Miegas – neišvengiama organizmo būsena. Tuo metu mes atsitraukiame nuo išorinio pasaulio signalų, nes smegenys turi apdoroti ir įvertinti gautą informaciją, ją suvokti ir nereikalingą sunaikinti. Trumpalaikė atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija pamažu pereina į ilgalaikę atmintį. Miegant susilpnėja fiziologinės funkcijos, pakinta organų darbo režimas, išnyksta sąmoningas psichikos aktyvumas. Dviejų didžiųjų mokslininkų Ivano Pavlovo ir Sigmundo Freudo (Zigmundo Froido) nuomonės apie miegą skyrėsi: pirmasis teigė, kad smegenys ilsisi, antrasis – esą smegenys „išsijungia“, kad stipriai padirbėtų su informacija, gauta per dieną. Šiuolaikinių mokslininkų teigimu, miegas žmogui reikalingas tam, kad būtų išsaugoti pažintiniai gebėjimai – kalba, atmintis, mąstymas. Miegas svarbus smegenų vystymuisi. Geriausias būdas sužinoti, kam reikalingas miegas, – nemiegoti.
Miego fazės
Fizinės ir jausminės įtampos būsena lemia nekietą miegą, todėl žmogus nepailsi. Kietasis miegas būtinas visapusiškam poilsiui ir visoms kūno sistemoms suderinti. Kas sudaro mūsų miegą? Yra dvi miego fazės. Pirmoji – lėtasis miegas. Iš pradžių apima snaudulys ir pamažu žmogus vis kiečiau įminga. Sapnuojama retai. Antroji fazė – greitasis, arba paradoksinis, miegas. Jam tenka apie 25 procentus viso miego trukmės. Šis miegas yra kietas. Sapnams būdingi ryškūs vaizdai ir turinys. Per kietąjį miegą labiausiai pailsime. Miegas susijęs su daugeliu fiziologinių procesų. Greitojo miego metu suaktyvėja baltymų biosintezė, lėtojo – augimas. Manoma, kad tada įtvirtinama atmintis, intensyviai perdirbama, atrenkama ir išsaugoma informacija. Iš smegenų tarsi išvaloma perteklinė, nenaudojama informacija. Nustatyta, kad yra glaudus sapnų turinio, tarkime, košmarų, ir praėjusių dienų jausminės įtampos ryšys – tai lyg psichologinė reakcija į įtampą.
Pelėdos naktis
Kodėl kai kuriems žmonėms sunku pailsėti naktį? Sveiki atvykę į kankinančią nemigos lovą su baubu po ja. Įtampa, nuovargis, o gal ir nešvari sąžinė kelia miego sutrikimus, išderinančius organizmą. Nemiga pasireiškia įvairiai: sunku užmigti arba dažnai bei per anksti prabundama. Tai vargina ir veikia smegenis. Po bemiegės nakties jaučiamės nepailsėję, esame dirglūs, blogėja atmintis. Ilgiau nemiegant didėja depresijos rizika, silpsta imuninė ir trinka širdies bei kraujagyslių sistemos. Nemiga būdinga žmonėms, sergantiems vidaus organų arba psichikos ligomis, miegas sutrinka dėl netinkamo gyvenimo būdo. Moterys (ypač po menopauzės) ir vyresni nei 60 metų vyrai ir moterys kur kas dažniau nemiega. Taip pat vienišiai – našliai ir išsituokę. Dirbantys naktimis ar pamaininį darbą taip pat labiau rizikuoja patirti nemigą, nes išsiderina bioritmai. Naktinio darbo neturėtų dirbti sergantys lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonės.
Skiriami trys nemigos tipai. Laikina, arba epizodinė, trunka kelias naktis, trumpalaikė – dvi trys savaitės prasto miego. Jas sukelia patirta įtampa arba išgyvenimai, netgi aplinkos trikdžiai: temperatūros svyravimai, vaistų poveikis, prasta miego higiena, kofeino ar alkoholio vartojimas prieš miegą, pietų miegas, nereguliarus ėjimo miegoti ir kėlimosi laikas. Lėtinė, arba ilgalaikė, nemiga būna, kai prastas kiekvienos nakties miegas tęsiasi mėnesį ar daugiau. Ją sukelia fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Viena iš labiausiai lėtinę nemigą sukeliančių priežasčių yra depresija. Taip pat gali būti artritas, inkstų ligos, širdies nepakankamumas, astma, miego apnėja, neramių kojų sindromas, Parkinsono liga, skydliaukės sutrikimai. Lėtinę nemigą gali sukelti ir blogi įpročiai – piktnaudžiavimas kofeinu, alkoholiu arba nuolat patiriama įtampa.
Veiksmingi kovos su nemiga būdai yra saviįtaiga, autohipnozė, meditacija, eutonija ir kiti atsipalaidavimo būdai. Saviįtaiga, autosugestija, autohipnozė yra procesas, kai žmogus siekia sau įteigti tam tikrus teiginius ir teigiamas mintis, kad jie įsitvirtintų pasąmonėje ir paskui nesąmoningai veiktų sąmonę.
Eutonija – atsipalaidavimo būdas, tikslas atkurti kūno ir dvasios pusiausvyrą. Eutonijos pagrindas – sąmoningas savo kūno suvokimas. Tai pasiekiama atliekant kvėpavimo, gimnastikos, tempimo, lenkimo pratimus. Liečiant atskiras kūno dalis ir sritis įvairiomis medžiagomis arba jas masažuojant norima, kad jos būtų jaučiamos kuo sąmoningiau, į jas sutelkiamas visas dėmesys. Žinoma, iš pradžių nebus lengva suvaldyti savo nerimą ir nusiteikti miegui. Bet visada galima pabandyti skaičiuoti avis prieš miegą – juk šitaip mus mokė užmigti močiutės.
Visaverčio gyvenimo vadovas. Aut. kolektyvas (leidykla „Alma littera“, 2012 m.)
