Rėmens požymiai
Dažniausi rėmens požymiai – karščio bangos ir deginimas ties krūtinkauliu, tačiau taip pat gali būti sunku nuryti (tarsi kažkas būtų užstrigę gerklėje ar stemplėje), kartumo ar rūgštumo skonis burnoje, kosulys, pykinimas, užkimimas, seilėtekis, atsirūgimai, gerklės skausmas.
Kas sukelia rėmenį?
Rėmuo – tai stemplės gleivinės sudirginimas iš skrandžio atpilamo rūgštaus maisto turiniu. Ryjant maistas praeina pro gerklę, stemplę iki skrandžo. Esant normaliam funkcionavimui, apatinis stemplės sfinkteris (skiriantis stemplę nuo skrandžio) atsidaro ir praleidžia maistą į skrandį, o po to vėl užsidaro. Tuomet skrandyje išsiskiria rūgštys, padedančios virškinti maistą. Tačiau, suvalgius per daug maisto, greitai susitraukus skrandžiui (pvz., dėl streso) arba esant silpnam skrandžio sfinkteriui (kai jis iki galo neužsidaro), į stemplę patenka rūgštus skrandžio turinys. Sfinkterio raumenų susilpnėjimą lemia kai kurių maisto produktų valgymas, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Kartais rėmuo atsiranda dėl per didelio išsiskyrusių skrandžio rūgščių kiekio, užvalgius kepto ar aštraus maisto bei vartojant kai kuriuos vaistus.
Kaip išvengti rėmens?
Siekiant išvengti rėmens, pirmiausia patartina keisti mitybos ir miego įpročius:
· Valgyti nedidelėmis porcijomis 5 kartus per dieną (kas 3 valandas)
· Vengti:
- alkoholio, kofeino, gazuotų gėrimų,
- šokolado,
- citrusinių vaisių ir citrusinių vaisių sulčių
- aštrių ir riebių patiekalų
- pomidorų ir pomidorų sulčių
· Eiti miegoti praėjus mažiausiai 3 valandoms nuo paskutinio valgio
· Miegoti aukščiau pakelta galva, kad ji atsidurtų aukščiau skrandžio lygio
Medikamentinis gydymas
Pasireiškus nemaloniems pojūčiams, galima juos neutralizuoti tam skirtais vaistais. Vaistinių preparatų, vartojamų esant rėmeniui, pasirinkimas priklauso nuo negalavimo intensyvumo:
· Jei rėmuo kankina retai (mažiau nei 1 dieną per savaitę arba kartais pavalgius) – rekomenduojama vartoti antacidų arba histamino H2 receptorių blokatorių grupės preparatus. Antacidai, t.y. aliuminio, magnio arba kalcio druskos, pasižymi greitesniu poveikiu nei H2 receptorių blokatorių grupės preparatai, tačiau pastarieji veikia ilgiau. Tam, kad antacidų poveikis tęstųsi ilgiau, kai kurie vaistų gamintojai siūlo magnio hidroksido ir aliuminio hidroksido derinį: magnio hidroksidas veikia stipriai, greitai ir trumpą laiką, o aliuminio hidroksidas neutralizuoja rūgštį lėčiau ir silpniau, bet jo poveikis yra ilgesnis.
· Jei rėmuo pasitaiko dažnai (daugiau nei 2 dienas per savaitę) – skiriami stipresni nereceptiniai ar receptiniai protonų siurblio inhibitorių grupės preparatai. Jų poveikis trunka ilgiausiai, tačiau pasireiškia gerokai lėčiau palyginti su antacidų ar histamino H2 receptorių blokatorių grupės vaistais.
