persimiegojimas būdingas esant netipiniam depresiškumui, t. y. miegiustumas, energijos stoka, noras nieko neveikti, ilgai gulėti lovoje. Išvardinti simptomai sukelia dar didesnį energijos trūkumą, o tada ir sakoma „persimiegojau“. Tokio sutrikimo gydymas – tiesiog struktūrizuoti miego, budrumo ritmą. Tai yra vadinama miego restrikcija, kai yra kontroliuojamas miego laikas ir jo trukmė, o vos nubudęs asmuo privalo iškart keltis.


Kokia yra miego statistika Lietuvoje ir pasaulyje? Kokie dažniausi miego sutrikimai? Kuri amžiau grupė miega mažiausiai?

Lietuvoje niekada nebuvo atliekami tokie tyrimai. Mes naudojamės kitų šalių duomenimis. Žinome, kad labiausiai savo miegui kenkia jaunimas. Jis nesilaiko miego režimo, sutrikdo ritmą, nes mėgsta naktinius darbus ir bendravimus. JAV duomenimis 1/3 asmenų turi miego sutrikimų, bet į medikus kreipiasi vos 5 proc. Dažniausiai užmigimo sutrikimai prasideda dėl nestabilaus atsigulimo į lovą laiko. Jaunimui įvyksta miego postūmis dėl mokymosi naktį, o pradėjus dirbti jis nebesugeba greitai ir lengvai adaptuotis. Taigi, atrodo, kad miego sutrikimai atsiranda būnant 20–30 m. O po 70 m. žmogus turi iš esmės nestabilų miegą. Vyresni žmonės dažniau prabunda naktį, praranda poilsio jausmą ir dėl aktyvumo stokos dienos metu pradeda vos ne pastoviai snūduriuoti. Vis dėlto, metams bėgant, pabusti keletą kartų per naktį yra normalu: sulaukus 60 metų normalu atsibusti 3 kartus per naktį, virš 70 m. – net 5 kartus.