Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas dažnai vadinamas civilizacijos liga. Skaičiuojama, kad šiuo negalavimu skundžiasi apie 3 % šalies gyventojų. Senovėje pirmykščiams žmonėms ši problema beveik nepasitaikydavo – ji išryškėjo tik tuomet, kai natūralų maistą pradėta plačiai perdirbti pramoniniu būdu.

Priežasčių, kodėl vystosi vidurių užkietėjimas, yra įvairių. Tai gali būti virškinamojo trakto ligos, pavyzdžiui, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tulžies pūslės ar storojo žarnyno sutrikimai. Negalavimą skatina prastai sukramtytas ar netinkamas maistas, kelionių metu pasikeitusi aplinka ir, žinoma, ilgalaikis sėdimas darbas.

Sukramtytas maistas, primenantis skystą košę, į storąjį žarnyną patenka po maždaug 7–8 valandų. Čia vanduo yra rezorbuojamas, o likęs turinys virsta išmatomis. Storajame žarnyne gyvena daugybė bakterijų (žarnyno mikroflora). Jos ne tik dalyvauja virškinimo procese, bet ir sintetina tam tikras organizmui reikalingas medžiagas, pavyzdžiui, vitaminą K ir kai kuriuos B grupės vitaminus. Šios medžiagos patenka į kraują ir yra išnešiojamos po visą kūną.

Vis dėlto, jei žarnyno turinys užsilaiko per ilgai, pradeda daugintis puvimą ir rūgimą skatinančios bakterijos. Jų veiklos produktai, patekę į kraują, ima nuodyti organizmą. Dėl to žmogus jaučiasi apsunkęs, vargina išsipūtusio pilvo pojūtis, pabąla ar papilkėja oda, mažėja darbingumas, atsiranda irzlumas ir prasta nuotaika. Užsitęsus vidurių užkietėjimui, gali vystytis lėtinės sąnarių ligos, akmenligė, o moterims – nevaisingumas ir kojų venų varikozė. Be to, nustatyta, kad lėtinis vidurių užkietėjimas yra vienas iš storosios žarnos vėžio rizikos veiksnių.

Norint išvengti vidurių užkietėjimo ir jo keliamų negalavimų, labai svarbu laikytis tinkamos mitybos. Racioną turėtų sudaryti skaidulinėmis medžiagomis (ląsteliena) praturtintas maistas, kuris būtinas sklandžiai žarnyno veiklai. Rekomenduojama valgyti rupios ruginės duonos, sėlenų, įvairių daržovių, ypač raudonųjų burokėlių, ropių, morkų, kopūstų, pupelių, žirnių, obuolių, kriaušių. Ląsteliena užpildo žarnyną, ištempia jo sieneles ir skatina greitesnį turinio pasišalinimą. Labai svarbu maistą gerai sukramtyti, nes tai padeda virškinimo procesui.

Pagal rytietišką paros bioritmų teoriją, storosios žarnos meridianas (GI) aktyviausias anksti ryte – nuo 5 iki 7 val. Šiuo metu rekomenduojama skirti dėmesio žarnyno veiklai. Užkietėjus viduriams, galima švelniai pamasažuoti pilvą pagal laikrodžio rodyklę. Tai gali paskatinti žarnyno judesius.

Vidurių užkietėjimas, dar vadinamas obstipacija, gali būti dviejų tipų: spazminis ir atoninis. Spazminio užkietėjimo atveju atskirose žarnyno dalyse susidaro spazmai, dėl kurių turinys užsilaiko. O atoninio užkietėjimo metu sumažėja žarnyno raumenų tonusas ir peristaltika, todėl žarnynas dirba vangiau.

Atoninis vidurių užkietėjimas dažniausiai pasireiškia liesiems ir mažai judantiems žmonėms. Tokiu atveju rekomenduojama daugiau judėti, sportuoti ir imtis fizinio darbo. Keliaujant pravartu su savimi turėti džiovintų slyvų, kurias galima suvalgyti per pusryčius, pietus ar vakarienę. Taip pat naudinga vartoti sėlenas, šermukšnių uogas, šaltekšnio žievės ar senos lapų arbatą, pasižyminčią vidurius laisvinančiu poveikiu.

Spazminio vidurių užkietėjimo atveju, kai dėl žarnyno spazmų susiformuoja kieti išmatų gumuliukai, patariama į mitybą įtraukti produktus, lengvinančius tuštinimąsi, pavyzdžiui:

• avižinius dribsnius;
• miežines kruopas;
• virtas morkas;
• bulves;
• žaliuosius žirnelius;
• burokėlius;
• brokolius;
• žiedinius kopūstus;
• bananus;
• vynuoges.

Naudingi ir rauginto pieno produktai, tokie kaip jogurtas, kefyras, alyvuogių aliejus ir sviestas. Be to, rekomenduojama gerti šviežių vaisių bei daržovių sulčių.

Reikėtų vengti keptų patiekalų, ruginės rupios duonos, kopūstų ir ankštinių daržovių, nes jie gali skatinti dujų kaupimąsi ir didinti diskomfortą. Labai svarbu formuoti reguliarų tuštinimosi įprotį. Tai turėtų vykti kasdien tuo pačiu metu ir, jeigu įmanoma, įprastoje vietoje.