Raudoni skruostai - sveikatos požymis?

Kartais žmogus nuo pat vaikystės išsiskiria ryškiai raudonais skruostais. Iš pradžių tai gali atrodyti tarsi natūralus išskirtinumas ar net sveikatos ženklas, tačiau ilgainiui toks paraudimas tampa ne tik kosmetiniu, bet ir psichologiniu iššūkiu.

Štai 24 metų moteris pasakoja: „Nuo gimimo mano skruostai raudoni. Šiuo metu odos būklė dar nėra labai bloga, bet pastebiu keletą raudonų dėmelių ant nosies ir skruostų. Vakare, nuvalius makiažą, matosi išsiplėtę kapiliarai. Be to, dažnai paraustu, o tai kelia diskomfortą, ypač dirbant ir nuolat bendraujant su klientais. Esu išbandžiusi daug įvairių kremų jautriai odai, kuriuos rekomendavo draugės, tačiau nei vienas nepadėjo. Ką patartumėte tokioje situacijoje?“

Kas vyksta odoje, kai skruostai nuolat raudonuoja?

Pacientės minimas raudonis dažniausiai rodo odos funkcijos sutrikimą, vadinamą kuperoze, arba rožine. Šiai būklei būdingi du pagrindiniai simptomai: nuolatinis paraudimas, atsirandantis dėl kraujagyslių pokyčių, ir į aknę panašūs bėrimai – mazgeliai, pūlinukai, riebalinių liaukų išvešėjimas. Dažniausiai rožinė pasireiškia simetriškai: ant nosies, skruostų, kartais smakro ar kaktos vidurio. Simptomai sustiprėja šiltoje aplinkoje, kaitinantis saulėje, vartojant alkoholį ar aštrų maistą. Ilgainiui odos pokyčiai ryškėja – ji sausėja, pleiskanoja, gali atsirasti mazgelių ar niežulys.

Įprastai kapiliarų plika akimi nematome, nes juos sutraukia jungiamasis audinys ir nervinės galūnėlės, palaikančios normalią kraujagyslių būklę. Tačiau sergant rožine, kapiliarai būna pakitę – linkę išsiplėsti. Tokiai odai būdingas ir plonesnis epidermis (viršutinis odos sluoksnis), todėl išsiplėtusios kraujagyslės tampa dar labiau matomos. Be to, bėgant metams oda vis labiau veikiama išorinių faktorių, todėl jungiamasis audinys silpnėja, nervinės galūnėlės praranda aktyvumą. Dėl to rožinė pamažu progresuoja: iš pradžių paraudimas būna epizodinis, bet vėliau tampa nuolatinis, o kraujagyslių tinklas lieka aiškiai matomas.

Taigi nekaltas jaunystės skruostų raudonis ilgainiui gali tapti rimta problema – tai lemia ne tik genetika, bet ir aplinkos veiksniai.

Kaip elgtis, norint sulėtinti ligos progresavimą?

Sergant rožine ar esant polinkiui į nuolatinį veido raudonį, svarbu vengti veiksnių, kurie dirgina odą ir skatina kraujagyslių išsiplėtimą. Pagrindinės rekomendacijos:

• riboti buvimą saulėje ir vengti intensyvaus deginimosi (tačiau naudojant apsauginius kremus nuo saulės, nereikia riboti buvimo saulėje);
• vengti karštų vonių, pirties, labai karšto maisto ar gėrimų;
• vengti rūkymo ir alkoholio;
• naudoti tik tinkamą, jautriai odai skirtą dekoratyvinę kosmetiką;
• vengti kraujotaką skatinančių serumų ar priemonių, kurių sudėtyje yra imbiero, kofeino, retinolio ar kitų aktyvių medžiagų, dirginančių kapiliarus;
• nesirinkti agresyvių odos procedūrų, pavyzdžiui, cheminių ar vaisinių rūgščių šveitimų bei stiprių šveitiklių, nes jie gali pažeisti odą ir paskatinti uždegimą. Vis dėlto kosmetologas / dermatologas gali parinkti kitas tinkamas procedūras jūsų odos tipui.

Neužtenka slėpti – būtina gydyti

Deja, rožinė – liga visam gyvenimui, tačiau tai nereiškia, kad pakanka ją maskuoti ir laukti, kol problema taps ryškesnė. Be provokuojančių veiksnių vengimo, labai svarbu nesuerzinti odos netinkamomis kosmetinėmis priemonėmis. Tinkamiausios yra gydomosios priemonės ir specialiai sukurtos šiam odos tipui. Jos dažniausiai atlieka kelias funkcijas vienu metu: drėkina, ramina, apsaugo ir padeda gydyti.

Dekoratyvinę kosmetiką taip pat reikia rinktis atsargiai. Kreminės pudros neretai dar labiau dirgina jautrią, rožinės pažeistą odą, todėl geresnis pasirinkimas būtų odą drėkinantys BB kremai, suteikiantys natūralų atspalvį.