Balandis – metas „švarinti“ organizmą

Įsibėgėjęs pavasaris primena, kad atėjo laikas pasirūpinti ne tik aplinkos švara, bet ir savo organizmo gerove. Vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių – cholesterolio kiekio kraujyje reguliavimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad padidėjęs cholesterolio kiekis yra vienas iš veiksnių, galinčių prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo. Deja, nemaža dalis žmonių vis dar neskiria pakankamai dėmesio šiam rodikliui ir dažnai nežino savo cholesterolio lygio.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis – tai natūralus riebalų kilmės junginys, dar vadinamas steroidiniu alkoholiu (C27H45OH). Dėl ko organizmui būtinas cholesterolis? Cholesterolis yra pagrindinė ląstelių membranų struktūros dalis – jis užtikrina jų stabilumą ir lankstumą. Be jo, ląstelės negalėtų tinkamai funkcionuoti. Iš cholesterolio organizmas sintetina svarbius steroidinius hormonus. Cholesterolis reikalingas vitamino D sintezei odoje, kai ji veikiama saulės ultravioletinių spindulių.

„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis

Cholesterolis pats savaime nėra tirpus vandenyje, todėl jį krauju perneša baltymai, sudarydami vadinamuosius lipoproteinus. Pagal jų tipą cholesterolis skirstomas į dvi pagrindines rūšis – mažo ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolį.

• „Blogasis“ cholesterolis (MTL) linkęs kauptis kraujagyslių sienelėse, jis oksiduojasi ir skatina aterosklerozės (kraujagyslių susiaurėjimo bei kietėjimo) vystymąsi. Būtent todėl svarbu, kad jo kraujyje nebūtų per daug.
• „Gerasis“ cholesterolis (DTL) atlieka apsauginę funkciją – jis surenka „blogąjį“ cholesterolį, nuneša jį į kepenis, kur šis pašalinamas iš organizmo kartu su tulžimi. Dėl šios priežasties „gerojo“ cholesterolio kraujyje neturėtų trūkti.

Taip pat yra dar viena kraujo riebalų rūšis – trigliceridai. Jie laikomi „nepageidaujamais“ lipidais, nes didina aterosklerozės riziką ir yra glaudžiai susiję su nutukimu. Nedideli cholesterolio ir trigliceridų kiekiai yra būtini kiekvieno žmogaus organizmui, nes jie suteikia energijos ir yra svarbi statybinė medžiaga ląstelėms. Tačiau, kai jų koncentracija viršija rekomenduojamas ribas, padidėja tikimybė susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.

Padidėjusio ir sumažėjusio cholesterolio požymiai

Cholesterolio perteklius kraujyje dažniausiai nesukelia akivaizdžių simptomų, todėl daugelis žmonių apie jį net nežino. Kartais gali pasireikšti bendras silpnumas, galvos skausmai, svaigimas ar nemalonus šalčio pojūtis rankose bei kojose. Vis dėlto šie požymiai pasitaiko retai, todėl vien tik pagal savijautą nustatyti padidėjusį cholesterolį beveik neįmanoma.

Kai cholesterolis sumažėjęs, žmogus gali jausti nuovargį, energijos stoką, odos sausumą. Taip pat gali susilpnėti lytinis aktyvumas ir protinė veikla. Nors per mažas cholesterolio kiekis pasitaiko rečiau, jis gali turėti neigiamą poveikį organizmui.

Kodėl padidėja cholesterolio kiekis?

Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo įvairių veiksnių. Jo padidėjimas (dar vadinamas dislipidemija) dažniausiai atsiranda, kai organizmas gamina daugiau cholesterolio, nei sunaudoja. Viena svarbiausių to priežasčių – nesubalansuota mityba. Dažnas lietuvis mėgsta sočius, riebaus maisto patiekalus, nors mūsų gyvenimo būdas šiandien visai kitoks nei ankstesnių kartų. Seniau sotus maistas buvo metabolizuojamas dirbant sunkius fizinius darbus, o dabar dauguma gyvena sėslesnį gyvenimą, todėl organizme kaupiasi perteklinė energija, didėja svoris ir cholesterolio lygis.

Reikšmingą vaidmenį gali turėti ir genetika. Paveldimos dislipidemijos – vienos sunkiausių, nes jos pasireiškia itin dideliu riebalų kiekiu kraujyje. Tai lemia iš vieno ar abiejų tėvų paveldėti genų pokyčiai. Kai kurios jų pasireiškia dar vaikystėje, kitos – jau suaugus, apie 30-uosius metus. Tipinis požymis gali būti gelsvi mazgeliai po oda (ksantomos), kurie kaupiasi įvairiose kūno vietose, pavyzdžiui, aplink akis, ant alkūnių, kelių, sėdmenų ar sausgyslių srityje. Šie lipidų sutrikimai dažnai būdingi ir artimiausiems giminaičiams. Paveldimos dislipidemijos didina ankstyvų širdies ligų bei staigios mirties riziką.

Be to, cholesterolio kiekį veikia ir kitos ligos, pavyzdžiui, diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, inkstų ar kepenų ligos. Tokiu atveju kalbama apie antrinę dislipidemiją. Ji dažnai pasireiškia padidėjusiu „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekiu bei sumažėjusiu „geruoju“ cholesteroliu. Antrinę dislipidemiją gali išprovokuoti ir per didelis alkoholio ar tam tikrų vaistų vartojimas.

Kodėl cholesterolis gali sumažėti?

Per mažas cholesterolio kiekis kraujyje pasitaiko gerokai rečiau nei padidėjęs. Dažniausiai tokia būklė nustatoma žmonėms, kurie visiškai atsisako gyvūninės kilmės produktų, pavyzdžiui, vegetarams ar veganams. Kartais cholesterolio sumažėjimas gali būti susijęs ir su rimtomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, onkologinėmis ligomis.

Kuo pavojingas per didelis cholesterolio kiekis?

Kai kraujyje ilgą laiką būna per daug cholesterolio, jis ima kauptis kraujagyslių sienelėse. Itin pavojingas „blogasis“ cholesterolis (MTL), kuris pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį – endotelį. Cholesteroliui patekus po šiuo sluoksniu, jis oksiduojasi ir yra „sugeriamas“ tam tikrų imuninės sistemos ląstelių. Taip pradeda formuotis aterosklerozinės plokštelės. Vėliau jos didėja, įsiterpia jungiamasis audinys, raumeninės ląstelės, todėl kraujagyslės spindis pamažu siaurėja.

Didžiausia problema ta, kad aterosklerozė ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Dažnai žmogus apie ją sužino tik tuomet, kai įvyksta rimtos komplikacijos – širdies infarktas, insultas ar diagnozuojama koronarinė širdies liga.

Norint laiku pastebėti riziką, svarbu reguliariai tikrintis cholesterolio rodiklius – „blogojo“ (MTL), „gerojo“ (DTL) ir trigliceridų kiekį kraujyje. Rekomenduojama tai daryti vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų, nes šiame amžiuje širdies bei kraujotakos ligų rizika gerokai padidėja.

Ką valgyti, norint sumažinti cholesterolio kiekį?

Norint sureguliuoti cholesterolio lygį, svarbiausia – ne pavieniai produktai, o visos mitybos įpročių keitimas. Rezultato tikėtis galima tik tuomet, kai mityba tampa subalansuota ir įvairi.

• Ribokite riebią mėsą ir pieno produktus. Vietoje jų rinkitės liesesnius gaminius. Dešros ir kiti perdirbti mėsos gaminiai turėtų būti vartojami kuo rečiau, nes juose gali būti labai daug riebalų.
• Į maisto racioną įtraukite daugiau nesočiųjų riebalų. Jie itin naudingi širdžiai, nes padeda palaikyti „gerąjį“ cholesterolį. Puikus šaltinis – omega 3 riebalų rūgštys. Jų gausu riebioje žuvyje, tokioje kaip silkė, skumbrė ar lašiša.
• Nepamirškite augalinių omega 3. Jos randamos linų sėmenyse, linų sėmenų aliejuje, taip pat šalavijų sėklose.
• Valgykite daug šviežių daržovių ir vaisių. Juose esančios maistinės skaidulos padeda palaikyti normalią kraujagyslių veiklą ir gerina bendrą organizmo būklę.

Svarbiausia – įvairovė ir nuoseklumas. Subalansuota mityba ne tik padeda sumažinti cholesterolio kiekį, bet ir gerina savijautą bei stiprina širdį.

Natūralūs būdai reguliuoti cholesterolį

Pirmasis ir kone svarbiausias žingsnis – gyvenimo būdo pokyčiai. Reguliari fizinė veikla padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje. Tinka įvairios veiklos, pavyzdžiui, sportas su treniruokliais, važiavimas dviračiu, ilgesni pasivaikščiojimai ar net paprasti pratimai namuose. Ne mažiau svarbi ir mityba. Valgiaraštyje turėtų būti daugiau augalinių aliejų, riebių žuvų, daržovių ir kitų augalinės kilmės produktų. Taip pat verta rūpintis emocine sveikata, t. y. išmokti mažinti stresą, išlaikyti darbo ir poilsio balansą bei puoselėti pozityvų požiūrį į kasdienybę.

Vis dėlto reikia suprasti, kad rimtesnių sveikatos sutrikimų atvejais vien gyvenimo būdo pokyčių gali nepakakti. Tokiu atveju gydymą turi parinkti gydytojas, įvertinęs individualią situaciją. Be gyvenimo būdo korekcijos, cholesterolio kontrolei kartais taikomos ir papildomos priemonės, pavyzdžiui, omega 3 riebalų rūgštys ar augalinės kilmės ekstraktai, kurie padeda palaikyti normalią lipidų apykaitą.

Svarbiausia – neužsiimti savigyda. Norint tinkamai pasirūpinti širdies ir kraujagyslių sveikata, būtina reguliariai tikrinti cholesterolio lygį ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją dėl individualių rekomendacijų.