Kas yra miegas
Miegas – natūrali ir neišvengiama organizmo būsena. Miego metu žmogus atsitraukia nuo išorinių dirgiklių, nes smegenys turi apdoroti dieną gautą informaciją: ją suprasti, atrinkti ir atsikratyti tos, kuri nereikalinga. Dieną užpildyta trumpalaikė atmintis miegant pamažu perkelia informaciją į ilgalaikę atmintį.
Miego metu sulėtėja fiziologinės funkcijos, pakinta organų veikla, išnyksta sąmoningas psichikos aktyvumas. Įdomu tai, kad skirtingų mokslininkų požiūriai į miegą skyrėsi. Ivano Pavlovo nuomone, miegas – tai smegenų poilsis, o Sigmundas Freudas teigė, jog smegenys miegant „išsijungia“, kad galėtų intensyviai apdoroti dienos įspūdžius. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad miegas būtinas tam, jog būtų išsaugoti pažintiniai gebėjimai – kalba, atmintis, mąstymas. Be to, jis itin svarbus smegenų vystymuisi.
Miego fazės
Miego kokybę lemia fizinė ir emocinė būsena. Jeigu žmogus miega neramiai, jo poilsis būna nevisavertis. Dėl to gilus ir kokybiškas miegas būtinas siekiant, kad organizmas tinkamai atsistatytų ir suderintų visas kūno funkcijas. Miegą sudaro dvi pagrindinės fazės.
- Pirmoji – lėtasis miegas. Jis prasideda snauduliu, po kurio žmogus pamažu panyra į vis gilesnį miegą. Šioje fazėje sapnuojama retai.
- Antroji – greitasis (paradoksinis) miegas, kuris sudaro apie ketvirtadalį viso miego. Tai gilus miegas, kurio metu sapnai būna ryškūs ir kupini turinio. Būtent šioje miego fazėje žmogus labiausiai pailsi.
Abi miego fazės glaudžiai susijusios su fiziologiniais procesais. Greitojo miego metu suaktyvėja baltymų biosintezė, o lėtojo – vyksta augimo procesai. Manoma, kad miegant smegenyse įtvirtinama atmintis, perdirbama ir atrenkama informacija, o nereikalingi duomenys pašalinami. Įdomu tai, kad sapnų turinys, ypač košmarai, dažnai atspindi per dieną patirtą emocinę įtampą. Tai lyg psichologinė reakcija į patirtus išgyvenimus.
Pelėdos naktis
Kodėl kai kuriems žmonėms sunku išsimiegoti naktį? Nemiga gali tapti tikru išbandymu, nes įtampa, nuovargis ir vidiniai išgyvenimai dažnai išbalansuoja organizmą. Miego sutrikimai pasireiškia įvairiai: vieniems sunku užmigti, kiti dažnai prabunda arba atsikelia per anksti.
Po bemiegės nakties žmogus jaučiasi nepailsėjęs, todėl tampa dirglesnis ir silpnėja jo atmintis. Ilgalaikė nemiga didina depresijos riziką, silpnina imuninę sistemą, trikdo širdies ir kraujagyslių veiklą. Ji dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems vidaus organų ar psichikos ligomis, taip pat tiems, kurių gyvensena neatitinka sveikos gyvensenos principų.
Statistika rodo, kad moterys, ypač po menopauzės, bei vyresni nei 60 metų asmenys skundžiasi nemiga dažniau. Didesnė rizika yra vienišiams (našliams ar išsiskyrusiems). Nemiga neretai kamuoja ir tuos žmones, kurie dirba naktimis ar pamainomis, nes toks gyvenimo ritmas sutrikdo natūralius organizmo bioritmus. Dėl to naktinis darbas nerekomenduojamas vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.
Skiriami trys nemigos tipai.
- Laikina (epizodinė) nemiga trunka kelias naktis.
- Trumpalaikė gali tęstis 2–3 savaites, o ją dažniausiai sukelia patirta įtampa, išgyvenimai ar net aplinkos veiksniai, tokie kaip temperatūros svyravimai, vaistų poveikis, prasta miego higiena, kofeino ar alkoholio vartojimas prieš miegą, ilgas pietų miegas, nereguliarus gulimosi ir kėlimosi režimas.
- Lėtinė (ilgalaikė) nemiga pasireiškia tuomet, kai prastas kiekvienos nakties miegas tęsiasi mėnesį ar ilgiau. Ją gali lemti tiek fiziniai, tiek psichiniai sutrikimai. Dažna priežastis – depresija, tačiau nemigą gali sukelti ir artritas, inkstų ligos, širdies nepakankamumas, astma, miego apnėja, neramių kojų sindromas, Parkinsono liga ar skydliaukės sutrikimai. Lėtinę nemigą taip pat skatina blogi įpročiai, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas kofeinu, alkoholiu ar nuolatinė įtampa.
Kovai su nemiga gali padėti įvairūs atsipalaidavimo būdai: savitaiga, autohipnozė, meditacija, eutonija. Pavyzdžiui, savitaiga ar autosugestija – tai procesas, kai žmogus pats sau įteigia teigiamas mintis ir nusiteikimą, kurie įsitvirtina pasąmonėje ir vėliau veikia sąmoningą būseną. Tokie metodai padeda nuraminti protą ir pagerinti miego kokybę.
Eutonija – tai atsipalaidavimo būdas, kurio tikslas yra atkurti kūno ir dvasios pusiausvyrą. Pagrindas – sąmoningas savo kūno suvokimas. To galima pasiekti atliekant kvėpavimo, gimnastikos, tempimo ir lenkimo pratimus. Taip pat galima liesti ar masažuoti skirtingas kūno vietas, naudojant įvairias medžiagas, kad jos būtų jaučiamos kuo sąmoningiau, sutelkiant į jas visą dėmesį.
Iš pradžių gali būti sunku nusiraminti, suvaldyti nerimą ir nusiteikti miegui, tačiau tai natūralu. O jei nepavyksta, visada galima prisiminti seną, paprastą metodą, t. y. avių skaičiavimą prieš miegą, kurį kadaise siūlydavo močiutės. Kartais ir tokia paprasta technika padeda pasiekti ramybės būseną.
