Pagaliau atėjusi ilgai laukta vasara suteikia daugybę džiugių ir įsimintinų akimirkų. Tačiau pražydusios gėlės, augalai ir medžiai kai kuriems sukelia ir nepatogumų. Dažnas draugų ar šeimos rate turime artimą, kuriam šiltasis metų laikas – itin sunkus etapas. Jei netikėtai pradėjo kamuoti nuolatinis čiaudulys, ašarojančios akys ir „bėganti“ nosis – tai greičiausiai ne peršalimas, tačiau tipiniai alergijos simptomai.
Kas yra alergija?
Terminą „alergija” šiems gyvenimą neretai apsunkinantiems pojūčiams apibūdinti sugalvojo austrų gydytojas Clemensas Pirquetas. Jis sujungė du graikų kalbos žodžius: „allos“ (kitoks, skirtingas) ir „ergos“ (darbas, veiksmas). Taigi, alergija – tai perdėtas imuninės sistemos atsakas į nepažįstamų medžiagų (alergenų) poveikį. Paprastai į sveiko žmogaus organizmą patekę antikūniai jokio atsako nesukelia. Tačiau alergiškų žmonių imunitetas, susidūręs su alergenu, jį traktuoja kaip pavojingą sveikatai infekcijos nešėją ir iš karto bando pašalinti.
Alergija gali būti sezoninė ir nuolatinė. Sezoninė alergija dažniausiai pasireiškia pavasarį ir vasarą, kai pražysta medžiai, žolės, piktžolės ir kiti augalai. Nuolatinės alergijos atveju, alergijos simptomai juntami ištisus metus. Ją gali sukelti dulkės, erkutės, naminai gyvūnai ar pelėsis.
Alergija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Ypač dažnai ši liga pasireiškia mažiems vaikams. Statistiškai į alergijas labiau linkę berniukai nei mergaitės. Neretai vaikai vaikystės alergijas „išauga” arba su amžiumi tampa mažiau jautrūs aplinkos alergenams. Kol kas gydytojai negali paaiškinti, kodėl vieni žmonės yra alergiški, o kiti ne. Daugelis specialistų sutaria, kad paveldimumas čia vaidina ypač didelį vaidmenį.
Kur yra alergenų?
Ore – dėl jame sklandančių žiedadulkių, dulkių erkučių, gyvūninių baltymų (pleiskanų, odos atplaišų), pelėsių sporų, vabzdžių (ypač tarakonų).
Maisto produktuose ir vaistuose, vartojamuose per burną. Ypač dažnai alergiją sukelia pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, soja, vėžiagyviai. Vaistai, kurie dažniausiai sukelia alergiją, yra antibiotikai (ypač penicilino grupės) ir preparatai nuo uždegimo.
Daiktuose ir medžiagose, tiesiogiai kontaktuojančiuose su oda. Pavyzdžiui, augaluose, dažuose, cheminėse medžiagose, nikelyje ir kt. metaluose, kosmetikos priemonėse.
Švirkščiamuose vaistuose, gyvūnų seilėse. Šiuo atveju alergenai per adatas, įkandimus ar įgėlimus patenka tiesiai į kraują. Tai gali sukelti pačią pavojingiausią alergijos pasireiškimo formą – anafilaksinį šoką, pavojingą sveikatai ir net gyvybei.
Kas yra šienligė?
Šienligė arba alerginis rinitas – tai liga, kurią sukelia perdėtas imuninės sistemos atsakas į įvairių augalų žiedadulkes. Visame pasaulyje alergiškų žmonių kasmet daugėja. Šienlige serga nuo 5 iki 20 proc. viso pasaulio gyventojų. Jos simptomai dažnai primena peršalimą, tačiau šienligę sukelia ne virusas, bet organizmo atmetimo reakcija į iš aplinkos patekusius alergenus. Imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnius (imunoglobulinus E). Pakartotinai susidūrus su šiuo alergenu, prasideda alerginė reakcija. Negydoma šienligė tęsiasi tol, kol yra žiedadulkių, kurioms žmogus alergiškas.
Naujausi gydimo metodai
Šienligės paūmėjimo metu, dažniausiai pavasarį ir vasarą, rekomenduojama vengti kontakto su alergenais. Ligoniams patariama saulėtomis dienomis be reikalo nebūti lauke, riboti vėdinimą namuose ar automobilyje. Svarbu suprasti, kad šienligė nėra išgydoma – įvairūs preparatai gali daugiau ar mažiau sumažinti varginančius ligos simptomus.
Alerginio rinito gydymui dažniausiai skiriami antihistamininiai preparatai arba kortikosteroidai, kurie kai kuriems sukelia ir pašalinį poveikį (juntamas mieguistumas, viduriavimas, pykinimas, burnos džiūvimas, galvos skausmas, netgi depresija). Retas atvejais šie preparatai gali tapti naujų alergijų priežastimi.
Revoliucija šienligės gydyme
Norint išvengti vaistų vartojimo gydytojai pataria išbandyti unikalią raudonos šviesos fototerapiją. Nuo alergijos kenčiatis žmogus procedūrą gali atlikti pats naudojant revoliucinį prietaisą BIONETTE, kuris ilgainiui padeda atsisakyti kasdienių vaistų šienligės simptomams palengvinti. Prietaisą tinka naudoti tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Tiesa, būtina, kad vaikus prižiūrėtų tėvai.
BIONETTE prietaisas skleidžia riboto spektro raudonos spalvos šviesą, kuri nosies gleivinėje sukelia T-limfocitų apoptozę, todėl nesužadinamos putliosios ląstelės, o iš jų neišsiskiria histaminas, kuris ir sukelia varginančius alergijos simptomus. Naudojant žemo lygio, siauro spektro raudonos šviesos technologiją, šis, priešuždegimiškai veikiantis prietaisas, efektyviai mažina šienligės simptomus, padeda išvengti čiaudulio, niežulio, slogos, galvos skausmo bei ašarojančių akių.
Nors itin mažas ir lengvai telpantis į kišenę ar rankinuką, klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad BIONETTE - itin veiksmingas: 76 proc. sumažina slogos simptomus, 88 proc. sumažėja ašarojimas, 99 proc. pagerėja bendra savijauta.
Specialistai BIONETTE pataria pradėti naudoti iš karto, pastebėjus pirmuosius alerginio rinito simptomus. Per dieną prietaisą pakanka panaudoti 3-4 kartus po 4,5 min. ir jau po dviejų dienų pajuntamas ilgai lauktas palengvėjimas. Kai kuriais atvejais alergijos simptomai išnyksta visiškai, o sunaudojamų servetėlių kiekis sumažėja 96 proc. Pajutus pagerėjimą, skirtingai nei įprastų medikamentų, prietaiso naudojimo dažnumas turėtų būti palaipsniui mažinamas iki visiško nutraukimo.
