preloader

Prašome palaukti

Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas – tai civilizacijos liga. Manoma, kad ja skundžiasi 3 proc. šalies gyventojų. Pirmykščių žmonių toks negalavimas nekamavo. Jis atsirado tik kai natūralius maisto produktus žmonės ėmė perdirbti pramoniniu būdu.

Šio negalavimo priežasčių yra ir daugiau: įvairios virškinamojo trakto ligos (pavyzdžiui, padidėjęs skrandžio rūgštingumas), tulžies pūslės, storojo žarnyno ligos, kai blogai sukramtomas maistas, kai jis netinkamas, aplinkos pasikeitimas (kelionės) ir, žinoma, ilgas sėdėjimas ką nors dirbant.

Sukramtytas maistas – skysta košelė – į storąjį žarnyną patenka po 7–8 valandų. Storajame žarnyne vanduo sugeriamas ir susiformuoja išmatos. Žarnyne gyvena daugybė bakterijų (žarnyno mikroflora), kurios virškina ir sintetina kai kurias medžiagas; paskui tos medžiagos patenka į kraują ir išnešiojamos po visą organizmą. Pavyzdžiui, bakterijos gamina vitaminą K ir B grupės vitaminus. Bet jeigu žarnyno turinys per ilgai užsistovi, pradeda daugintis puvimą ir rūgimą sukeliančios bakterijos. Jų veiklos produktai, patekę į kraują, nuodija organizmą. Tada apsunksta galva, žmogus jaučia sunkumą pilve, išblykšta (papilkėja oda), tampa nedarbingas, irzlus, pablogėja nuotaika. Ilgainiui susergama lėtinėmis sąnarių ligomis, akmenlige, moterys tampa nevaisingos, gali susirgti kojų venų varikoze (tai poodinių venų išsiplėtimas). Nustatyta, kad lėtinis vidurių užkietėjimas – vienas iš storosios žarnos vėžio rizikos faktorių.

Norint užkirsti kelią šiems negalavimams, būtina valgyti sveiką skaidulingą (su ląsteliena) maistą (labai svarbu gerai sukramtyti): rupios ruginės duonos, sėlenų, daržovių, ypač raudonųjų burokėlių, gelteklės šaknų, o pavasarį – gelteklės lapų, ropių, kiaulpienių. Skaidulingos medžiagos pripildo žarnyną, žarnų sienelės išsitempia ir žarnynas priverčiamas greičiau „išgabenti“ turinį.

 Anot rytiečių paros bioritmų teorijos, storosios žarnos meridianas (GI) aktyviausias 5–7 val. ryto. Užkietėjus viduriams, pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite arba pagnaibykite pilvą.

Vidurių užkietėjimas (dar vadinamas obstipacija) būna spazminis ir atoninis. Esant spazminiam užkietėjimui, kyla vietiniai žarnų dalių spazmai ir užsilaiko žarnų turinys; esant atoniniamužkietėjimui, žarnų tonusas ir peristaltika (ritmiški organų sienelių lygiųjų raumenų susitraukimai) yra slopinami.

Atoninis vidurių užkietėjimas labiau būdingas liesiems, mažai judantiems žmonėms. Jiems patartina sportuoti, nevengti fizinio darbo, o į ilgesnę kelionę įsidėti džiovintų slyvų (po kelias suvalgykite pusryčiaudami, pietaudami ir vakarieniaudami), sėlenų, šermukšnių uogų, vidurius laisvinančios šaltekšnio žievės ar senos lapų arbatos.

Jei kamuoja spazminis vidurių užkietėjimas (storąją žarną sutraukia spazmai ir klostėse įstringa kieti išmatų gumuliukai), reikia valgyti avižinių dribsnių, miežinių kruopų, virtų morkų, bulvių, žaliųjų žirnelių, burokėlių, brokolinių ir žiedinių kopūstų, bananų, vynuogių, gerti vaisių ir daržovių sulčių. Taip pat gerkite jogurto, kefyro, alyvuogių aliejaus, valgykite sviesto.

O vengti rekomenduojama keptų patiekalų, rupios duonos, kopūstų, ankštinių daržovių.

Labai svarbu tuštintis tuo pačiu paros metu, įprastoje vietoje.

 

Ilgo gyvenimo paslaptys. Danguolė, Juozas ir Audrius Vasiliauskai (leidykla „Alma littera“, 2011 m.)