Disbakteriozė - kas tai?

Visi žinome, kad mūsų žarnynas – pilnas įvairių bakterijų. Mokslininkų teigimu, žmogaus žarnyne yra apie 3 kg mikrobų: tiek gerųjų, tiek blogųjų. Kadangi nuo žarnyno mikrofloros balanso priklauso virškinamojo trakto veikla, bendra žmogaus savijauta ir sveikata, svarbu, kad naudingųjų bakterijų kiekis būtų didesnis nei blogųjų. Sutrikus šiai pusiausvyrai, išsivysto disbakteriozė. Tuomet gali pradėti varginti nemalonūs pojūčiai pilve ir atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų.

Kai žarnyne  sumažėja gerųjų bakterijų, pradeda vyrauti patogeniniai mikrobai, t. y. žalingi mikroorganizmai. Būtent jų perteklius lemia disbakteriozės atsiradimą. Ši būklė gali pasireikšti įvairiausiais simptomais, pavyzdžiui:

• pilvo skausmais;
• viduriavimu;
• vidurių užkietėjimu;
• rėmeniu;
• rauguliu;
• apetito sumažėjimu;
• bendros savijautos pablogėjimu;
• padidėjusiu dirglumu.

Vis dėlto kartais disbakteriozė būna beveik besimptomė ir pasireiškia tik pilnumo pojūčiu pilve, ypač po valgio. Tačiau net ir švelnesni požymiai neturėtų būti ignoruojami, nes negydoma disbakteriozė gali komplikuotis ir lemti kitų ligų atsiradimą. Kol nepašalinama pagrindinė priežastis, t. y. disbakteriozė, kai kurių ligų sėkmingas gydymas tampa beveik neįmanomas.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių negydomos disbakteriozės komplikacijų – nuolatinės peršalimo ligos. Kai kurie žmonės nuolat kosėja, šniurkščioja nosimi, skundžiasi gerklės skausmais, jiems dažnai kartojasi angina ir bronchitas. Šios ligos dažniausiai pasireiškia dėl disbakteriozės susilpnėjus imunitetui. Atkūrus žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir išgydžius disbakteriozę, imuninė sistema pamažu stiprėja, todėl peršalimo ligos ima retėti.

Negydoma disbakteriozė gali lemti hipovitaminozės išsivystymą. Sutrikus žarnyno funkcijai ir maistinių medžiagų įsisavinimui, organizmui pradeda trūkti maistinių medžiagų, vitaminų, makro ir mikroelementų. Dėl to blogėja bendra savijauta ir išvaizda, pasireiškia silpnumas, sumažėja fizinis bei protinis darbingumas, padidėja nervingumas bei dirglumas. Net ir vartojant maisto papildus ir vitaminus, būklė ne visada gerėja, nes dėl disbakteriozės šios medžiagos nepakankamai įsisavinamos. Pagrindinės disbakteriozės priežastys – netinkama mityba, nesveikas gyvenimo būdas ir nervinė įtampa. Disbakteriozės vystymąsi labiausiai skatina nepilnavertė mityba, kuri ypač būdinga mokyklinio amžiaus vaikams. Situaciją gali dar labiau pabloginti dažnos peršalimo ligos, kurias tenka gydyti antibiotikais. Šie vaistai stipriai pažeidžia naudingąją žarnyno mikroflorą ir gali dar labiau išbalansuoti mikrobiotą.

Pastebėjus disbakteriozės simptomus arba dažnai sergant ligomis, kurios gali būti susijusios su žarnyno mikrofloros sutrikimu, būtina kreiptis į gydytoją. Atlikus reikiamus tyrimus, gydytojai parenka tinkamą gydymą, pavyzdžiui, tam tikrų medikamentų vartojimą, specialią mitybą, o prireikus ir stacionarų gydymą. Svarbu prisiminti, kad vienas efektyviausių būdų palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą – natūralūs rūgštaus pieno produktai. Jie ne tik leidžia išvengti disbakteriozės, bet ir gerina kalcio bei vitaminų įsisavinimą. Vis dėlto rekomenduojama vengti saldžių jogurtų, o juos geriau keisti kefyru, rūgpieniu ar varške.

Siekiantiems išvengti disbakteriozės pasikartojimo, rekomenduojama sumažinti nervinę įtampą, daugiau judėti gryname ore ir, žinoma, pasirūpinti sveika, subalansuota mityba.