Ką reikia žinoti apie sausą odą ir jos priežiūrą?
Kokia yra odos sandara ir kokie procesai vyksta joje?
Pagrindinė odos funkcija – apsaugoti organizmą nuo žalingų išorės veiksnių, įvairių infekcijų, cheminių dirgiklių, temperatūros pokyčių ar mechaninio poveikio. Odą sudaro trys pagrindiniai sluoksniai:
- epidermis (antodis);
- derma (tikroji oda);
- hipoderma (poodis).
Viršutinis odos sluoksnis (epidermis) yra sudarytas iš penkių sluoksnių, kuriuos sudaro skirtingo brandumo ląstelės (epiteliocitai). Šios ląstelės, bręsdamos, pamažu keliauja į viršų: nuo giliausių sluoksnių iki viršutinio, kur žūva ir tampa raginio sluoksnio dalimi. Šis procesas vadinamas epidermio diferenciacija.
Raginis sluoksnis – gyvybiškai svarbus. Jis yra ne tik negyvas apsauginis sluoksnis, bet ir aktyvi struktūra, nuolat sąveikaujanti su aplinka. Šis sluoksnis palaiko odos barjerą, saugo nuo vandens netekimo ir kenksmingų medžiagų patekimo į gilesnius odos sluoksnius.
Kas lemia odos sausumą?
Odos sausumą gali lemti įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui:
- genetika;
- medžiagų apykaita;
- lėtinės odos ligos (atopinis dermatitas, kontaktinis alerginis dermatitas ar žvynelinė);
- endokrininės ligos (cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai);
- vyresnis amžius (su amžiumi odoje mažėja vandens, lipidų ir keramidų kiekis);
- aplinkos veiksniai (šaltas ar vėjuotas oras, UV spinduliai, sausas patalpų oras, dažnas prausimasis, šarminių muilų naudojimas, kontaktas su dirginančiomis cheminėmis medžiagomis).
Išsausėjusi oda praranda elastingumą ir sveiką išvaizdą, todėl tampa šiurkšti ir pleiskanojanti. Sausą odą dažnai niežti, gali atsirasti įtrūkimų, ypač raukšlių srityse, padidėja odos jautrumas išoriniams dirgikliams ir infekcijoms. Šie simptomai ne tik sukelia fizinį diskomfortą, bet gali turėti ir neigiamą poveikį gyvenimo kokybei.
Koks emolientų vaidmuo gydant sausą odą?
Emolientai – tai riebalinės sudėties vietinio poveikio priemonės, skirtos odos būklei gerinti. Jos drėkina, minkština ir stiprina apsauginį barjerą, padėdamos apsisaugoti nuo išorinių dirgiklių. Emolientai ne tik slopina odos pleiskanojimą ir reguliuoja drėgmę, bet ir išsiskiria sudirginimą malšinančiu efektu. Be to, jie atkuria fiziologinį odos pH.
Ką reikia žinoti apie emolientų sudedamąsias medžiagas?
Daugumos emolientų sudėtyje yra keturi pagrindiniai komponentai: lipidai, humektantai, emulsikliai ir konservantai. Lipidai stiprina odos barjerą ir mažina vandens netekimą, humektantai išlaiko drėgmę, o emulsikliai užtikrina priemonės konsistenciją ir stabilumą. Konservantai sumažina mikroorganizmų dauginimąsi gaminyje.
Kai kurios sudedamosios dalys, ypač emulsikliai ir konservantai, gali sukelti nepageidaujamų odos reakcijų, pavyzdžiui, alerginį ar dirginamąjį dermatitą, dilgėlinę, kosmetinius spuogus ar pigmentacijos pokyčius. Todėl jautriai ar sausai odai, taip pat sergant lėtinėmis odos ligomis, rekomenduojama rinktis priemones be kvapiųjų medžiagų, dažiklių ar tam tikrų konservantų, pavyzdžiui, be paraaminobenzoinės rūgšties ar aldehidų.
Efektyvūs emolientai dažnai papildomi drėgmę palaikančiais komponentais, pavyzdžiui, gliceroliu ar šlapalu (urea). Norint palaikyti natūralius epidermio procesus ir stiprinti odos barjerą, vertinga priemonių sudėtyje ieškoti tokių medžiagų, kurios padėtų gerinti odos būklę, suteiktų komforto pojūtį bei kontroliuotų lipidų balansą, pavyzdžiui, dekspantenolio.
Kokius odos prausiklius rekomenduojama rinktis jautriai odai?
Jeigu oda jautri, vertėtų rinktis prausimosi priemones, kurios nepažeistų natūralaus odos barjero. Kai kurie prausikliai gali pažeisti raginio sluoksnio lipidų funkciją ir sutrikdyti odos pH pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti švelnius, neutralaus pH produktus.
Vietoje įprastų muilų, geriau rinktis sintetinius detergentus, kurie gaminami iš sintetinių paviršiaus aktyviųjų medžiagų, gaunamų iš augalinių aliejų, riebalų ar kitų junginių. Jie pasižymi švelnesniu poveikiu, mažiau sausina odą ir padeda išlaikyti natūralią drėgmę. Svarbiausia, kad naudojamos priemonės turėtų odai artimą pH (5–7). Tokie valikliai nepažeidžia epidermio lipidų sluoksnio ir tinka kasdienei jautrios odos priežiūrai.
Kokios priemonės rekomenduojamos, kai niežti odą?
Sausa oda dažnai sukelia niežėjimą, kuris yra vienas iš labiausiai varginančių simptomų. Nuolatinis kasymasis dar labiau pažeidžia epidermį, sutrikdo jo barjerinę funkciją ir gali lemti odos sudirginimą ir nemalonius pojūčius. Siekiant sumažinti niežėjimą ir kasymąsi, svarbu naudoti priemones, kurios mažina niežulį, stiprina odos apsauginį sluoksnį ir palaiko natūralius odos epidermio procesus ir gerą odos būklę.
Emolientai, skirti niežtinčiai odai, turėtų būti papildyti natūraliomis, niežėjimą slopinančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, glicinu ar dekspantenoliu. Šios medžiagos yra saugios ilgalaikiam naudojimui, nedirgina odos ir nekenkia jos mikroaplinkai. Reguliariai naudojamos medžiagos mažina diskomfortą ir gerina bendrą odos būklę.
Ką vertėtų žinoti apie priemones, naudojamas po maudynių?
Maudymasis po jo naudojant švelnias odos priežiūros priemones nėra žalingas. Šiltas vanduo padeda sudrėkinti raginį odos sluoksnį ir pašalinti nuo odos paviršiaus nešvarumus, bakterijas bei dirgiklius. Po prausimosi svarbu greitai (per 3 minutes) patepti odą emolientais, kurie padeda išlaikyti drėgmę odoje ir apsaugoti ją nuo išsausėjimo. Nepriklausomai nuo odos tipo ar būklės, norint išsaugoti gražią ir komfortišką odos būklę, drėkinamosios priemonės turėtų būti naudojamos kasdien.
Kuo išsiskiria specializuotos priemonės sausai ir jautriai odai?
Jautriai ir sausai odai skirtos dermatologinės priežiūros priemonės kuriamos taip, kad stiprintų odos barjerą ir padėtų palaikyti drėgmės balansą. Tokie produktai dažnai pritaikyti naudoti esant lėtiniams odos pažeidimams ar sumažėjusiam epidermio atsparumui.
Vienas pagrindinių veikliųjų komponentų – šlapalas (urea). Jis minkština suragėjusį odos sluoksnį, gerina elastingumą, padeda išlaikyti drėgmę ir skatina negyvųjų ląstelių pasišalinimą. Tai naudinga siekiant sumažinti odos šiurkštumą, nulemtą išsausėjimo.
Kai kurių priemonių sudėtyje taip pat gali būti valomųjų medžiagų, tokių kaip sidabro junginiai, kurie padeda mažinti nešvarumų ir bakterijų kaupimąsi. Tai itin aktualu sergant atopiniu dermatitu.
