Hialurono rūgštis. Tiesa ir mitai
Senstant daugelis žmonių pradeda ieškoti būdų, kaip kuo ilgiau išlaikyti sveikai atrodančią odą. Pirmieji senėjimo požymiai paprastai pasireiškia sumažėjusiu odos elastingumu, pigmentinėmis dėmėmis, blankesne išvaizda. Viena pagrindinių priežasčių – mažėjantis hialurono rūgšties kiekis organizme.
Hialurono rūgštis – natūralus junginys, sudarantis svarbią mūsų audinių dalį. Ji suriša ir sulaiko vandenį, gerina odos stangrumą bei elastingumą, sumažina laisvųjų radikalų neigiamą poveikį ir padeda išlaikyti sveiką išvaizdą. Šios rūgšties randama daugelyje organų, pavyzdžiui, kauluose, kraujyje, jungiamuosiuose audiniuose, tačiau didžiausias jos kiekis – odoje.
Žmogus gimsta turėdamas pakankamai hialurono rūgšties, tačiau jo gamyba su amžiumi lėtėja. Apie 22-uosius metus šio junginio sintezė pradeda mažėti, ties 30-aisiais vis dar patenkina organizmo poreikius, bet vėliau procesai spartėja. Sulaukus 40 metų hialurono rūgšties kiekis mažėja ženkliai greičiau, o apie 50-uosius – jo lieka beveik perpus mažiau nei jaunystėje.
Šiuolaikinė estetinė kosmetologija siūlo įvairius sprendimus, padedančius kompensuoti šiuos praradimus ir ilgiau džiaugtis švytinčia oda. Vis dėlto dalis žmonių vis dar klaidingai mano, kad hialurono rūgštis yra žalinga ar nenaudinga, todėl jos reikėtų vengti. Tai – vienas iš plačiai paplitusių mitų, kurį būtina paneigti.
Nepaisant savo pavadinimo, hialurono rūgštis nėra visai rūgštis, tai – polisacharidas, dar vadinamas didelės cukraus molekulės junginiu. Šios medžiagos natūraliai gausu žmogaus organizme: apie 50 % jos yra odoje, dideli kiekiai – sąnariuose ir akyse. Neatsitiktinai kūdikių oda tokia švelni ir minkšta, nes jų organizme hialurono rūgšties koncentracija itin didelė.
Hialurono rūgštis efektyviausiai veikia serumo pavidalu, nes taip gali geriau įsiskverbti į odą ir užtikrinti intensyvų drėkinimą. Serumą patariama tepti ant švarios, drėgnos arba ką tik nuplautos odos. Tokiu būdu veiklioji medžiaga lengviau pritraukia ir išsaugo daugiau drėgmės. Renkantis priemones su hialurono rūgštimi, svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę, todėl bene geriausia tokius produktus įsigyti vaistinėse ar kosmetikos parduotuvėse.
Hialurono rūgštis ne tik drėkina, bet ir teigiamai veikia sudirgusią odą. Įdomu tai, kad mūsų organizmas labai gerai atpažįsta šią medžiagą, todėl ji retai sukelia nepageidaujamų reakcijų. Be to, hialurono rūgštis odoje išlieka ilgiau nei daugelis kitų junginių (apie 3–12 mėnesių).
Hialurono rūgšties injekcijos gali intensyviai drėkinti odą, o tinkamai pridrėkinta oda atrodo stangresnė ir skaistesnė. Injekcijos dažniausiai naudojamos kaktos srityje, viršutinėje nosies dalyje, tarp akių, aplink nosį ir lūpas. Taip pat hialurono rūgšties injekcijomis gali būti užpildomos raukšlės aplink burną, smakrą, kaklo srityje ar net rankose. Be to, hialurono rūgšties intervenciniai užpildai gali būti pritaikomi siekiant pakoreguoti veido kontūrus, t. y. padidinti lūpų, skruostų ar smakro apimtis.
Vis dėlto hialurono rūgštis turi ir „priešų“. Jos kiekį odoje mažina per didelis saulės spindulių poveikis (tiek deginantis, tiek lankantis soliariume). Neigiamą įtaką daro ir kompiuterinė radiacija, magnetiniai laukai, toksinai, nesubalansuota mityba, nusilpęs imunitetas, stresas, pernelyg gausus vitaminų vartojimas ar tam tikros ligos. Dėl to net ir atlikus hialurono rūgšties injekcijas, jų poveikis nebus ilgalaikis, jei žmogus nesirūpins savo sveikata ir neatsisakys žalingų įpročių.
Prieš naudojant hialurono rūgšties preparatus, ypač skirtus injekcijoms, rekomenduojama pasikonsultuoti su kvalifikuotu gydytoju arba licencijuotu kosmetologu. Savarankiškas preparatų naudojimas gali kelti sveikatos riziką.
