Jautri, raustanti oda, išsiplėtę kapiliarai? 5 teisingos į kuperozę linkusios odos priežiūros paslaptys

Bet kurio tipo oda gali būti arba laikinai tapti jautri. Nors remiantis įvairiais duomenimis daugiau nei 30 proc. šalies gyventojų teigia susiduriantys su odos jautrumu, ši problema lieka nepakankamai įvertinta. Pirmiausiai siekiama atsikratyti odos sausumo, kovojama su riebumu, bėrimais, išsiplėtusiomis poromis ir t. t.

Jautri oda yra tokia, kurios atsparumas įvairiems dirgikliams yra labai žemas, o reaktyvumas – itin aukštas. Jautrios odos neabejotinas trūkumas – padidėjęs dirglumas ir kartais net neadekvati reakcija į aplinkos faktorius. Bet, kita vertus, jautriai odai yra būdingas didesnis veikliųjų medžiagų pralaidumas, todėl, teisingai prižiūrint, tokia oda „labai pasiduoda“ kosmetinėms procedūroms ir pasiekti norimų rezultatų yra lengviau.

Kodėl oda jautri?

Odos jautrumas gali būti pažeisto odos drėgmės bei lipidų barjero (hidrolipidinės mantijos) rezultatas. Veikiama įvairių išorinių veiksnių – vėjo, šalčio ar aktyvių kosmetikos komponentų, tokia oda greitai parausta, išsausėja, gali atsirasti niežėjimas ar net patinimas, nes padidėja alergenų patekimo į odą ir uždegimo rizika. Tokia oda gali turėti ir kuperozės (raudonio, rožinės) požymių – išsiplėtusių smulkių odos kraujagyslių.

Kitos padidėjusio odos jautrumo priežastys gali būti genetinės, taip pat atsirasti dėl nuolatinių uždegiminių procesų (pavyzdžiui, aknės), organizme vykstančių hormoninių pokyčių (menopauzės), netinkamos ar per intensyvios priežiūros. Oda gali laikinai tapti jautri ir po tam tikrų kosmetinių procedūrų, pavyzdžiui, cheminių šveitimų. Dažniausiai jautri yra veido oda, bet nemažai problemų sukelia ir kūno bei galvos odos jautrumas.

Kuperozė. Ant veido (nosies, skruostų) ir kūno (iškirptė) atsirandantis raudonis ar matomas paviršinis išsiplėtusių kapiliarų tinklelis – rožinės, dar kitaip vadinamos kuperozės, lėtinės uždegiminės ligos – odos dangalų kraujotakos sutrikimo požymis. Kapiliarai – mažiausios ir paprastai nematomos kraujagyslės. Tačiau, įvykus kraujo apytakos pažeidimui, kapiliarai padidėja keletą kartų ir dėl to išryškėja po oda, kurios tankumas sumažėjęs.

Kuperozinė oda yra plona, jautri ir „kaprizinga“, ji ypač stipriai reaguoja į aplinkos temperatūros ir orų pokyčius, saulę ir vėją. Be paraudimo, tokia oda dažnai pleiskanoja, yra dehidratuota ir įsitempusi, dažnai jaučiamas diskomfortas, dilgčiojimas, deginimas ar niežėjimas. Kuperozė matoma išoriškai veido odoje, todėl sukelia ir psichologinį diskomfortą, veikia savijautą, kartu – ir gyvenimo kokybę.

Kuperozės priežastys. Tai gali būti vitamino A trūkumas, kraujagyslių sienelių silpnėjimas, kolagenų skaidulų silpnumas, taip pat aštrus maistas, nesaikiningas gazuotų, alkoholinių gėrimų ir karštų patiekalų vartojimas, deginimasis, plečiančių medikamentų naudojimas, aukštas kraujo spaudimas, mechaniniai odos pažeidimai. Įtakos turi ir nuolatinis odos dirginimas skutantis (vyrams), ilgalaikis ekstremalių temperatūrų poveikis (pavyzdžiui, ilgai būnant lauke sveikas trumpalaikio šalčio sukeliamas paraudimas gali išsivystyti į nuolatinį kraujagyslių tinklelį; kartais paraudimą išprovokuoja perkaitimas saulėje ar vonioje, tai būdinga žmonėms, kurių oda ypač šviesi, plona), netinkamas grūdinimasis, lėtinis stresas.

Laiku ir tinkamai įsikišus, galima sustabdyti kuperozės stiprėjimą, nes ji pasireiškia keliais etapais:

1 stadija – oda periodiškai (esant stresinei situacijai ar padidėjus/ sumažėjus oro temperatūrai) tampa labai raudona, bet šis reiškinys išnyksta per gana trumpą laiką;

2 stadija – veido odos paraudimas išlieka ilgą laiką arba visai nepraeina, atsiranda raudoni kraujagyslių „siūlai“;

3 stadija – „siūlai“ virsta „tinkleliais“, susijungiančiais vienas su kitu ir įgyjančiais ryškesnius raudonos, mėlynos arba violetinės spalvos atspalvius;

4 stadija – atsiranda uždegiminiai procesai, oda įgauna raudoną atspalvį, o „tinkleliai“ plečiasi ir užima didžiąją dalį veido. Oda tampa sausa, jautri, dehidratuota, kieta ir praranda elastingumą, atsiranda senėjimo požymių.

Jei Jūsų oda jautri, pastebėjote pirmuosius kapiliarus, atsirado kraujagyslių „žvaigždučių“, vadinasi, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į odos poreikius: jai nebetinka bet kokia kosmetika ir reikia rinktis itin švelnius produktus valymui, maitinimui ir drėkinimui, o sudėties komponentai turėtų būti pritaikyti odos būklei.

Kas yra prebiotikai ir kaip jie padeda jautriai, į kuperozę linkusiai odai

·         yra odos imuniteto dalis;

·         palaiko hidrolipidinio apvalkalo vientisumą;

·         palaiko optimalų drėgmės lygį;

·         turi antioksidacinių savybių.

Kai kurios dermatologinės ligos, kurios nėra laikomos infekcinėmis, pvz., psoriazė, spuogai, rožinė ir atopinis dermatitas, yra susijusios su mikrobiotos sudėties pokyčiais, todėl labai svarbu palaikyti stabilų odos bakterijų santykį. Norėdami padėti išsaugoti natūralią odos ekosistemą, turėtume leisti veikti naudingosioms bakterijoms. Tam yra prebiotikai – skaidulinių medžiagų rūšis, tarsi maistas ir trąšos, sukuriančios palankią mitybos terpę mikrofloros („gerųjų“ probiotinių bakterijų) veiklai. Tai – ląsteliena ir augalų ekstraktai, kuriuose gausu polisacharidų ir kitų naudingųjų medžiagų. Probiotikai ir prebiotikai slopina patogeninių bakterijų augimą, sugeba savo paviršiumi absorbuoti toksinus.

Kosmetika su prebiotikais pasižymi plačiu poveikio spektru: [TK1] palaiko natūralią odos mikroflorą ir pašalina kenksmingas bakterijas (daugiausia mažindama odos pH lygį). Taip pat atkuria ir sustiprina apsauginį odos barjerą, dalyvaudama formuojant keramidus (natūralius riebalus), apsaugančius odą nuo kenksmingų bakterijų poveikio, drėgmės ir elastingumo praradimo. Naudojant tokią kosmetiką, didėja odos elastingumas ir atsparumas tiek fiziniams (šilumos, šalčio), tiek cheminiams (odos priežiūros produktams) dirgikliams. Prebiotikai teigiamai veikia pernelyg sausą ir jautrią, taip pat brandžią odą, ir gali tapti tikru išsigelbėjimu, jei odą vargina nuolatinis sudirginimas ar uždegimas.

Dar vienas privalumas – prebiotikai sukuria palankią aplinką laktobaktertijų gaminamai pieno rūgščiai, kuri stimuliuoja hialurono rūgšties gamybą ir pagerina kolageno struktūrą odos ląstelėse.