Kaip įveikti nemigą ir stresą?

Kaip įveikti nemigą ir stresą?
Negalite užmigti ilgiau kaip pusvalandį, naktį miegate neramiai, dažnai prabundate, miegate mažiau nei 6 valandas, ryte nesijaučiate pailsėjęs, o dienos metu ima snaudulys, dažnai jaučiate nerimą ir dirglumą? Jei daugiau nei tris savaites Jus kamuoja panaši savijauta, nenumokite ranka.

 

Nemiga ir stresas – vieno medžio vaisiai

Kalbant apie nemigos priežastis bei pasekmes, nesunku patekti į uždarą ratą: dieną patiriamas stresas gali sukelti nemigą, o po bemiegės nakties nervų sistema tampa dar jautresnė aplinkos poveikiui ir intensyviau reaguoja į dirgiklius.

Kokybiškas miegas padeda lengviau valdyti emocijas ir užkirsti kelią nuotaikų kaitoms. Ir atvirkščiai – palyginti neutralūs dirgikliai, kurie normaliomis sąlygomis nesukelia streso ar nervinės įtampos, gali ypač suintensyvėti, jei žmogus neišsimiega.

Nekontroliuojama nemiga ilgainiui gali virsti didesnių problemų priežastimi. Nukenčia ne tik gyvenimo kokybė ir produktyvumas – jeigu miegama mažiau negu 4–5 val. per parą, per keletą savaičių gali sutrikti motorika ir psichika, o depresijos rizika padidėja net 35 kartus.

 

5 gero miego taisyklės

  1. Vienas iš nemigą sukeliančių veiksnių – pasyvus gyvenimo būdas. Teigiama, kad žmonėms, aktyviai leidžiantiems laiką dienos metu, naktį užmigti kur kas lengviau. Tad vakarinis pasivaikščiojimas, lengva mankšta ar šokių pamokos prieš miegą gali būti pirmasis žingsnis link problemos sprendimo.
  2. Įtakos miego kokybei turi ir tam tikrų medžiagų vartojimas. Nikotinas, kofeinas ir kitos stimuliuojančios medžiagos ne visada tiesiogiai veikia užmigimo procesą, bet turi įtakos miego gilumui, todėl sumanius prisidegti paskutinę cigaretę prieš miegą, išgerti dar vieną puodelį kavos ar arbatos, verta pagalvoti du kartus – mat rūkaliai ir tonizuojančių gėrimų mėgėjai naktį prabunda kur kas dažniau.
  3. Neretai nemigą sukelia ir išoriniai faktoriai. Pavyzdžiui, šviesa ir aplinkos triukšmas gali sutrikdyti miego kokybę net tada, kai žmogus nuo jų neprabunda. Norėdami to išvengti, nakčiai užtraukite šviesai nelaidžias užuolaidas ir priverkite miegamojo duris – tai, ko gero, lengviausias būdas prislopinti iš aplinkos sklindantį triukšmą ir izoliuoti kitus dirgiklius.
  4. Užmigti gali būti sunku ir po įtemptos ar įspūdžių pilnos dienos. Tai vadinamoji trumpalaikė, arba situacinė, nemiga – miego sutrikimas, kai žmogus blogai išsimiega keletą ar keliolika naktų, t. y. laikotarpį, kol stresinė situacija praeina savaime. Todėl prieš miegą pasistenkite nukreipti mintis kitur: įsijausti į skaitomą knygą, pasklaidyti mėgstamą žurnalą, pažiūrėti ramų filmą ar negarsiai pasiklausyti muzikos. 
  5. Visai kas kita, kai miego ritmą sutrikdo rimtesnės priežastys, o nemiga tampa nuolatine problema. Lėtinė nemiga, kuri kartojasi beveik kiekvieną naktį ir tęsiasi ilgiau nei mėnesį, o kartais net metus, kankina daugiau nei 80 proc. Vakarų šalių gyventojų. Dažnai ši nemigos rūšis būna susijusi su pačios nemigos baime: užmigti sunku, nes visą naktį neapleidžia mintis, jog atsigulus į lovą ir vėl kankins nemiga. Jei šis jausmas lydi ilgiau nei keletą savaičių, verta ieškoti pagalbos – geriausia, žinoma, natūralios.

 

Natūrali pagalba miegui

Natūralus būdas užmiršti nemigą ir stresą – „PERSEN Forte“ ir „PERSEN“ nereceptiniai vaistiniai preparatai, kurių veiksmingumas įrodytas tyrimais. „PERSEN Forte“ ir „PERSEN“  neturi sąveikos su kitais vaistais ir nesukelia priklausomybės net gydantis ilgesnį laiką. Todėl baigę gydymą nepajusite jokių nutraukimo sindromo požymių.

 

Kaip tai veikia?

„PERSEN“ ir „PERSEN Forte“ pradeda veikti palaipsniui. Šių kombinuotų preparatų sudėtyje esantys 100 % natūralūs valerijonų, melisų ir pipirmėčių ekstraktai papildo vienas kitą ir teigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę savijautą:

  • Vaistinių valerijonų šaknys sukelia raminamąjį poveikį, ilgina miegą ir gerina jo kokybę.

Gydomosios valerijonų savybės buvo gerai žinomos dar antikos laikais: senovės graikai ir Romos imperijos gyventojai naudojo šių augalų šaknis kaip raminamuosius ir nervų ligas gydančius vaistus.

Pagrindinės vaistinių valerijonų šaknų veikliosios medžiagos yra eteriniai aliejai. Manoma, kad raminamajam poveikiui itin svarbus eteriniuose aliejuose esantis gliutaminas – didelė jo koncentracija yra vandeniniame ekstrakte. Be gliutamino, sudėtyje yra monoterpenų, seskviterpenų ir mažesnis kiekis lakiųjų seskviterpeno karboksilinių rūgščių (valereno rūgšties ir jos darinių), taip pat gamaaminosviesto rūgšties (GABR), arginino bei lignanų.

  • Vaistinių melisų lapai, kurių raminamasis poveikis patvirtintas tyrimų in vivo duomenimis, padeda greičiau užmigti.
  • Pipirmėčių lapai, kurių sudėtyje yra mentolio, įvairių flavonoidų, fenolinių rūgščių ir triterpenų, mažina nervinės įtampos simptomus, tarp jų – virškinamojo trakto lygiųjų raumenų spazmus ir vidurių pūtimą.