Kūdikių kolikos – tai tipiški pirmųjų gyvenimo mėnesių fizinio diskomforto simptomai, pasireiškiantys intesyviu ir stipriu verkimu. Kolikos metu kūdikis staiga pradeda verkti, dažniausiai vakare. Lyginant su įprastu kūdikio verksmu, šis verksmas yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, jį galima pavadinti rėkimu. Remiantis medicinine statistika, iki 20 proc. visų kūdikių kenčia nuo šio diskomforto, kuris paprastai prasideda nuo 2–3 gyvenimo savaitės ir trunka iki kelių mėnesių. Nors kolikos sukelia didelį stresą tėvams, jų priežastys nėra iki galo aiškios. Be to, kūdikių kolika nėra nei pavojinga, nei kenksminga ir praeina savaime.
Kūdikis, kenčiantis
kolikas
Kas yra kolikos
(diegliai)
Nenustebkite,
tačiau tikslaus atsakymo šiame skyriuje nerasite – jo tiesiog nėra. Tai –
neįminta gamtos paslaptis. Medicininėje literatūroje galima rasti išvadą, kad
kolikos yra kažkas panašaus į „naujagimio migreną“, tai yra galvos skausmus,
kurie atsiranda nesubrendusios nervų sistemos fone. Tačiau mokslinių tyrimų
duomenimis kūdikių kolikos dažniausiai yra įvardijamos kaip virškinimo trakte
besikaupiantys dujų burbuliukai, kurie daro spaudimą žarnyno gleivinei.
Dauguma
pediatrų pripažįsta, kad niekas nežino, kas yra kolikos, bet tai tikrai ne
liga, o įprasta vaiko fizinė būklė. Vadinasi, turime suprasti, kad vaikas
verkia būdamas visiškai sveikas – be karščiavimo, dehidratacijos ar alkio
požymių. Darytina išvada, kad kolikos yra nepagrįstas, varantis į neviltį
tėvus, ilgai trunkantis sveiko kūdikio šauksmas.
Vis
tik šis fizinis diskomfortas vieniems būna mažiau skausmingas, kitiems – labai
sunkus, reikalaujantis didelės tėvelių kantrybės ir, aišku, žinių, kurios gali
padėti ir palengvinti kūdikio būklę. Vienintelis dalykas, kurį daugiau ar
mažiau sugebėjo išsiaiškinti pediatrai, yra teorinės aplinkybės, galinčios
sukelti kūdikiams kolikas ir padidinti jų trukmę bei skausmą:
• praalkęs kūdikis maitinimo metu labai skuba pasisotinti,
todėl netinkamai apžioja motinos spenelį, arba maitinant mišinukais naudojamas
netinkamos formos čiulptukas, arba čiulptukas su per didele skylute, dėl ko
kūdikis pritraukia daug oro. Kitaip tariant, yra „prastos kokybės“ maitinimo
technika, dėl kurios atsiranda skausmai virškinimo trakte ir sukeliamos
kolikos;
• mažylis turi išleisti maitinimo metu susikaupusį orą,
todėl būtina leisti jam atsirūgti. Priešingu atveju nepageidaujamas oras
sukelia skausmingą spaudimą žarnyne – kolikas;
• kūdikis labai daug laiko praleidžia horizontalioje
padėtyje, t. y. gulėdamas, todėl virškinimo procesas (taip pat ir dujų
susidarymas bei pratekėjimas per žarnyną) sukelia papildomą diskomfortą,
sunkumo jausmą bei skausmą – kolikas. Vis dėlto niekas nepanaikino tokio
nuostabaus dalyko kaip gravitacija: kai mes praleidžiame beveik pusę dienos vertikalioje
padėtyje, natūralus maisto ėjimas per žarnyną tampa panašus į sulėtintą
judėjimą „linksmaisiais kalneliais“. Dabar įsivaizduokime, kaip viskas vyksta
mums būnant horizontalioje padėtyje – žarnynas niekada nebūna tuščias, todėl
tai, kas jame yra (įskaitant ir orą), vertikalioje padėtyje praeina daug
greičiau negu horizontalioje;
• kūdikis labai daug verkia, o tai jau tikri spąstai.
Jausdamas didelį fizinį diskomfortą mažylis ir verkia, ir šaukia. Plačiai
atverdamas burną mažylis neišvengiamai nuryja vis naujas oro porcijas.Verksmo
metu kūdikio pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku,
kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai,
įtemptos ištiestos rankos. Tai reikėtų įvardyti kaip kolikos priepuolį. Kitos
stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis,
skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas,
nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui, tačiau
šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz.: gausus atpylinėjimas ar
vėmimas, užkietėję viduriai ar viduriavimas, odos pakitimai;
• kūdikis yra permaitintas. Kūdikiai turi įgimtą sotumo
jausmą, todėl jiems reikėtų valgyti tik tiek, kiek jie patys nori. Jei
kūdikis suvalgo maisto kiekį, kurio nesugeba suvirškinti (Jūs jį permaitinate),
maisto likučiai, kuriems neužteko fermentų, žarnyne pradeda rūgti. Šio proceso
metu žarnyne susidaro daug dujų, spaudžiančių jo sieneles. ir taip atsiranda
kūdikio kolikos.
Kaip atpažinti kolikas
(dieglius)
Kolikoms
nustatyti reikėtų pasitelkti trijų trejetų taisyklę:
• kūdikis verkia iki trijų valandų paeiliui;
• kūdikis verkia po tris valandas paeiliui bent tris kartus
per savaitę;
• nurodyti verksmo periodai trunka jau tris savaites (ir
daugiau).
Nežiūrint į intensyvaus verksmo priepuolius, kūdikis yra visiškai
sveikas: jis nėra vangus, normaliai priauga svorio, valgo su apetitu, gerai
miega ir, paprastai, visada gerai leidžia laiką, išskyrus šias tris pragaro valandas.
Dar vienas pastebėjimas – didžiausias kolikų intensyvumas būna po pietų, link
vakaro.
Kaip kolikos metu padėti
kūdikiui
Visi
kūdikiai yra skirtingi, todėl universalių ar klasikinių pagalbos priemonių nuo
kolikų nėra, jų reikia ieškoti kiekvienam individualiai. Yra keletas būdų,
kuriais galite pabandyti pagelbėti kūdikiui, kad neišprotėtumėte patys.
Dažniausiai siūlomi šie pasiteisinę pagalbos būdai:
Masažas.
Nereikia masažuoti tik pilvuko – pamirškite tai! Švelniai masažuokite visą
mažylio kūną ir stebėkite reakciją. Tačiau jei jis nepajaučia malonumo,
nenurimsta verkęs ir šaukia dar labiau, reiškia, kad tai paprasčiausiai jam
netinka.
Baltas
triukšmas – tai pažįstamos ir jaukios atmosferos sukūrimas.
Dažniausiai tėvų klaida slypi tame, kad jie vaikščioja ant pirštų galų ir
išjungia visus galimus triukšmo šaltinius. Trumpai tariant, jie elgiasi taip,
tarsi kūdikis, būdamas motinos įsčiose, buvo izoliuotas nuo įprastos aplinkos
ir nieko negirdėjo. Nepamirškite, kad iki gimimo jis jau dalyvavo šeimos
gyvenime, jautė aplinką, į kurią pateko gimęs. Ar besilaukdama motina gyveno
tylumoje? Tikrai ne, ji gyveno kasdienį gyvenimą su būdingu jam triukšmu:
šeimai ruošė maistą, plovė indus, klausėsi muzikos, žiūrėjo televizorių,
bendravo su artimaisiais ir draugais, važinėjo automobiliu, lankėsi
parduotuvėse, koncertų salėse ir t. t., ir visą aplinkos keliamą triukšmą
girdėjo kūdikis. Natūralu, kad gimęs kūdikis turi girdėti tuos pačius
pažįstamus ir jaukius jį supančio pasaulio garsus.
Kūdikių
priežiūroje „baltojo triukšmo“ metodas pradėtas naudoti ne taip seniai. Jo
atradėju laikomas Pietų Kalifornijos medicinos universiteto pediatrijos
profesorius Harvey Karpas. Būtent jis susiejo kūdikio ramybės jausmą su tam
tikro pobūdžio garsais. Nors baltojo triukšmo garsai yra šiek tiek iškreipti,
tačiau daugelis kūdikių teigiamai reaguoja į garsus, kurie jiems primena
girdėtus garsus būnant motinos įsčiose.
Tyla.Vis
tik ypač jautriems kūdikiams pertekliniai garsai nereikalingi. Tai ne „baltojo
triukšmo“ garsai, todėl emocijų ir įspūdžių perpildymas iššaukia kolikas.
Šeimoje sutarkite su tylesniu radijo imtuvo ar televizoriaus garsu, kitu
triukšmo pertekliaus mažinimu ar visi kartu patylėkite.
Supimas beveik
visada padeda. Jūs galite nešioti kūdikį ant rankų, taip pat „lopšio“ padėtyje,
traukiant jį kuo arčiau savo krūtinės, kad jis galėtų išgirsti Jūsų širdies
plakimą.
Pasivaikščiojimas arba aplinkos pakeitimas. Jeigu Jūs jau keletą
valandų esate namuose, išeikite į gatvę arba į parką. O jei kolikos priepuolis
užklupo svečiuose ar viešoje vietoje, grįžkite namo.
Kūdikio
vystymas. Nors kūdikių vystyklai šiuo metu yra jau seniai pamiršti,
tačiau tai taip pat gali būti geras metodas, kuris teigiamai veikia labai
jautrius kūdikius. Įsivaizduokite, kaip nepatogu kūdikiui, kuris tiek daug
laiko praleido ankštose įsčiose ir staiga atsiduria didžiuliame pasaulyje, kur
yra tiek daug vietos, kad net neaišku, kur dėti rankas ir kojas. „Grįžimas“ į
buvusią aplinką, t. y. tvarkingas nestiprus vystymas, leidžia daugeliui kūdikių
atsipalaiduoti ir surasti ilgai lauktą taiką su supančiu pasauliu.
Tinkamas
maitinančios motinos maistas. Kūdikio žindymo laikotarpiu rekomenduojama
atsisakyti aštrių, sūrių, keptų, marinuotų produktų, įvairių padažų.
Rekomenduojama per dieną išgerti 3–6 puodelius žolelių, mažinančių pilvo
pūtimą, arbatos (pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų, krapų).
Maitinančios mišiniais šių arbatų gali duoti savo kūdikiams prieš ir po
maitinimo po vieną arbatinį šaukštelį.
Maudymas. Vanduo
yra pirmoji fizioterapijos priemonė namuose, kuri tiesiogiai padeda įveikti
kolikas. Tačiau nemaudykite kūdikio per šiltame vandenyje! Vėsokas vanduo ir minimali
šviesa gali kurti stebuklus.
Čiulptukas.
Jei kūdikis yra vyresnis nei 28 dienos ir laktacija yra gerai nusistovėjusi
arba jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, pasiūlykite jam čiulptuką.
Nemaistinis čiulpimas padeda vaikams atsigauti ir nusiraminti. Kolikų
laikotarpiu tai yra puiki priemonė.
Susikaupusių
dujų mažinimas. Kaip buvo minėta straipsnio pradžioje, pačios dujos
nėra kolikos priežastis, bet jos pablogina kūdikio būklę. Jei kūdikis yra
linkęs į kolikas ir dujų susidarymą, maitinant kūdikį darykite trumpas
petraukas, kurių metu panešiokite kūdikį stačiomis, nespausdami mažyliui
pilvuko bei skrandžio zonų, kad jis atsirūgtų. Tokiu būdu išeina nurytas oras
bei sumažinamas slėgis skrandyje. Susikaupusias dujas žarnyne gali sumažinti kojyčių
mankšta. Kūdikiui gulint ant nugaros keliolika kartų lengvai paspauskite
sulenktas kojytes prie pilvuko, imituokite dviračio mynimą. Susikaupusių dujų
mažinimui taip pat padeda kūdikio paguldymas ant pilvuko sulenktomis
kojytėmis.
Kūdikio padėtis, kai
pučia pilvuką
Šiluma.
Šilti lygintuvu išlyginti ar kitaip sušildyti vystyklai, užkloti ant kūdikio
pilvuko, labai gerai padeda sumažinti diskomforto simptomus. Jie ramina kūdikį
ir suteikia saugumo jausmą.
Kolikos gydymas
medicinos priemonėmis
Jei
išbandėte viską, bet niekas taip ir nepadėjo, kai kurios medicinos priemonės –
simetikonai bus bene vienintelė likusi viltis. Šių priemonių nuo kolikos šiuo
metu jau yra įvairių ir jos veikia skirtingai, todėl reikia atsirinkti
geriausiai tinkančius Jūsų atvejui. Nepulkite į neviltį ir nesūpuokite kūdikio
visas tris valandas, o pasitarę su pediatru išbandykite simetikonus, kurie
mechaniniu ir fiziniu poveikiu gerokai palengvina dujinę koliką.
Viena
iš populiariausių skrandžio funkciją gerinančių medicinos priemonių yra
suspensija – geriamieji lašai „Colinox“. „Colinox“ rekomenduojamas esant
kūdikių kolikoms; meteorizmui, aerofagijai ir su vidūrių pūtimu susijusiems
diegliams; dispepsiniams sutrikimams (ankstyvas sotumo, pilnumo, tempimo jausmas
viršutinėje pilvo dalyje); pakitusiai pH, disbiozei; Helicobacter Pylori, kaip
papildoma priemonė.
„Colinox“ – skrandžio funkciją gerinanti
karamelės spalvos geriamoji suspensija, kurios sudėtyje yra simetikono ir
gerųjų bakterijų. Siekiant palengvinti produkto vartojimą, suspensija dozuojama
lašeliais ir kūdikiams rekomenduojama po 10 lašų (juos galima sulašinti į
skystį) 2–4 kartus per dieną arba taip, kaip nurodė gydytojas. Produktas yra
klampus, todėl, siekiant teisingai dozuoti, lašinant reikia lengvai, bet
pakankamai suspausti buteliuko sieneles.
Esminis skirtumas nuo kitų rinkoje esančių simetikonų – „Colinox“
sudėtyje yra ir laktobakterija. Laktobakterija šalina dujų susidarymo žarnyne
priežastį, o simetikonas – pasekmę. Laktobakterija, esanti „Colinox“ sudėtyje,
yra sporos stadijoje, todėl yra apsaugota nuo skrandžio rūgščių poveikio.
Kadangi ši medicinos priemonė yra skrandžio funkciją gerinanti
suspensija, ją gali vartoti ir suaugusieji bei vaikai: po 20 lašų 2–4 kartus
per dieną.
Straipsniui panaudota
medicininės literatūros medžiaga.
Algis Mačiukas
