Paskaičiuota, kad žmogus pramiega trečdalį (25 metus) gyvenimo (jei gyvename 75 metus). Tačiau geras miegas – sveikatos garantas. Para (24 valandos) nemigos arba tik 5 valandos miego kasdien (ir taip visą savaitę) prilygsta 1 promilei alkoholio kraujyje. Neišsimiegoję žmonės sukelia daug avarijų.
Labai svarbus ir popiečio poilsis. Popietę nusnūstantys žmonės būna darbingesni, be to, sumažėja tikimybė mirti nuo širdies ligų.
Kodėl miegas toks svarbus? Šį klausimą sprendžia fiziologai, biochemikai, psichologai, farmakologai, klinicistai. Anksčiau manyta, kad miegas – tai centrinės nervų sistemos poilsis (veiklos slopinimas). Vėliau tyrimais nustatyta, kad yra dvi skirtingos miego fazės: lėta ir greita. Kiekvienoje fazėje aktyvus išlieka toks pat smegenų neuronų (ląstelių) kiekis, kaip ir būdraujant (dienos metu). Vadinasi, miegas – aktyvus procesas.
Lėto miego fazė yra gili, organizmui ji itin svarbi. Tęsiasi 1–2 valandas (tai užregistruota elektroencefalograma), paskui užplūsta greito miego banga. Šioji labai artima būdravimo (dienos) bangoms; greito miego fazė tęsiasi 20–30 minučių ir per visą naktį kartojasi 3–5 kartus. Šiuo metu sapnuojame, tik ne viską ir ne visada prisimename. Pirmoje nakties pusėje dominuoja lėtas miegas, prieš auštant – greitas. Todėl jau senovės Rytų medikai rekomenduodavo „gultis šiandien, o ne rytoj“, tai yra eiti miegoti iki pusiaunakčio.
Miegant organizme vyksta sudėtingi atstatymo darbai. Tik gerai išsimiegojęs vaikas ar suaugęs žmogus esti budrus, žvalus, veiklus ir darbingas.
Anksčiau žmonės gulti eidavo saulei leidžiantis, o keldavosi su aušra. Mes neužmiegame galbūt todėl, kad nebepaisome biologinių ritmų.
Gerai išsimiegame tada, kai užmiegame greitai, miegame giliai ir ramiai.
Už miegą atsakingos tam tikros smegenų dalys. Pagal informacines miego teorijas, naktį smegenys perdirba dieną gautą informaciją: ji analizuojama, iš trumpalaikės atminties perkeliama į ilgalaikę, dalis informacijos „ištrinama“.
Manoma, kad jeigu nesapnuojame, smegenys negali normaliai funkcionuoti, o neurozės vystosi dėl to, kad sutrikęs sapnų mechanizmas. Sapnai – tai psichinė veikla miego metu.
Kad miegas reikalingas protinei veiklai, įrodyta tiriant savanorius. Žmonės, nemiegoję kelias paras, tapo dirglūs, pikti, pasitaikė net haliucinacijų. Dėl nemigos smegenyse sutriko biocheminiai procesai.
„Miego chemija“ labai sudėtinga, lėto ir greito miego fazėmis ji skirtinga. Miegas susijęs su endokrinine sistema. Pavyzdžiui, antinksčių hormonų daugiau išsiskiria antroje nakties pusėje, o augimo hormono (somatotropinio) – pirmomis miego valandomis, kai dominuoja lėtas miegas. Taigi pasitvirtina posakis: „Vaikai auga miegodami“, todėl juos ir reikia vakarais užmigdyti kuo anksčiau.
Dažniausias miego sutrikimas – nemiga. Tai ne savarankiškas susirgimas, o įvairių organizmo veiklos sutrikimų simptomas. Priežastis gali būti nuovargis, psichologinės problemos, odos niežėjimas, skrandžio susirgimai, alkis, persivalgymas, viduriavimas, vegetacinės nervų sistemos ligos, nesaikingas vaistų ar kavos vartojimas, alkoholis, rūkymas.
Labai svarbu išsiaiškinti nemigos priežastis ir jas pašalinti.
Nemigą privalu įveikti! Ir šią kovą pradėkite ne griebdamiesi tablečių, o pasirinkdami teisingą gyvenimo būdą, išmintingai derindami fizinį ir protinį darbą.
Naujagimiai miega net 16 valandų per parą, paaugliai – 10 valandų, subrendę žmonės miegui skiria 7–8 valandas, vyresniesiems užtenka 5–6 valandų miego. Nemiga kankina pusę šešiasdešimtmečių. Senoliai, miegantys kaip vidutinio amžiaus žmonės, fiziškai ir protiškai yra sveikesni. Aukštųjų mokyklų studentai, gaunantys šešetus ar prastesnius pažymius, miega mažiau nei geriau besimokantieji.
Paaugliai ilgiau neužmiega vakare (tai natūralu) ir vėliau keliasi ryte, todėl jų biologinis ritmas dažnai nesutampa su mokyklos režimu, kai privalu anksti keltis. Jiems būtinos 9 valandos miego.
Vaikų miego trukmė priklauso nuo individualaus poreikio, gali būti 8–14 valandų. Šešerių ir septynerių metų vaikai miega labai daug, net ilgiau nei mažyliai.
Vienas iš būdų įveikti nemigą: nykščių galais paeiliui spauskite kiekvieno piršto (abiejų rankų) pagalvėles. Tada nykščiu spauskite tašką, esantį po šonine kulkšnimi, o rodomuoju – esantį po vidine kulkšnimi. Masažuokite 10 minučių prieš miegą.
Japonai po įtemptos darbo dienos atsisėdę ant suolo 10 minučių voleliu masažuoja padus. Tam tinka lygus ar nelygus medinis volelis, seni mediniai skaičiuotuvai, taip pat butelis su šiltu vandeniu (jei kojos šaltos).
Kai kurie žmonės geriau užmiega, jei namie po darbo avi šlepetes su „dygliukais“ paduose. Jie dirgina pade esančias visų organų refleksogenines zonas.
Ilgo gyvenimo paslaptys. Danguolė, Juozas ir Audrius Vasiliauskai (leidykla „Alma littera“, 2011 m.)
