preloader

Prašome palaukti

Kepenys ir jų valymas

Kepenys – pagrindinė organizmo laboratorija, medžiagų apykaitai svarbus organas. Iš virškinamojo trakto maisto medžiagos per kepenų vartų veną iš pradžių patenka į kepenis ir, paveiktos įvairių fermentų, paverčiamos statybinėmis organizmo medžiagomis (kraujo albuminais, globulinais, krešėjimo sistemos baltymais ir kt.). Kepenyse glikogeno pavidalu kaupiasi energijos ištekliai, reikalingi raumenų darbui, palaikantys tinkamą gliukozės kiekį kraujyje, jie dalyvauja kraujyje išlaikant cholesterolio, fermentų, įvairių hormonų pusiausvyrą. Kepenys išskiria riebalų virškinimui reikalingą tulžį.

Kepenys nukenčia vartojant vaistus, piktnaudžiaujant alkoholiu – nedidelius kiekius nukenksmina be pasekmių, tačiau ilgą laiką gausiai vartojant alkoholį, kepenys „pavargsta“, suriebėja kepenų ląstelės, išsivysto kepenų ląstelių uždegimas. Toliau girtaujant, kepenų ląstelės žūva, jų vietoje išveša jungiamasis audinys, nebeatliekantis „laboratorinės“ funkcijos, formuojasi kepenų cirozė.

Kepenys nukenčia ir gausiai vartojant riebalus. Jas gali pažeisti virusai A, B, C. Vieni virusai (A) į organizmą patenka dėl nešvaros, kiti (B, C) – su krauju per injekcijas ar perpilant kraują, narkomanams – leidžiantis narkotikus vienu švirkštu, lytinių santykių metu ar kitais būdais.

Pagrindinės kepenų ligos – ūminiai ir lėtiniai jų uždegimai (hepatitai). Ūmaus infekcinio hepatito pagrindiniai požymiai: gelta, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos, kamuoja bendras silpnumas. Lėtiniams uždegimams būdingas greitas nuovargis, silpnumas, neryški gelta. Kartais šių skundų gali ir nebūti, o pastebimos tik padidėjusios kepenys, žmogaus būklė blogėja labai iš lėto, skundų atsiranda tik toli pažengus cirozei.

Kepenų funkcijai svarbus lecitinas. JAV Šiaurės Karolinos valstijos Chapel Hill mitybos mokslų universiteto vadovas prof. H. S. Zeiselis pastebėjo įdomų reiškinį: jeigu žmonės, kovojantys su antsvoriu, atsisako riebalų, jie netenka svorio, tačiau prasideda kepenų riebalinė distrofija (suriebėjimas). Pasirodo, nevalgant riebalų, neįsisavinamas lecitinas. Tai į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelės membranoje. Jam veikiant keičiasi cholesterolio kiekis, skatinamas tulžies išsiskyrimas, lėtėja senėjimo procesai, teigiamai veikiamos lėtinio alkoholizmo pažeistos kepenų ląstelės. Lecitinas stiprina imunitetą (herpio infekcijos metu), mažina nutukimą. Taigi svarbu valgyti maistą, kuriame gausu lecitino: sojos pupeles, kukurūzų burbuoles, rapsus, linų sėmenis, saulėgrąžas, daigintus kviečius, žaliuosius žirnelius, rupaus malimo duoną, produktus su sėlenomis, lęšiais, riešutus, šviežią kiaušinio trynį, žuvį. Kepenims svarbus cholinas, sudėtinė lecitino dalis. Cholinas gerina atmintį, stabdo plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo suriebėjimo, dalyvauja mediatoriaus acetilcholino sintezėje (perduoda nervinius impulsus ląstelėje). Cholino gausu sojos pupelėse, salotose, špinatuose, žemės riešutuose, vynuogių sultyse, bulvėse, apelsinuose.

Kepenų funkciniam pajėgumui įvertinti atliekami tyrimai:

 

Rodiklis

Kiekis

Aspartataminotransferazė (AST)

≤ 35–40 U/l

Alaninaminotransferazė (ALT)

≤ 35–40 U/l

Glutamiltransferazė (GGT)

9–41 U/l

Šarminė fosfatazė (ŠF)

≤ 127 U/l

Bendras bilirubinas

<17 µmol/l

Bendras cholesterolis

Frakcijos:

mažo tankio (MTL)

didelio tankio (DTL)

<5,25 mmol/l

 

2,6–3,5 mmol/l

> 0,91 mmol/l


Bent kartą per metus – pavasarį arba rudenį, per pilnatį arba jaunatį – patariama valyti kepenis. Kai kurie medikai pasisako prieš kepenų valymą, esą organizmas pats sugeba išsivalyti, tik reikia sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių. Mes siūlytume valyti kepenis, tačiau prieš tai pasitarkite su gydytoju.

Ruošiantis šiai procedūrai, vieną savaitę maitinkitės vegetariškai – valgykite tik natūralius produktus, obuolių. Per dieną išgerkite apie 0,5 l natūralių obuolių sulčių (šviežiai išspaustų ar rudenį užkonservuotų). Septintos dienos rytą išgerkite pusę stiklinės alyvuogių aliejaus, sumaišyto su tokiu pat kiekiu greipfrutų ar citrinų sulčių. Atsigulkite (pusiau sėdomis) ir ant dešinio šono (kepenų srityje) uždėkite šildytuvą. Kartais pajuntamas gurguliavimas pilve ir noras tuštintis.

Anot vaistininko Mindaugo Papečkio, tiems, kurie nuogąstauja dėl galimų kepenų valymo pasekmių, rekomenduojamas pasyvus kepenų valymas: kas 1–2 mėnesius 3–5 dienas valgykite daug arbūzų ir melionų – kepenys apsivalys nuo toksinų, pagreitės tulžies tekėjimas, nukris svoris.

Gerai ir švelniai kepenų bei tulžies pūslės takus valo ir įprasti maisto produktai. Pusryčiams kasdien suvalgykite porciją vandenyje išvirtų (arba termose užplikytų su prieskoniais) avižų dribsnių, pridėję vaisių (džiovintų razinų, obuolių ar slyvų). Paskui keletą valandų nieko nevalgykite, negerkite kavos, o atsigerkite sulčių ar švelnios žaliosios arba šlamučių arbatos.

Kepenims naudinga pavasarį, 1 mėnesį kasryt, išgerti karčiųjų kiečių (pelynų) arbatos ir paskui pusryčiauti tik po pusvalandžio.

Šlamučių arbatos rekomenduojama gerti dažnai, visus metus.

Kepenų ir tulžies pūslės ligas gydo tikrieji margainiai (juose yra 1,5–3 proc. silimarino, kuris gerina kepenų darbą). Vaistažolę galima vartoti ilgai – kepenų ligų profilaktikai, taip pat persirgus hepatitu, esant kepenų cirozei (ypač alkoholinei). Dažniausiai ligoniams rekomenduojamos margainių kapsulės.

Arbata ruošiama taip: 1 arbatinį šaukštelį susmulkintų margainių vaisių ir lapų užplikykite verdančiu vandeniu ir 10–15 minučių palikite pastovėti (vis pamaišykite), kad prisitrauktų. Skonį galite pagerinti pipirmėtėmis. Gerkite iš lėto, geriau karštą, 3 kartus per dieną: rytą nevalgę, prieš pietus ir prieš miegą; kursas – 2 mėnesiai.

Kiaulpienių lapų arbata (pavasarį bent 1 mėnesį valgykite kiaulpienių salotas) taip pat tinka kepenų ligoms gydyti.

Valgykite artišokų, gerkite širdažolių, kukurūzų purkų arbatų (visa, kas yra geltonos spalvos ir kartu).

 

Ilgo gyvenimo paslaptys. Danguolė, Juozas ir Audrius Vasiliauskai (leidykla „Alma littera“, 2011 m.)