Kodėl turime rūpintis savo kepenimis?
Kepenys – didysis mūsų organizmo filtras. Nuo kepenų veiklos priklauso širdies, kraujotakos, virškinimo organų, inkstų, smegenų, limfinės sistemos ir psichikos būklė. Šiam organe nėra skausmo receptorių, todėl pradinėse kepenų ligų stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Liga neretai pastebima tik tada, kai atsiranda komplikacijos: pagelsta oda, patamsėja šlapimas, išmatos tampa šviesesnės. Reikėtų sunerimti, jei pasireiškia rimtesni požymiai, tokie kaip skysčio kaupimasis pilvo ertmėje ar kraujavimas iš virškinamojo trakto.
Kepenys atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, todėl svarbu žinoti, kaip jas saugoti, kokie veiksniai gali jas pažeisti ir kokios prevencinės priemonės padeda išlaikyti šio organo sveikatą.
Kepenys (gr. hepar) – tai didžiausia virškinimo liauka ir didžiausias vidaus organas. Išoriškai kepenys susideda iš kelių skilčių: didžiausios dešiniosios, kiek mažesnės kairiosios, uodeginės ir kvadratinės. Dešinioji skiltis yra po diafragmos dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po šonkaulių lanko, o kairioji – guli 8–10 cm kairiau stuburo ir šonkaulių beveik nedengiama.
Kepenys atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų:
- dalyvauja medžiagų apykaitoje;
- gamina ir išskiria tulžį;
- padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje;
- kontroliuoja cholesterolio, tam tikrų hormonų bei fermentų kiekį;
- kaupia vitaminus (D, K, PP, B grupės ir vitaminą A);
- detoksikuoja ir su tulžimi šalina įvairius metabolitus, toksinus ir vaistus;
- atlieka apsauginę ir barjerinę funkciją;
- reguliuoja kraujo kiekį kraujotakoje;
- gamina kraują vaisiaus vystymosi metu;
- sintetina albuminus, globulinus (baltymus, reikalingus energijai, audinių statybai ir imuninėms funkcijoms);
- gamina kraujo krešėjimui reikalingus baltymus (fibrinogeną, protrombiną, hepariną);
- kaupia geležį ir vitaminą B12;
- dalyvauja hormonų apykaitoje, reguliuoja jų aktyvumą ir šalina perteklių.
Manoma, kad jau nuo vaikystės kepenyse gali pradėti kauptis cholesterolio sankaupos ar bilirubino nuosėdos, todėl kiekviename amžiaus tarpsnyje svarbu rūpintis kepenų sveikata. Joms kenkia cheminės medžiagos, toksinai, gausus riebus maistas, aštrūs prieskoniai, per didelis alkoholio vartojimas, kai kurie medikamentai, nesaugūs lytiniai santykiai, virusai ir kitos žalingos aplinkos sąlygos. Dažniausiai pasitaikančios kepenų ligos yra virusinis hepatitas, kepenų cirozė, vėžys ir suriebėjimas.
Kaip galima atkurti pažeistas kepenis?
Kepenys turi unikalią savybę – iki tam tikro pažeidimo lygio jos gali atsinaujinti pačios. Sergant kepenų ligomis, dažnai taikomos priemonės, kurių sudėtyje yra margalapių margainių veikliosios medžiagos – silimarino. Šis augalas ir jo teigiamos savybės žinomos jau daugiau nei du tūkstančius metų. Silimarinas veikia keliomis kryptimis: padeda atkurti kepenų ląsteles, gerina medžiagų apykaitą.
Kepenų sveikatai labai svarbi subalansuota mityba. Rekomenduojama, kad kasdienėje mityboje netrūktų įvairių daržovių, pavyzdžiui, morkų, kopūstų, burokėlių, pomidorų, moliūgų, agurkų, petražolių ir krapų. Kepenims palankūs ir baltymų turintys produktai, pavyzdžiui, pupelės, liesa žuvis, veršiena, kalakutiena. Taip pat naudingi pieno produktai, tokie kaip sūris, pienas, kefyras, jogurtas, varškė ir kiaušiniai. Gaminant salotas verta jas gardinti augaliniais aliejais ir vaistažolėmis (kiaulpienių, gysločių, jonažolių, paprastųjų garšvų ar vikių lapais). Šias žoleles galima vartoti tiek šviežias, tiek džiovintas.
Svarbu nepamiršti, kad kepenys jautriai reaguoja į aštrius prieskonius, todėl sriubas ir troškinius patartina atsakingai gardinti aštriais prieskoniais arba visai jų vengti.
