Net ir mums esant sveikiems, įvairiose mūsų organizmo vietose gyvena daugybė rūšių mikroorganizmų: ant odos, burnoje, žarnyne, kvėpavimo takuose ir kt.
Ar žinote, kad ... · Žarnyne mikroorganizmų yra dešimtys trilijonų (tai reiškia, milijonas milijardų) daugiau kaip 1000 skirtingų bakterijų rūšių, turinčių daugiau kaip 3 milijonus genų (150 kartų daugiau, nei jų turi žmogus). · Visi žarnyno mikroorganizmai, kartu juos sudėjus, sveria iki 2 kilogramų! · Be to, dar įdomu tai, kad trečdalis mūsų žarnyno mikroorganizmų būdingi daugumai mūsų, o du trečdaliai bakterijų yra unikalios, būdingos tik Jums vieniems. Taigi galima sakyti, kad žarnyno mikroorganizmai yra lyg mūsų asmens identifikacijos kortelė ar pirštų atspaudai – jų sudėtis ypatinga ir skiriasi nuo kito žmogaus žarnyno mikroorganizmų sudėties.
Šie mikroorganizmai nesukelia ligų, priešingai, JIE YRA reikalingi MŪSŲ SVEIKATAI. Žarnyno mikroorganizmai atlieka šias funkcijas: · padeda organizmui virškinti tam tikras maisto medžiagas, kurių nepajėgia suvirškinti skrandis ir plonasis žarnynas · padeda gaminti kai kuriuos vitaminus (B ir K) · palaiko žarnyno gleivinės vientisumą ir taip kovoja su sveikatai žalingais mikroorganizmais |
Mikrofloros susiformavimas
Atsižvelgdami į tai, kad žarnyno mikroorganizmai atlieka svarbų vaidmenį normaliai funkcionuojant organizmui, specialistai jų visumą vadina atskiru žmogaus organu. Tačiau įdomu tai, jog šis vadinamasis organas yra įgytas: naujagimiai gimsta su steriliu žarnynu – jame nėra jokių mikroorganizmų, ir tik iškart po gimimo jame užsėjamos ir pradeda augti bakterijos, kurių vėliau daugėja. Mikroorganizmų mažylis gauna slinkdamas per mamos gimdymo takus (beje, besilaukiančios moters makšties mikroorganizmų sudėtis nėštumo metu skiriasi, galima sakyti, kad mikroorganizmai, laukdami naujagimio gimimo, prisitaiko taip, kad jų kiekis būtų kuo palankesnis gimsiančiam kūdikiui), taip pat prisiglaudęs prie mamos odos ar žįsdamas iš krūties, iš aplinkos, į kurią jis gimęs patenka, bei įkvepiamo oro.
Nuo trečiosios gyvenimo dienos žarnyno mikrofloros dalis tiesiogiai priklauso nuo to, kuo kūdikis yra maitinamas: pavyzdžiui, žindomų kūdikių žarnyne vyrauja bifido bakterijos, mišinėliu maitinamų mažylių žarnyne jų kur kas mažiau.
Mokslininkai teigia, kad, vaikui sulaukus maždaug 3 metų, jo žarnyno mikroorganizmų sudėtis tampa stabili ir panaši į suaugusiųjų. Tačiau mikroorganizmai iš tiesų daugiau ar mažiau kinta visą gyvenimą: pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių mikroorganizmai gerokai skiriasi nuo jaunų suaugusiųjų žarnyno mikrofloros.
Mikrofloros sudėtis labai priklauso nuo to, ką mes valgome ir kokioje aplinkoje gyvename. Šie pasikeitimai gali būti laikini, o kartais – pastovūs. Pavyzdžiui, japonai gali virškinti jūros dumblius, sudarančius didelę jų kasdienės mitybos dalį, kadangi jų žarnyno mikroorganizmai iš jūros bakterijų įgyja specialių virškinimo fermentų.
Esant kai kurioms situacijoms žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra gali pasikeisti ir sutrikdyti sveikatą. Tai vadinama disbakterioze (disbioze). Disbakteriozė yra susijusi su tokiais sveikatos sutrikimais kaip funkciniai žarnyno sutrikimai, uždegiminės žarnyno ligos (kaip pvz., Krono liga, opinis kolitas), alergijos, nutukimas ir cukrinis diabetas.
Įdomu, kad mokslininkai vis labiau domisi žarnyno mikroflora, kadangi yra pastebėję mikroorganizmų ryšį su tokiomis, atrodytų, nedaug su žarnynu susijusiomis ligomis kaip vėžys, autizmas, nerimas, depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, Alzheimerio liga. Svarstoma, kad šių ligų sąsajas su žarnyno bakterijomis galima paaiškinti tuo, kad bakterijos suskaldo į žarnyną patenkančias maisto medžiagas į mažas molekules (vadinamuosius metabolitus), kurie gali pasiekti smegenis ir daryti įtaką jų veiklai.
Ar įmanoma pakeisti savo žarnyno mikroorganizmų sudėtį, norint išvengti minėtų ligų?
Mitybos specialistai teigia, kad taip: pavyzdžiui, sumažinus riebalų ir cukraus kiekį savo kasdienėje mityboje, pradėjus vartoti daugiau daug skaidulų turinčio maisto, mikroorganizmų pusiausvyra tampa sveikesnė, todėl gali sustiprėti imuninė sistema, susilpnėti uždegimas, pagerėti bendra sveikata.
Kitas patarimas – mitybos įvairovė: valgant kuo įvairesnių maisto produktų didėja ir mikroorganizmų įvairovė.
Tyrimai rodo, kad žarnyno bakterijoms svarbus ir žmogaus fizinis aktyvumas: nustatyta, jog sportininkai turi įvairesnių žarnyno mikroorganizmų nei jų nesportuojantys bendraamžiai.
Su žarnyno mikroflora atliekama įvairių eksperimentų, siekiant nustatyti, kaip galima padėti įvairių sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, žarnyno mikroflorą bandoma transplantuoti žmonėms, kurie serga sunkiai išgydomomis bakterijos C. difficile sukeltomis infekcijomis, ieškoma būdų, kaip galima šią procedūrą pritaikyti kitoms ligoms gydyti. Kai kurie mokslininkai tiki, kad vieną dieną savo žarnyno mikroorganizmus išsitirti bus taip pat paprasta, kaip ir atlikti paprasčiausią kraujo tyrimą, ir nustatyti, kokių bakterijų trūksta, o kokių – per daug (šiuo metu atliekami tyrimai yra bendro pobūdžio ir iš jų nėra galimybių nustatyti tikslios bakterijų sudėties). Tuomet galbūt užteks pavartoti tam tikrų mikroorganizmų norint išvengti nutukimo ar cukrinio diabeto – skamba paprastai ir viliojančiai, tiesa?
