Kojų priežiūra

Kojoms tenka didžiulis krūvis, jos mus „neša“ visą gyvenimą. Deja, bet dauguma žmonių jų priežiūrai skiria per mažai dėmesio: dažniausiai apsiriboja tik pėdų nuplovimu ir nagų kirpimu. Vis dėlto vien to nepakanka. Pėdų oda nuolat atsinaujina, todėl, nuplovus kojas, būtina pašalinti negyvosios odos sluoksnį – taip galima išvengti nuospaudų ir pūslių.

Pėdas reikėtų plauti drungnu vandeniu, naudojant muilą ar dušo želę, bent 2–3 minutes. Negyvąją odą patartina nušveisti kempine, kojų dilde arba pemza. Jei leisite susidaryti suragėjusiam sluoksniui, atsiras nuospaudų ir įtrūkimų, kuriuose kaupsis mikroorganizmai, galintys išprovokuoti odos uždegimą.

Po plovimo kojas verta tepti maitinamuoju kremu, ypač vyresniame amžiuje, kai kulnai linkę labiau ragėti, o pėdų oda sustorėja. Jei oda labai suragėjusi, galima naudoti specialius kremus iš vaistinės. Šiandien jų pasirinkimas gausus: nuo želių ar skysto muilo iki kremų, suteikiančių gaivumo, bei vėsinamojo poveikio, lengvinančio kojų sunkumo jausmą. Dauguma jų ne tik drėkina, bet ir sumažina mikrobų bei grybelinių ląstelių kaupimąsi. Nepamirškite ir kojų vonelių, nes jos atpalaiduoja, minkština odą ir pagerina bendrą savijautą.

• Ramunių, sėmenų ir asiūklių vonelė. Į du litrus verdančio vandens suberkite po du šaukštelius vaistinių ramunių, sėmenų ir dirvinių asiūklių. Tokia vonelė suminkština odą ir gali sumažinti grybelinių infekcijų riziką.
• Liepžiedžių vonelė. Ji itin naudinga, kai vargina kojų patinimai. 100 g liepžiedžių užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite apie pusvalandį ir praskieskite litru vandens. Įpilkite šaukštą druskos ir pamirkykite kojas 10–15 minučių.
• Tonizuojamoji vonelė. Kontrastinė procedūra, kuri padeda tonizuoti kojas, suaktyvinti kraujotaką ir stiprinti kraujagyslių sieneles. Pakaitomis merkite pėdas į šiltą ir šaltą vandenį kelis kartus iš eilės.

Pedikiūras namuose

Nagus svarbu kirpti taisyklingai. Per daug nesutrumpinkite ir neiškarpykite kampų, nes į atsiradusią laisvą vietą nagas gali įaugti. Geriau nagus kirpkite tiesiai, palikdami apie 3 mm ilgio kraštelį. Norėdami suteikti švelnią kvadrato formą, nagus dildykite viena kryptimi. Venkite metalinių dildžių, nes jos kenkia nagams: šiurkštesnė dildės pusė skirta trumpinti ir formuoti, o švelnesnė – nuglotninti kraštus.

Pedikiūrą pradėkite nuo mirkymo. Į dubenį įpilkite šilto vandens, įberkite vonios druskos, įlašinkite kvapiųjų aliejų. Kuo oda kietesnė, tuo ilgiau ją mirkykite.

Toliau pasirūpinkite nagais. Patepkite nagus ir nagų odeles aliejumi ir švelniai įtrinkite. Po minutės mentele atstumkite odeles ir, jei reikia, nukirpkite žnyplutėmis. Pėdų šveitikliu arba šlapia pemza nušveiskite negyvąsias odos ląsteles nuo pėdų. Odą įtrinkite kremu, o pirštų odeles dar kartą sudrėkinkite aliejumi.

Prieš lakuodami nagus, lako valikliu pašalinkite aliejaus likučius. Tepkite nagų lako pagrindą – vieną brūkšnį per vidurį ir po vieną kraštuose. Svarbiausia – neužtepti ant odelių. Nagus lakuokite trimis sluoksniais, o pabaigoje užtepkite dar vieną viršutinį. Lako perteklių atsargiai pašalinkite mentele, apvyniota vata ir suvilgyta lako valiklyje, arba naudokite ausų krapštuką.

Kojų prakaitavimas

Nemalonus kojų kvapas gali sukelti itin didelį diskomfortą. Kartais vien dezodoranto ar antiperspiranto nepakanka: jei nesilaikoma elementarios higienos, prakaito kvapo išvengti nepavyks. Kojų prakaitavimas dažniau kamuoja vyrus nei moteris. Svarbu rinktis avalynę iš natūralios odos, o kojines – medvilnines ar pusvilnones bei vengti sintetinio pluošto. Kojines būtina keisti ir skalbti kasdien. Avalynė žiemą gali būti dydžiu didesnė, kad kojos nekaistų, o vasarą – atvira, kad geriau vėdintųsi. Rekomenduojama vengti guminių batų. Į batus verta įdėti laikinus padelius, o juos per naktį gerai išdžiovinti.

Kasdien naudokite vėsinamuosius pėdų purškiklius ar dezodorantus. Jie gaivina, mažina prakaitavimą ir neleidžia atsirasti blogam kvapui. Antiperspirantai taip pat veiksmingi, jie slopina prakaito išsiskyrimą. Pravartu riboti riebaus ir aštraus maisto vartojimą, nes jis gali sustiprinti nemalonų prakaito kvapą. Kojų prakaitavimą padeda mažinti ir įvairios vonelės.

Pėdas galima mirkyti vandenyje su citrinos rūgštimi, actu, kalio permanganatu ar stipria arbata. Po procedūros pėdas verta patepti pėdų švarą palaikančiu kremu. Taip pat veiksmingos druskos vonelės – į vonelę įberkite valgomosios ar jūros druskos, įlašinkite mėtų, arbatmedžių ar alavijų aliejaus.

Itin naudingi produktai su arbatmedžių aliejumi. Kojų priežiūrai tinka kasdienis plovimas arbatmedžių muilu ir vonelės su keliais lašais šio aliejaus. Arbatmedžių aliejus pasižymi stipriomis odos higieną palaikančiomis savybėmis, todėl puikiai tinka, kai prakaituoja kojos, įauga nagai ar sutrūkinėja kulnai. Papildomai galima naudoti liepžiedžių ar ąžuolo žievės nuovirą, kuris tonizuoja ir gaivina.

Suskilę, šerpetojantys kulnai

Vasarą malonu vaikščioti basomis, tačiau dažniau taip vaikštant, oda ant kulnų greitai suragėja ir ima skilinėti. Daugeliu atvejų tai tik kosmetinė problema, bet gilūs įtrūkimai gali būti skausmingi, sukelti uždegimą ar net infekciją. Kai kurių žmonių oda natūraliai sausesnė, todėl jų kulnai skilinėja greičiau. Dažnai ties kulnu formuojasi sukietėjusi oda, kuri, veikiama mechaninio spaudimo (pavyzdžiui, esant antsvoriui ar netaisyklingai eisenai), ima trūkinėti.

Kulnų skilinėjimą gali paskatinti ir tam tikros ligos, pavyzdžiui, psoriazė, dermatitas, cukrinis diabetas. Įtakos turi ir vitaminų bei mineralinių medžiagų, ypač cinko, trūkumas. Taip pat prisideda stovimas darbas, netinkama avalynė, o su amžiumi oda tampa mažiau elastinga, todėl kulnai ima skilti dažniau. Jei oda jautri, reikėtų vengti ilgo buvimo basomis, nemirkyti pėdų per ilgai ir nenaudoti odą sausinančio muilo.

Suskilusius kulnus rekomenduojama bent 2 kartus per dieną tepti riebiu drėkinamuoju kremu ar specialiomis priemonėmis. Labai svarbu pasirinkti patogią, kulnus saugančią avalynę ir vengti batų atvirais kulnais. Pemzą ar kojų dildę naudokite atsargiai: stipriai negrandykite, nes galite dar labiau pažeisti odą.

Kojų vonelė su jūros druska. Į 10 litrų kambario temperatūros vandens įberkite 2–3 šaukštus jūros druskos ir pamirkykite kojas 10–15 minučių. Po vonelės švelniai pašalinkite sukietėjusią odą pemza ar dilde. Pabaigai pėdas patepkite pašildytu alyvuogių aliejumi, kuris suminkštins odą ir padės sumažinti naujų įtrūkimų riziką.

Nagų grybelis

Sugadinti nagai – viena iš problemų, kurias sukelia nagų grybelis. Dėl jo nukenčia ir pėdų oda: pažeidžiamas raginis sluoksnis, atsiranda įtrūkimų, pro kuriuos į odą patenka infekcija. Tai gali išprovokuoti įvairias komplikacijas. Negydomas grybelis iš pėdų odos gali išplisti į kitas kūno vietas ar net gleivinę, todėl svarbu jį pradėti gydyti kuo anksčiau. Patikimiausia – kreiptis į dermatologą.

Dažniausiai naudojami gydomieji nagų lakai nuo grybelio, tačiau jų naudojimas reikalauja kantrybės, nes gydymas gali trukti kelis mėnesius ar net metus. Svarbu, kad ataugančiai nago plokštelei nuolat būtų teikiamos veikliosios medžiagos, kitaip infekcija gali pasikartoti. Nagas būna visiškai sveikas tik tada, kai atauga 2 kartus.

Esant mažesniems pažeidimams, kai grybelis nėra pasiekęs nago pusmėnulio, gali būti naudojamas specialus gydomasis lakas. Kai kuriais atvejais taikomas chirurginis gydymas (pažeisto nago šalinimas). Nors ši procedūra nėra tokia brangi kaip preparatai, bet yra skausmingesnė. Procedūros metu taikoma vietinė nejautra, o vėliau nago guolis tepamas vaistinėmis priemonėmis, kol atauga sveikas nagas.

Nuospaudos

Nuospaudos – dažna problema, ypač moterims, kurios neretai pasirenka mažesnio dydžio avalynę dėl grožio. Žinoma, kietos, skausmingos odos plokštelės gali atsirasti ir dėl per didelės avalynės ar netaisyklingos batų formos. Nuospaudos susidaro veikiant nuolatiniam spaudimui ar trinties jėgai. Jos būna kietos, dažniausiai apskritos, o viduryje turi giliai į odą įsiskverbusį branduolį, todėl jų pašalinimas sudėtingas ir dažnai skausmingas.

Jeigu atsirado vandeningų pūslių, jų nereikėtų pradurti ar karpyti, nes taip padidėja infekcijos rizika. Patartina daryti raminančias voneles su jūros druskomis ir rinktis tokią avalynę, kuri nespaustų bei nedirgintų pažeistos vietos.

Vaistinėse galima rasti įvairių priemonių nuospaudoms šalinti – tepalų, pleistrų, tirpalų. Daugumos jų veiklioji medžiaga yra salicilo rūgštis, kuri minkština ir padeda pašalinti negyvąsias odos ląsteles. Nedideles nuospaudas galima pašalinti patiems, tačiau svarbu tai daryti atsargiai ir reguliariai prižiūrėti pėdų odą, kad problema nepasikartotų.

Įaugęs nagas

Įaugęs nagas – dažna ir nemaloni problema, kai nago kraštas ar net visa plokštelė įauga į aplinkinę odą. Dažniausiai įauga kojos didžiojo piršto nagas. Ūmiais atvejais skausmas būna labai stiprus, oda parausta, atsiranda tinimas, kartais ir infekcijos požymių. Jei problema kartojasi dažnai, ji tampa lėtinė – simptomai ne tokie ryškūs, tačiau skausmas juntamas vaikštant. Įaugimą dažniausiai lemia siaura ar ankšta avalynė, nagų deformacijos, piršto traumos, netinkamas nagų kirpimas ar net paveldimumas.

Pastebėjus pirmuosius požymius, rekomenduojama kasdien vakare 10 minučių pamerkti pažeistą pirštą į druskos vonelę. Po to medvilniniu krapštuku švelniai atstumti odą nuo nago krašto. Kartais po nagu galima pakišti nedidelį vatos gabalėlį, tačiau svarbu jį dažnai keisti. Nagus būtina kirpti tiesiai, neužapvalinant kampų ir nepaliekant jų per trumpų. Jei nagas jau įaugo ir kelia stiprų skausmą, geriausiai kreiptis į specialistą, o ne bandyti tvarkytis patiems.

Naudingi ir įvairūs minkštinamieji mirkymo būdai:

• Beržų lapų vonelė. Vieną dalį lapų užpilkite penkiomis dalimis vandens, į 1 litrą įberkite šaukštą druskos, pavirkite ir kojas mirkykite apie 20 minučių.
• Muilo ir sodos vonelė. Į 2 litrus vandens įdėkite po šaukštą geriamosios sodos, ūkiško muilo drožlių ir šaukštą amoniako. Kojas mirkykite ne mažiau kaip 40 minučių. Procedūrą galite kartoti 2–3 kartus per savaitę.
• Arbatmedžių aliejaus vonelė. Į vandenį įlašinkite 5–10 lašų arbatmedžių aliejaus ir mirkykite pėdas apie 15 minučių.

Papildomai suminkštėjusias vietas galima švelniai nugremžti pemza, o ant pažeistos vietos uždėti citrinos griežinėlį ir per naktį laikyti kaip kompresą.

Išsiplėtusios venos

Išsiplėtusios venos – ne tik estetinė, bet ir sveikatos problema. Tai viena labiausiai paplitusių kraujotakos ligų pasaulyje, galinti pažeisti tiek stambias, tiek smulkias kojų venas. Rizika didėja tiems, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami arba stovėdami, nes vienoda padėtis trikdo kraujotaką ir apsunkina limfinės sistemos darbą.

Norint išvengti venų varikozės ar sulėtinti jos progresavimą, svarbu reguliariai daryti pertraukėles ir pajudėti. Net keli nesudėtingi pratimai gali padėti: pasistiebkite ant pirštų, tuomet nuleiskite pėdas ant kulnų, kilstelėkite pirštus į viršų. Verta atlikti ir blauzdų masažą, kuris gerina kraujo tėkmę.

Kojų raumenis galima stiprinti ir avint fiziologinę avalynę su lenktu padu. Taip pat rekomenduojamos kontrastinės vandens procedūros (kojų mirkymas šiltame ir šaltame vandenyje). Kuo daugiau vaikščiokite basomis, ypač gamtoje, nes tai natūraliai aktyvina kojų raumenis ir veninę cirkuliaciją