Dilgėlinė – kaip ją atpažinti ir gydyti?
Dilgėlinė – tai dažna odos liga, pasireiškianti staiga atsirandančiu niežtinčiu bėrimu, primenančiu dilgėlių nuplikymą. Ši būklė gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms: nuo kūdikių iki senjorų. Ji taip pat dažnai klaidingai painiojama su kitomis odos ligomis, pavyzdžiui, alerginiu dermatitu ar egzantema. Norint veiksmingai gydyti šią būklę, svarbu laiku atpažinti jos simptomus. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasireiškiančius simptomus ir pasidalinsime patarimais, kaip gydyti dilgėlinę.
Kas yra dilgėlinė?
Dilgėlinė (lot. urticaria) – odos liga, kurios metu vystosi stipriai niežtintis bėrimas pūslėmis ir (arba) angioedema (paburkimas, patinimas). Bėrimai dažnai pasireiškia kaip balkšvos ar rausvos pūslės su aiškiais kraštais, o pūslės gali būti įvairaus dydžio: nuo kelių milimetrų iki delno dydžio.
Atsižvelgiant į simptomų pasireiškimo trukmę ir jų pobūdžio, alerginė liga skirstoma į 2 tipus:
- ūminė dilgėlinė – šis tipas įprastai trunka nuo kelių valandų iki 6 savaičių ir dažniausiai pasireiškia dėl alergijos maistui, vaistams ar vabzdžių įkandimams;
- lėtinė dilgėlinė – šis ligos tipas tęsiasi ilgiau nei 6 savaites ir dažnai neturi aiškios priežasties. Ši forma gali labai pabloginti gyvenimo kokybę, ypač jeigu kartu vystosi ir angioedema.
Abi ligos formos gali pasireikšti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, todėl svarbu atidžiai stebėti simptomus ir prireikus kreiptis į gydytoją.
Pagrindinės dilgėlinės priežastys
Ši būsena gali pasireikšti net ir visiškai sveikam žmogui, todėl iš anksto nuspėti jos atsiradimą – sunku. Dilgėlinės atsiradimą gali lemti įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai, pavyzdžiui:
- kai kurie maisto produktai (žemės riešutai, braškės, jūros gėrybės ir pan.);
- kai kurie vaistai (antibiotikai, aspirinas ar ibuprofenas);
- vabzdžių įgėlimai;
- fiziniai veiksniai (šaltis, karštis ar saulės poveikis);
- kosmetikos priemonės (dažai, plaukų ar nagų lakas, kremai ir pan.);
- cheminės medžiagos;
- bakterinės infekcijos (šlapimo takų ar gerklės);
- virusinės infekcijos (hepatitas ar įprastas peršalimas);
- įkvepiamieji alergenai (gyvūnų ar žiedadulkių);
- hormoniniai pokyčiai organizme.
Akivaizdu, kad priežasčių, dėl kurių atsiranda niežtintys bėrimai, yra daug ir įvairių. Kartais net stresinės situacijos ir emocinė įtampa taip pat gali išprovokuoti ar sustiprinti dilgėlinės simptomus.
Kaip atpažinti dilgėlinę?
Dilgėlinė dažnai painiojama su tokiomis odos ligomis, kaip alerginis dermatitas, egzantema ar net virusiniai bėrimai. Skirtingai nei dermatitas, dilgėlinė nepalieka ilgai išliekančių, pleiskanojančių ar sukietėjusių odos plotų. Egzantema, kuri dažniausiai pasitaiko vaikams, paprastai pasireiškia kartu su karščiavimu, o ir bėrimas būna tolygesnis, mažiau niežtintis.
Virusiniai bėrimai dažniausiai trunka ilgiau ir neatsinaujina taip greitai kaip dilgėlinė. Vienas iš pagrindinių dilgėlinės išskirtinumų – bėrimo trumpalaikiškumas ir kintanti vieta, šie požymiai leidžia greičiau ją atskirti nuo kitų panašių būklių. Žinoma, norint tiksliai nustatyti ligą, geriausiai kreiptis į gydytoją ir atlikti diagnostinius tyrimus.
Kaip gydyti dilgėlinę?
Dilgėlinės gydymas priklauso nuo atsiradimo priežasčių ir simptomų intensyvumo. Šią būseną galima sėkmingai suvaldyti sureguliavus mitybą ir vengiant alergijas sukeliančių veiksnių. Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti odą ir naudoti švelnius, drėkinančius kremus, be agresyvių ingredientų, bei vengti itin karšto vandens procedūrų.
Ligos simptomams mažinti rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurie mažina niežėjimą ir bėrimą. Jeigu simptomai išlieka, papildomai gali būti skiriami kitų grupių preparatai, pavyzdžiui, kortikosteroidai. Jeigu simptomai nepraeina ilgiau nei kelias savaites, stiprėja, sutrinka kvėpavimas ar ištinka veido, lūpų ar gerklės patinimas, nedelsiant kreipkitės į gydytojus. Tai gali būti gyvybei pavojingos alerginės reakcijos požymiai.
Patarimai ir prevencija
Jeigu simptomai nėra sunkūs, juos galima palengvinti ir namų sąlygomis. Vienas paprasčiausių būdų sumažinti niežėjimą ir paraudimą – šalti kompresai ant pažeistų vietų. Taip pat galima naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus, kurie padėtų atkurti odos barjerą ir sumažintų nemalonius odos pojūčius. Prausiantis duše ar vonioje, svarbu vengti intensyvaus trynimo.
Streso valdymas – itin reikšmingas, nes įtampa gali sustiprinti arba atnaujinti bėrimą. Dėl to patariama išbandyti įvairių atsipalaidavimo technikų, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimų, meditaciją ar lengvą fizinį aktyvumą. Be to, rekomenduojama vesti dienoraštį, kuriame būtų fiksuojami simptomai ir galimi jų sukėlėjai. Taip galėsite greičiau nustatyti, kas provokuoja ligą ir taip išvengti jos ateityje.
Kai kuriais atvejais dilgėlinė praeina savaime, todėl svarbu stebėti savo organizmą, vengti dirgiklių ir prireikus kreiptis į gydytoją. Simptomus galite palengvinti nereceptiniais vaistais, kuriuos rasite gausiame Eurovaistine.lt asortimente. Žinoma, prieš įsigydami medikamentus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, kurie galės atsižvelgti į individualią situaciją ir pasiūlyti tinkamiausią gydymo būdą.
