alite vartoti šulinio, šaltinio vandenį arba iš čiaupo, namie filtruotą, pirktą parduotuvėje. Energiškai žmogui labiausiai tinka vanduo iš tos vietovės, kurioje jis gyvena.
Galite pasiruošti keleto rūšių vandens:
• struktūrizuoto – sušaldykite vandenį šaldymo kameroje, kad virstų ledu, paskui atšildykite kambario temperatūroje. Galite atsinešti ir ištirpdyti sniego, ledo. Toks vanduo pagreitina biologinius procesus.
• Titnaginis vanduo – į indą įmeskite titnago gabaliukų (vandenyje bus daug mikroelementų).
• Sidabruotas vanduo – į įndą įdėkite sidabrinį šaukštelį arba vandenį laikykite sidabriniame inde (sidabras pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, turi svarbių mikroelementų).
• Gyvasis vanduo – gaunamas leidžiant nuolatinę elektros srovę per vandenį (vandens jonizavimas).
Vandenį patartina gerti kambario temperatūros, žiemą – kiek pašildytą.
Jeigu laikysitės pateiktų patarimų, nustebsite, kad vanduo ilgainiui taps pigiausiu ir paprasčiausiu jūsų vaistu. Per porą savaičių išvalysite storąjį žarnyną, nepraėjus nė dviem mėnesiams pamiršite apie tai, kad kamavo rėmuo, susitvarkys visa virškinamoji sistema, nebekamuos galvos skausmai. Jūsų savijauta pagerės, būsite sveiki, žvalūs ir energingi.
Jonizuotas vanduo
Nuo to, kokių savybių turintį vandenį geriame, tiesiogiai priklauso mūsų sveikata. Vienas iš nuostabiausių praeito šimtmečio atradimų yra jonizuotas, arba aktyvuotas, vanduo. Nenuostabu, kad Japonijoje ir Pietų Korėjoje, šalyse su giliomis rūpinimosi savo sveikata tradicijomis, kas penkta šeima vartoja jonizuotą vandenį. Šis vanduo plačiai taikomas ir didžiausiose minėtų šalių klinikose – tiek profilaktiškai, tiek ir gydant įvairius susirgimus. Japonijos ir Rusijos mokslininkai atliko daugiausia tyrimų, aiškindamiesi stebuklingas jonizuoto vandens savybes.
Jonizuotas šarminis vanduo – vienas didžiausių sveikatos profilaktikos stebuklų, tačiau mažai kam žinomas.
Jonizuotas šarminis vanduo labai artimas gamtoje randamam vandeniui, kuris žmogui yra sveikiausias. Tokio vandens yra šaltiniuose, garsėjančiuose gydomosiomis galiomis. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie visą gyvenimą geria tokį vandenį, yra sveiki, gyvybingi ir ilgaamžiai.
Tad kas gi yra tas jonizuotas vanduo? Jis ruošiamas specialiame prietaise – vandens jonizatoriuje. Paveikus elektros srove, vanduo su jame ištirpusiomis druskų molekulėmis yra jonizuojamas. Vykstant elektrolizei, vanduo suskaidomas į dvi sudedamąsias dalis (dviejuose jonizatoriaus induose). Viena sudedamoji dalis įgyja silpną neigiamą elektros krūvį ir tampa šarmine terpe (pH = 8–12) – toks vanduo vadinamas šarminiu („gyvuoju“, arba katolitu). Kita sudedamoji dalis įgyja silpną teigiamą elektros krūvį ir tampa rūgštine terpe (pH = 2–6) – tai rūgštinis vanduo („negyvasis“, arba anolitas). Šviežiai pagaminto vandens (tiek šarminio, tiek rūgštinio) savybės priklauso nuo vandens jonizatoriaus charakteristikų ir prietaiso darbo trukmės.
Jonizuotas vanduo nuo paprasto skiriasi šiais pagrindiniais parametrais: pH (vandenilio jonų koncentracijos) rodikliu, oksidaciniu-redukciniu potencialu ORP (kuris apibūdina tirpalo pajėgumą, arba potenciją, tai yra jo sugebėjimą atiduoti ar prisijungti elektronus) ir molekulinių darinių struktūra.
Daug įdomios informacijos apie jonizuotą vandenį rasite interneto svetainėje www.burbuliukas.lt.
Šarminis („gyvasis“) vanduo
Šis vanduo yra mums pačios gamtos dovanota gyvybės versmė. Savo sandara ir savybėmis jis daug artimesnis organizmo skysčiams negu paprastas geriamasis vanduo. Be to, ir daug skanesnis.
Šarminis vanduo pasižymi šiomis unikaliomis savybėmis:
• natūraliai šarmina organizmą, mažina jo rūgštingumą ir padeda išlaikyti palankią šarminę-rūgštinę pusiausvyrą (tai daug šarmingesnis vanduo už bet kokį įprastai vartojamą vandenį, be to, jame yra daugiau mineralų nei įprastame vandenyje);
• yra natūralus antioksidantas ir stimuliatorius, neutralizuojantis neigiamą perteklinių laisvųjų radikalų poveikį (kadangi jo ORP, kaip ir organizmo skysčių, yra neigiamas – 100 mV–800 mV; įprasto vandens ir daugelio gėrimų šios reikšmės yra teigiamos), taigi vartojant tokį vandenį sveikosios ląstelės saugomos nuo pažeidimų, natūraliai stiprinama organizmo imuninė sistema;
• teigiamai veikia žarnyne esančias gerąsias probiotines bakterijas, gerina fermentaciją (taigi gerina virškinimą ir stiprina bendrąjį imunitetą);
• šarminis vanduo yra takesnis (jo paviršiaus įtempimas beveik dukart mažesnis negu vandentiekio vandens) ir yra artimas kraujo paviršiaus įtempimui (todėl organizmą aprūpinus pakankamu šarminio vandens kiekiu, kraujas tampa skystesnis. Tai labai svarbi savybė, nes, organizmui rūgštėjant, kraujas tirštėja, blogėja kraujo apytaka, gali susidaryti kraujo krešulių.
• Šarminiame vandenyje yra daugiau deguonies, todėl jį geriant organizmas papildomai gauna deguonies ir gerėja bendra medžiagų apykaita.
Visą vandenį, kurį vartojate, galite pakeisti šarminiu. Užsigeriant šarminiu vandeniu, bus geriau įsisavinami maisto papildai ir kitos veikliosios medžiagos (kuriose yra vandenyje tirpių komponentų, pavyzdžiui, mikroelementų).
Šarminis („gyvasis“) vanduo rekomenduojamas kaip sveikatos profilaktikos priemonė: jis stiprina imuninę sistemą, palaiko organizmo ląstelių gyvybingumą, stabdo senėjimą, suteikia energijos ir žvalumo. Šarminis vanduo gali būti rekomenduojamas ir įvairiems susirgimams gydyti (organizmui valyti, bendrajam imunitetui stiprinti, kraujotakai gerinti, vėžinių susirgimų prevencijai, esant įvairiems sąnarių susirgimams, radikulitui, osteoporozei, inkstų susirgimams, kataraktai, odos nudegimams nuo saulės, žaizdų gijimui skatinti, sergant cukriniu diabetu, gastritu, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opomis, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, rėmeniui, vidurių užkietėjimui, skrandžio ir žarnyno darbui gerinti, nuo pagirių, odos ir plaukų priežiūrai).
Gydymo tikslais gali būti kompleksiškai vartojamas ir šarminis, ir rūgštinis vanduo.
Šarminį vandenį naudojant arbatai ir kavai ruošti, gerėja šių gėrimų skoninės savybės. Pamerkus į jį maisto produktus, pašalinamas nepageidaujamas kvapas. Šarminis vanduo gerina daržovių skonį, žaliosios daržovės tampa sodriai žalios spalvos. Japonijoje yra maždaug 30 000 restoranų ir užkandinių, naudojančių jonizuotą šarminį vandenį maistui gaminti.
Šarminis („gyvasis“) vanduo buityje gali būti naudojamas sėkloms greičiau sudaiginti, siekiant didesnio derliaus, auginant gyvulius (greičiau auga viščiukai, žąsiukai, paršeliai, veršiukai ir kiti gyvuliai), gėlėms ir augalams laistyti (kad geriau augtų ir ilgiau nevystų).
Rūgštinis („negyvasis“) vanduo
Rūgštinis („negyvasis“) vanduo turi teigiamą elektros krūvį (teigiamą oksidacinį-redukcinį potencialą ORP) ir rūgštinių savybių. Dėl to jis yra stiprus oksidatorius ir pasižymi baktericidiniu, antiseptiniu, antialerginiu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Rūgštinis vanduo rekomenduojamas vartoti išoriškai gydant įvairius susirgimus: nosiai praplauti ir burnai bei gerklei skalauti gydant peršalimo ligas, slogą, gerklę, gripą, burnai skalauti dezinfekuojant, įvairiems odos susirgimams gydyti, žaizdoms dezinfekuoti, esant praguloms, negyjančioms žaizdoms, alerginiams susirgimams, dantenų kraujavimui, dantų skausmui, odos ir nagų grybelinėms ligoms, veido spuogams, odos priežiūrai.
Kartais, gydant tam tikrus susirgimus, rūgštinis vanduo vartojamas ir į vidų (esant salmoneliozei, viduriavimui ir kitiems bakterijų sukeliamiems susirgimams). Tačiau jį galima gerti tik mažais kiekiais ir tik trumpą laiką.
Rūgštinis („negyvasis“) vanduo buityje gali būti naudojamas kaip universalus valiklis. Kadangi yra be jokių cheminių priemaišų, juo galima plauti indus, valyti kambarius, stalviršius ir kt. Japonijoje rūgštinis vanduo medicinoje naudojamas instrumentams ir patalpoms sterilizuoti. Prausiant šiuo vandeniu gyvūnus, panaikinamas nemalonus jų kvapas. Žemės ūkyje toks vanduo naudojamas derliui ilgiau išlaikyti (apipurškiant ar kitaip apdorojant), kaip apsaugos priemonė nuo augalus puolančių smulkių kenkėjų, grybelių, bakterijų, mikrobų ir kitokių ligų sukėlėjų.
Sidabringas vanduo
Jau gilioje senovėje buvo žinomos gydomosios ir baktericidinės sidabro savybės. Kilmingi didikai naudodavo iš sidabro pagamintus virtuvinius indus ir įrankius, sidabriniuose induose laikė vandenį. Mūsų protėviai šventindami šulinį įmesdavo į jį sidabro monetų.
Sidabringas vanduo – tai vanduo, kuriame yra teigiamų sidabro jonų. Sidabringo vandens poveikis priklauso nuo sidabro koncentracijos jame, kuri matuojama miligramais litre (mg/l): kuo koncentracija didesnė, tuo stipresnis ir greitesnis baktericidinis poveikis.
Įrodyta, kad sidabras turi stipresnių nei kiti metalai antibakterinių savybių, mat greičiau prasiskverbia į mikrobų ląsteles, blokuoja jų bakterinius fermentus ir mikrobai žūva. Taigi sidabro baktericidinis poveikis (lyginant tokią pačią koncentraciją) yra stipresnis už antiseptikų ir antibiotikų. Be to, jis naikina pačius įvairiausius mikroorganizmus. Ir dar: mokslininkai nenustatė, kad bakterijos ilgainiui taptų atsparios sidabrui. Naikindamas žalingas žarnyno bakterijas, naudingai žarnyno ir kitų organų mikroflorai sidabras nepakenkia.
Stiprios koncentracijos sidabringas vanduo – jis būna pilkas, kartus – skirtas tik išoriniam vartojimui (dedant tamponus, pavilgus, kompresus gydomi nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, skalaujant burną gydoma parodontozė, stomatitas, skalaujant gerklę gydoma pūliuojanti angina, praplaunant nosį – alerginis rinitas).
Sidabringas vanduo (atsižvelgiant į koncentraciją) buityje gali būti naudojamas dezinfekcijai ir konservavimui (ypač geriamojo vandens, vaisių sulčių ir pan.). Sidabringu vandeniu apdoroti mėsos, žuvies ir kiti produktai ilgiau negenda, nepelija.
Didesnės koncentracijos sidabringą vandenį ilgą laiką (keletą mėnesių ir daugiau) ir dideliais kiekiais vartoti nerekomenduojama.
Sidabringas vanduo įgytas savybes išlaiko keletą mėnesių (kuo didesnė koncentracija, tuo ilgiau). Tik jį reikėtų laikyti tamsioje vietoje ar taroje (saugant nuo saulės ir tiesioginės šviesos).
Sidabras – ne tik taurusis metalas. Jis, kaip mikroelementas, būtinas vidinės sekrecijos liaukoms, kepenims, smegenims, kaulams, imuninei sistemai. Organizmui senstant, jo gebėjimas įsisavinti sidabrą mažėja. Trūkstant sidabro, silpnėja organizmo atsparumas.
