Kepenys – didysis mūsų organizmo filtras, nuo kurio priklauso širdies, kraujotakos, virškinimo organų, inkstų, smegenų, limfinės sistemos ir psichikos būklė. Šiame organe nėra skausmo receptorių, todėl esant pradinėms kepenų ligų stadijoms žmogus nieko nejaučia. Dažniausiai liga pasireiškia komplikacijomis: pagelsta oda, patamsėja šlapimas, išmatos tampa šviesios. Ypač sunerimti turėtų tie, kuriems pasireiškia tokios komplikacijos kaip skystis pilvo ertmėje, kraujas iš virškinamojo trakto.
Apie kepenis, jų funkcijas, ligas ir prevencijos priemones, padedančias išvengti kepenų pažeidimų, kalbamės su Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos klinikos gydytoju Alfonsu Paliuliu.
Kepenys (gr. hepar) – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Išoriškai susideda iš didžiausios dešiniosios, kiek mažesnės kairiosios, uodeginės ir kvadratinės skilčių. Dešinioji skiltis išsidėsto po diafragmos dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po šonkaulių lanko, kairioji – guli 8–10 cm kairiau stuburo, jos šonkauliai beveik nedengia.
Anot gydytojo A. Paliulio, žmogaus kepenys atlieka labai daug gyvybiškai svarbių funkcijų:
- dalyvauja medžiagų apykaitoje;
- gamina ir išskiria tulžį;
- dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje;
- kontroliuoja cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį;
- kaupia D, K, PP ir B grupės vitaminus;
- detoksikuoja ir išskiria su tulžimi įvairius metabolitus, toksinus, vaistus;
- atlieka barjerinę ir apsauginę funkcijas;
- reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį;
- gamina vaisiaus kraują;
- sintetina albuminus, alfa ir beta globulinus (baltymus, kurie naudojami kaip energinė bei statybinė medžiaga ir apsauginių kūnelių gamybai);
- sintetina fibrinogeną, protrombiną ir hepariną (baltymus, atsakingus už kraujo krešumą);
- sintetina ir kaupia vitaminą A;
- kaupia geležį ir vitaminą B12;
- dalyvauja hormonų apykaitoje, keičia jų funkcinį aktyvumą, pašalina per didelį kiekį.
Daugumos kepenyse jau nuo penkerių metų pradeda kauptis akmenys, cholesterolio „kamščiai“, bilirubino „lupenos“, todėl įvairaus amžiaus žmonės turi stengtis gyventi sveikai ir vengti veiksnių, turinčių neigiamą poveikį kepenims. „Mūsų kepenims kenkia cheminės medžiagos, įvairūs toksinai, labai gausus, riebus maistas, aštrūs prieskoniai, gausus alkoholio vartojimas, kai kurie medikamentai arba dideli jų kiekiai, medicininės ir buitinės intervencijos, nesaugūs atsitiktiniai lytiniai santykiai, virusai“, – pastebi gydytojas. Dažniausios kepenų ligos yra virusinis hepatitas, kepenų cirozė, kepenų vėžys ir kepenų suriebėjimas.
Kaip galima atkurti pažeistas kepenis?
Pasirodo, kepenys turi unikalią ypatybę iki tam tikro jų pažeidimo laipsnio atsinaujinti pačios. „Gydant sergančiuosius kepenų ligomis, labai efektyviai padeda preparatai, kurių sudėtyje yra iš margalapių margainių išgaunamos veikliosios medžiagos silimarino. Šių augalų gydomoji galia žinoma jau du tūkstančius metų. Silimarinas kepenis veikia keliomis kryptimis: atkuria kepenų ląsteles, gerina medžiagų apykaitą, padeda stabdyti kepenų fibrozę“, – pasakoja gydytojas.
Pastebėta, kad itin efektyviai kepenis saugo ir vitaminas E. Jis gerina kepenų funkciją, o esant suriebėjusioms kepenims, normalizuoja kepenų fermentus.
A. Paliulis pastebi, kad normalizuoti kepenų būklę padeda dieta bei vegetarizmas. „Jūsų racione nuolat turėtų būti morkų, kopūstų, burokėlių, pomidorų, moliūgų, agurkų, petražolių, krapų. Nereikėtų pamiršti ir daug baltymų turinčių produktų: pupelių, liesų žuvų, veršienos ir kalakutienos. Kepenims naudingas ir sūris, pienas, kefyras, jogurtas, varškė, kiaušiniai. Kai gaminate salotas, nepamirškite jas pagardinti aliejumi ir vaistažolėmis – kiaulpienių, gysločių, jonažolių, paprastųjų garšvų ir vikių lapais. Vaistažoles galite vartoti ne tik žalias, bet ir džiovintas“, – sako gydytojas.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad kepenys „nemėgsta“ aštrių prieskonių, todėl sriubas ir troškinius patartina ruošti be jų arba naudojant minimalius jų kiekius.
Klinikos „Bendrosios medicinos klinika“
Savanoriu pr. 421/423, Kaunas
Tel. (8 37) 313 665
www.daktaras.lt
