Populiariausi mitai: kaip gydotės nuo gerklės skausmo?

Jei pradeda skaudėti gerklę, daugelis iš karto galvoja, kad tai angina. Kiti įsitikinę, kad susirgus jokiu būdu negalima valgyti ledų ar vėdinti kambario, o patikimiausias gydytojas – internetas. Tai tik keli iš daugybės mitų, susijusių su virusinėmis infekcijomis, kurių dažniausi simptomai yra gerklės skausmas, sloga ir karščiavimas.

Vienas populiariausių klaidingų įsitikinimų – virusines ligas lemia metų laikai. Iš tiesų, didžiausią įtaką jų plitimui turi ne sezoniškumas, o temperatūrų svyravimai ir žmogaus imunitetas. Staigūs temperatūrų skirtumai alina organizmą, o kol imuninė sistema spėja prisitaikyti prie naujų sąlygų, esame labiau pažeidžiami infekcijų. Dėl to dažniausiai susirgimų pikas ištinka pereinamaisiais metų laikais – pavasarį ir rudenį.

Dažniausiai girdimi mitai apie gerklės skausmą gali būti suskirstyti į tris grupes: klaidingos atsiradimo priežastys, netikslios diagnozės ir abejotini gydymo būdai.

Bakterijos mūsų organizme

Gerklės skausmas, sloga, kosulys ir karščiavimas dažnai vadinami bendru „peršalimo ligų“ pavadinimu. Tačiau svarbu suprasti, kad tokius negalavimus sukelia ne pats peršalimas ar perkaitimas, o bakterijos arba virusai.

Dažniausiai užsikrečiama virusais, kai nusilpsta imuninė sistema. Tam įtakos turi stresas, nuolatinis nuovargis, emocinė įtampa ar permainingos oro sąlygos. Įprasta, kad virusų sukeltas gerklės skausmas būna stipriausias pirmąsias tris dienas, vėliau jis pamažu silpnėja, jei organizmui suteikiama pakankamai poilsio, palaikoma šiluma, vartojamos arbatos ar kitos „naminės“ priežiūros priemonės.

Visai kitaip yra su bakterijų sukeltu gerklės uždegimu. Jam būdingas vis stiprėjantis skausmas, kuris gali apsunkinti rijimą ar net kvėpavimą, dažnai pakyla aukšta temperatūra ir vargina kiti nemalonūs pojūčiai. Negydomas uždegimas gali sukelti komplikacijų.

Svarbu žinoti, kad bakterijos pačios savaime nėra pavojingos, kol gyvena ten, kur joms skirta, pavyzdžiui, žarnyne, nosyje ar gerklėje. Skaičiuojama, kad kiekvienas žmogus nešiojasi bent kelis kilogramus įvairiausių bakterijų. Tačiau, kai dėl prastos higienos ar kitų priežasčių bakterijos patenka į netinkamas vietas, jos gali pradėti daugintis ir sukelti uždegimą. Viršutinių kvėpavimo takų uždegimas dažniausiai pasireiškia sloga, paraudusia ryklės gleivine, paburkusiomis tonzilėmis ir pakilusia temperatūra.

Jei stiprus gerklės skausmas nepraeina ilgiau nei savaitę, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Ligos diagnozė – pasitelkiant internetą?

Gerklės skausmas – vienas iš tų negalavimų, dėl kurio žmonės dažnai pas gydytoją neskuba. Pirmiausiai jie linkę ieškoti informacijos internete, tikėdamiesi greito atsakymo. Tačiau ne visa rasta informacija yra teisinga, todėl gydytojams neretai tenka paneigti pacientų įsitikinimus ar paaiškinti, kodėl internete rastas patarimas nėra tinkamas.

Dažniausiai patys sau ligoniai „diagnozuoja“ anginą, nors iš tiesų gerklės skausmą gali sukelti ir kitos priežastys:

• gastroezofaginis refliuksas, kai skrandžio rūgštis dirgina ryklės ir gerklų gleivinę;
• plaučių ligos;
• stuburo kaklinės dalies ar dantų problemos;
• netinkamai pritaikyti protezai;
• vaikams dažna priežastis – stomatitas.

Ligos sukėlėjus tiksliausiai padeda nustatyti pasėlis nuo ryklės sienelių ir tonzilių. Pagal jo rezultatus parenkamas tinkamiausias gydymas. Deja, nemažai žmonių vis tiek renkasi vadinamąjį „naminį“ gydymą.

Toks savarankiškas gydymas ne visada yra naudingas, nes pasitaiko atvejų, kai jis tik pablogina būklę. Pavyzdžiui, skalaujant gerklę alkoholiu, galima nusideginti gleivinę, o vartojant itin aštrų ar rūgštų maistą (česnakus, imbierą, citrinų ar svogūnų sultis), uždegimas dar labiau sustiprėja. Tai vieni iš plačiai paplitusių, bet klaidingų mitų apie gerklės skausmo gydymą.

Geriausias vaistas – antibiotikai?

Vienas iš gajų mitų – įsitikinimas, kad gerklės skausmą gali išgydyti tik antibiotikai. Dažnai žmonės patys nusprendžia, jog serga angina, ir reikalauja šių vaistų, nors iš tikrųjų jie reikalingi tik bakterijų sukeltam ryklės ar tonzilių uždegimui gydyti. Jei negalavimą sukelia virusai, antibiotikai ne tik nepadės, bet gali ir pakenkti.

Dažnai klaidingai manoma, kad padeda įvairūs „namų metodai“ – šalikas ant kaklo, kompresai su alkoholiu, karšta druska, kojų mirkymas karštame vandenyje, pienas su medumi ar česnaku. Tokios priemonės veiksmingos tik dėl šilumos poveikio, nes ji plečia kraujagysles ir pagerina imuninių ląstelių patekimą į uždegimo vietą.

Kitas populiarus mitas – draudimas valgyti ledus. Iš tiesų, nedidelė porcija šalto deserto gali net sumažinti skausmą, nes veikia kaip vietinis anestetikas. Taip pat svarbu reguliariai vėdinti patalpas ir palaikyti tinkamą oro drėgmę. Tai padeda lengviau kvėpuoti ir mažina gerklės dirginimą.

Vaistinėse siūlomas gausus preparatų nuo gerklės skausmo pasirinkimas. Vieni jų labiau skirti skausmui ir uždegimui mažinti, o kiti pasižymi poveikiu bakterijoms ar grybeliams. Pirmosiomis ligos dienomis tikslinga rinktis priemones, kurios malšina skausmą, deginimą, paraudimą ir patinimą. Kai kurios veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, benzidamino hidrochloridas, pasižymi ir antiseptiniu poveikiu, galinčiu sunaikinti dalį bakterijų ar virusų.

Jei gerklės skausmas nepraeina per kelias dienas, būtina kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju, tikėtina, kad ligą sukėlė bakterijos ir gali prireikti sisteminio gydymo.