Kokia iš tiesų Lietuvos gyventojų savijauta – ir kodėl mums reikėjo tai pagaliau pamatuoti
Kokia iš tiesų Lietuvos gyventojų savijauta – ir kodėl mums reikėjo tai pagaliau pamatuoti
Lietuva kalba apie gerovę ir savijautą – bet ar žinome, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalis? Ar galime objektyviai įvardyti, kiek esame laimingi, ramūs ir sveiki? Iki šiol šie klausimai dažniausiai buvo nuomonės, o ne faktų reikalas. 2025 m. pirmą kartą šalyje atliktas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI), kurio sukūrimą inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, šią situaciją pakeitė iš esmės.
NSI atskleidė, kad bendra mūsų šalies savijauta siekia 64,1 balo iš 100 – tai reiškia, jog Lietuva jaučiasi vidutiniškai, tačiau potencialas – didžiulis.
Pasak Eglės Laskauskaitės, „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovės, iki šiol šalyje buvo daugiausiai kalbama apie pavienius mūsų visuomenės sveikatos simptomus – o ne apie visą fizinės, emocinės sveikatos ir laimės paveikslą.
„Trūko kompleksinio, moksliškai pagrįsto įrankio, kuris leistų tiek įvertinti dabartinę būklę, tiek ir stebėti pokyčius laike, identifikuoti problemas ir sąmoningai kurti geresnę ateitį. Mūsų tikslas – motyvuoti žmones nuosekliau rūpintis savimi, suteikiant jiems žinių ir prieinamų įrankių. Todėl esminė tyrimo vertė – tai ne tik diagnozė, bet ir pagrindas tolimesnei, tęstinei veiklai, aiškiai parodantis, kur reikia investuoti resursus ir dėmesį“, – sako E. Laskauskaitė.
Kodėl Lietuvai prireikė NSI ir kokias problemas jis apnuogino?
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos visuomenė pasiekė daug: ekonominiai rodikliai gerėja, gyvenimo trukmė ilgėja, technologijos padeda gyventi patogiau. Tačiau šalia šių laimėjimų vis garsiau girdimas klausimas – ar jaučiamės geriau?
„Būtent čia atsiveria NSI reikšmė. Jis atskleidžia, kad tik kas penktas gyventojas jaučiasi labai gerai ar puikiai, pusė savo bendrą savijautą vertina vidutiniškai, o trečdalis – prastai. Tai reiškia, kad didelė visuomenės dalis funkcionuoja inertiškai – „išgyvena“, bet ne visada „gerai jaučiasi“. Kitaip sakant, Lietuva jaučiasi vidutiniškai – ne blogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė.
Tyrimas parodė, kad iš trijų NSI komponentų – fizinės sveikatos, emocinės sveikatos ir laimės – žemiausias yra emocinės sveikatos indeksas: 61,5 balo. Tai ribinė arba net sumažėjusi gerovė pagal tarptautinius standartus. Tik 38 proc. žmonių bent kartais randa laiko atsipalaidavimui, o trečdalis visai nesiima jokių streso mažinimo praktikų.
Fizinės sveikatos rodikliai kiek geresni – 64,2 balo, tačiau net 80 proc. gyventojų bent trumpam buvo praradę produktyvumą dėl fizinės savijautos. Daugiausia skundžiamasi miego trūkumu, nugaros, sąnarių skausmais, nuovargiu. Tai – ne tik kūno, bet ir emocinio perdegimo ženklai.
NSI atskleidė ir paradoksą: žmonės domisi sveikata, bet sistemingų veiksmų nesiima. Tik penktadalis gyventojų rūpinimąsi savimi sieja su sveikata – dauguma jį supranta kaip poilsį ar pasilepinimą.
„Tyrimas rodo, kad sveikata rūpinamės reaguodami į problemas, o ne jų užkardymui. Tai rizikingas požiūris, turint omenyje visuomenės senėjimą ir augančius sveikatos iššūkius“, – teigia dr. Vaidas Dirsė, genetikas ir ilgaamžiškumo specialistas, vienas tyrimo bendraautorių.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojų laimės indeksas – 66 balai iš 100 – rodo vidutinės gerovės zoną, artėjančią prie „geros savijautos“ ribos. Gyventojai jaučiasi pakankamai laimingi ir emociškai palaikomi, tačiau labiausiai išsiskiria nepasitenkinimas finansine padėtimi.
„Džiaugsmo turime, bet jis trapus – jį lengvai užgožia nuovargis, nerimas ar nesaugumo jausmas“, – pastebi V. Dirsė. Ši trapioji laimė, kurią lengvai gali sudrumsti išorinės aplinkybės, rodo, kad visuomenės gerovė dar nėra pakankamai atspari ir stabili.
Siekiant mokslinio tikslumo – dvigubai daugiau tyrimo dalyvių
Pirmąkart sukurto NSI unikalumas slypi metodologijoje. Tai empiriškai pagrįsta, patikima ir tarptautiniais standartais grįsta Lietuvos gyventojų savijautos vertinimo sistema.
„Tyrimas leido pažvelgti į Lietuvos gyventojų fizinę ir emocinę sveikatą bei laimės jausmą naujai – be spėlionių, o su moksliniu tikslumu“, – akcentuoja tyrimo bendraautorė socialinių mokslų daktarė, vartotojų elgsenos ekspertė, rinkos tyrimų agentūros „Hubel“ (UAB „Human Behavior Lab“) įkūrėja bei vadovė Eleonora Šeimienė.
Tam buvo išsamiai apklausta dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų nei paprastai būna reprezentatyviose apklausose – tyrime 2025 m. birželį dalyvavo per 2 tūkst. 18-74 metų amžiaus žmonių. Duomenys reprezentuoja gyventojus pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą.
„Toks mastas leidžia ne tik išmatuoti esamą situaciją, bet ir kurti ilgalaikę savijautos stebėsenos sistemą, kurią bus galima kartoti kasmet, stebint pokyčius laike. Tai duomenų pagrindu sukurtas įrankis, padedantis valstybei, ekspertams ir verslui suprasti, kaip kinta mūsų savijauta, ir reaguoti ne į numanymus ar nuomones, o į realius rodiklius“, – sako ji.
NSI išskirtinumas – ne tik platus mastas. Sistema paremta trimis pasaulyje pripažintomis ir tarptautiniuose tyrimuose plačiai taikomomis metodikomis – fizinės sveikatos („Short Form-12 Health Survey (SF-12), emocinės sveikatos (Pasaulio sveikatos organizacijos „WHO-5 Well-Being Index) ir subjektyvios gerovės (gyventojų laimės) (OECD (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development) „Life Satisfaction“) indeksais.
Pavyzdžiui, fizinės sveikatos indeksui nustatyti pasirinktas instrumentas, kurtas remiantis ilgamete klinikinių ir gyventojų tyrimų patirtimi, validuotas įvairiose šalyse ir kultūrose bei pasižymintis aukštu patikimumu.
Emocinės sveikatos indeksas matuotas pasitelkiant Pasaulio sveikatos organizacijos metodiką, sukurtą dar 1990-aisiais, išverstą į daugiau nei 30 kalbų ir pripažintą trumpu, bet efektyviu emocinės gerovės rodikliu.
Lietuvos laimės indeksas įvertintas remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, vienijančios 38 valstybes, gairėmis. Ši metodika yra aukščiausio tarptautinio standarto šaltinis, užtikrinantis matavimų patikimumą, kultūrinį neutralumą ir palyginamumą tarp šalių.
„Kruopščiai parinkome tokią metodiką, kuri atitiktų tarptautinius tyrimų standartus ir leistų stebėti dinamiką laike, lyginti skirtingas gyventojų grupes, nustatyti rizikos segmentus bei prioritetines visuomenės sveikatos kryptis. Toks duomenų pagrindu sukurtas įrankis suteikia galimybę ne tik matuoti, bet ir keisti – edukuoti ir motyvuoti visuomenę tikslingai gerinti savo savijautą“, – pažymi dr. Eleonora Šeimienė.
