Gimdos kaklelio vėžio prevencija
Kasmet mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas daugiau nei 500 moterų. Dažniausiai jos nežino, kad pagrindinė ligos priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Kadangi šis virusas plinta lytinių organų odos ar gleivinių kontaktu, prezervatyvai negali užtikrinti visiškos apsaugos nuo užsikrėtimo. Gera žinia ta, kad gimdos kaklelio vėžio galima išvengti pasiskiepijus nuo ŽPV ir reguliariai atliekant gimdos kaklelio citologinį tyrimą.
Nežino, kad yra užsikrėtę
Yra daugiau kaip 100 žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų, iš kurių apie 40 gali pažeisti tiek vyrų, tiek moterų lyties takų gleivinę, taip pat burnos ir gerklės sritį. Dauguma žmonių net nežino, kad yra užsikrėtę, nes infekcija dažnai nesukelia jokių simptomų. Apie 90 % atvejų imuninė sistema per dvejus metus pati pašalina virusą iš organizmo.
ŽPV perduodamas per lytinių organų gleivinių kontaktą, dažniausiai vaginalinių ar analinių santykių metu, net jei nėra jokių infekcijos požymių. Retais atvejais motina gali perduoti virusą kūdikiui gimdymo metu.
ŽPV tipai skirstomi į žemos, vidutinės ir aukštos rizikos grupes, atsižvelgiant į jų gebėjimą sukelti vėžinius pakitimus. Žemos rizikos tipai dažniausiai sukelia lytinių organų karpas, kurios paprastai nesukelia skausmo, tačiau kai kurie užsikrėtusieji gali jausti niežėjimą, deginimą ar patirti kraujavimą. Aukštos rizikos ŽPV yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis. Rečiau jie gali sukelti vulvos, išangės, varpos ar burnos gleivinės vėžinius susirgimus.
Ligos prevencija – reguliari patikra
Tyrimai rodo, kad ŽPV aptinkamas beveik visoms (90–100 %) moterims, sergančioms gimdos kaklelio vėžiu. Tarp sveikų moterų jis nustatomas tik 5–20 % atvejų. Lietuvoje nuo šios ligos miršta beveik kas antra susirgusi moteris. Dalis jų galėtų būti išgelbėtos, jei reguliariai atliktų gimdos kaklelio citologinį tyrimą. Tai yra patikimiausias būdas nustatyti ikivėžinius pakitimus ir pradėti gydymą.
Citologinis tyrimas leidžia nustatyti pakitusias ląsteles, kurios ateityje gali tapti vėžinės. Dažniausiai šis tyrimas vadinamas PAP testu arba PAP tepinėliu. Lietuvoje galioja valstybinė profilaktinė programa, pagal kurią 25–60 metų moterims šis tyrimas kartą per trejus metus atliekamas nemokamai.
Kartais gydytojas pasiūlo atlikti tyrimą tik pastebėjęs akivaizdžių pakitimų gimdos kaklelyje – uždegimo požymių, gimdymo metu atsiradusių plyšimų, suragėjusių zonų ar kontraceptinės spiralės sukeltų defektų. Tačiau svarbu žinoti, kad ikivėžiniai ląstelių pokyčiai nėra matomi plika akimi. Dėl šios priežasties rekomenduojama citologinį tyrimą atlikti profilaktiškai, o geriausiai – kasmet. Laiku diagnozavus ir gydant ikivėžinius pažeidimus, gimdos kaklelio vėžio rizika gerokai sumažėja.
Mergaites saugo skiepai
Dar viena itin veiksminga gimdos kaklelio vėžio profilaktikos priemonė – vakcina nuo ŽPV. Skiepai padeda apsaugoti moteris nuo dažniausiai paplitusių ŽPV tipų poveikio ir reikšmingai sumažina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tyrimai rodo, kad 9–12 metų amžiaus mergaičių, neturėjusių lytinių santykių, skiepijimas gali sumažinti gimdos kaklelio vėžio išsivystymo tikimybę net iki 93 %.
Pasiskiepijusios merginos ir moterys įgyja imunitetą labiausiai paplitusioms viruso atmainoms, tačiau vakcina neapsaugo nuo visų ŽPV tipų. Todėl net ir pasiskiepijus būtina reguliariai atlikti gimdos kaklelio citologinį (PAP) tyrimą. Šiuo metu efektyviausia gimdos kaklelio vėžio prevencijos strategija yra skiepijimo ir reguliarios patikros derinys.
Rekomenduojama mergaites skiepyti nuo 9–14 metų amžiaus, geriausiai dar iki pirmųjų lytinių santykių. Infekcijos plitimą padeda mažinti saugūs lytiniai santykiai. Nors prezervatyvai nesuteikia visiškos apsaugos nuo ŽPV, jų naudojimas gali sumažinti riziką užsikrėsti ar perduoti virusą bei sumažinti su juo susijusių ligų, tokių kaip gimdos kaklelio vėžys ar lytinių organų karpos, tikimybę.
