Kepenys – labai svarbus organas, dar vadinamas organizmo filtru, nes jos padaro nekenksmingas į organizmą patekusias ar jame susidariusias žalingas medžiagas ir jas pašalina. Sveikos kepenys labai svarbios ir darniai imuninės sistemos veiklai. Kaip kepenys atliks savo funkciją, didele dalimi priklauso nuo mitybos. Netaisyklinga mityba, pavyzdžiui, persivalgymas, piktnaudžiavimas riebiu maistu, alkoholio vartojimas, yra viena iš priežasčių, lemiančių kepenų ligas. Išbandymas kepenims – ir artėjantis šventinis laikotarpis, kai daugelis sėsime prie gausiomis vaišėmis padengtų stalų. Kokie simptomai išduoda kepenų pažeidimus? Kaip išsaugoti kepenų sveikatą?
Be mitybos kepenų ligų, riziką taip pat lemia naudojami medikamentai, apsinuodijimai, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai. Maistas, alkoholis, vaistai mūsų kepenis verčia nepailstamai dirbti. Iš pradžių kepenys sugeba susidoroti su kenksmingomis medžiagomis, tačiau ilgainiui kepenų funkcija gali sutrikti.
Kepenų ligos labai apgaulingos, nes iš pradžių kepenų pažeidimai vystosi be simptomų. Kepenyse nėra skausmo receptorių, todėl, kai kepenų ląstelės pradeda irti, jų neskauda. Kepenų ligos diagnozuojamos endoskopu, ultragarsu, kompiuterine tomografija, laboratoriniais tyrimais. Tačiau daug kepenų ligų diagnozuojama pavėluotai, nes simptomai išryškėja tik vėlyvose stadijose.
Pradinėse stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki arba skundžiasi nedideliu silpnumu, apetito stoka, skausmu ar diskomfortu dešiniajame šone, pykinimu. Tik vėlyvose ligos stadijose išryškėja kepenų ligoms būdingi simptomai: pagelsta oda ir gleivinės, padidėja pilvo apimtis, vargina pilvo skausmas, sutrinka virškinimas.
Kepenų suriebėjimas
Kepenų suriebėjimas – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – viena dažniausių šiuolaikinės hepatologijos diagnozių. Kepenys tampa „riebios“, nes gamina daugiau riebalų nei organizmui reikia, ir riebalai pradeda kauptis kepenyse. Kepenų suriebėjimas dažniausiai nustatomas nutukusiesiems, tačiau tai nereiškia, kad normalios kūno masės žmonės šia liga neserga. Ši liga dažniausiai nepasireiškia daugeliu simptomų, todėl, deja, dauguma žmonių nežino, kad jų kepenys gali būti suriebėjusios, o ilgainiui negydoma liga gali tapti ir mirties priežastimi. Kepenų suriebėjimo simptomai gali būti šie: pilvo pūtimas ir padidėjimas, gelta arba odos pageltimas, viso kūno niežėjimas, skausmas dešiniajame šone, maži geltoni odos mazgeliai, apetito stoka ar pykinimas.
Kepenų cirozė
Cirozė yra kitų negydomų kepenų ligų ar jų progresavimo (hepatito B, C, alkoholinio hepatito ir kt.) galutinė stadija. Sergant kepenų ciroze, kepenų ląstelės suyra, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, atsinaujinusios ląstelės išsidėsto netvarkingai, dėl to sutrinka kepenų funkcija. Dažniausiai cirozę sukelia ilgalaikis alkoholio vartojimas, taip pat ši būklė išsivysto dėl virusinių hepatitų ir tulžies latakų ligų.
Iš pradžių kepenų cirozė beveik nepasireiškia. Vienas iš požymių yra gelta, kuri rodo, kad prasideda kritinė stadija. Kiti cirozės simptomai: bendras silpnumas, darbingumo sumažėjimas, miego sutrikimas, blogas apetitas, pykinimas, pilvo pūtimas ir padidėjimas, viduriavimas, odos požymiai – „voratinkliniai apgamai“, delnų ir padų paraudimas.
Kepenų nepakankamumas
Kepenų nepakankamumas – tai kitų kepenų ligų rezultatas, kai kepenys nebeatlieka savo funkcijos. O viena svarbiausių kepenų funkcijų – valyti kraują nuo nuodingų medžiagų. Taigi kepenys, blogai atlikdamos šį darbą, nuodija visą organizmą.
Esant kepenų nepakankamumui, kepenyse gaminamas geltonai rudas pigmentas bilirubinas patenka į kraują ir audinius, todėl pagelsta ligonio oda, gleivinės, akių obuoliai. Kadangi kaupiasi skysčiai, didėja pilvo apimtis. Ligoniai gali dažnai vemti, tuštintis kraujingomis išmatomis. Dėl kepenų pažeidimo kraujas blogai kreša, todėl tokie ligoniai dažnai skundžiasi kraujavimu iš dantenų, nosies. Ligoniams silpnėja imunitetas, jie jaučia bendrą organizmo silpnumą.