Gripas ir patarimai, kaip gydytis susirgus

Atšalus orams, prasideda temperatūros svyravimai, didėja drėgmė ir stiprėja vėjas. Tokios aplinkos sąlygos didina kvėpavimo takų infekcijų riziką, o iš jų ir gripo. Siekiant lengviau suprasti ir atsakingai reaguoti į šią ligą, pravartu žinoti, kuo gripas skiriasi nuo įprasto peršalimo bei kodėl jis laikomas pavojingesniu. Nors iš pradžių abu susirgimai gali pasireikšti panašiais simptomais, juos sukelia skirtingi virusai, todėl atitinkamai skiriasi ir jų eiga, sunkumas bei galimos komplikacijos.

Gripo sukeliami negalavimai

Gripas dažniausiai prasideda staiga ir sukelia gerokai sunkesnius simptomus nei įprastas peršalimas. Liga dažnai prasideda aukšta kūno temperatūra (aukštesnė nei 39 ºC), stipriu bendru silpnumu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais. Taip pat gali atsirasti sausas kosulys, sumažėti apetitas, o kai kuriais atvejais pasireikšti vėmimas, viduriavimas ar sąmonės sutrikimai (esant labai aukštai kūno temperatūrai). Ūminė ligos fazė paprastai trunka 3–7 dienas, o sveikimas gali užsitęsti iki 7–10 dienų.

Kas sukelia gripą?

Gripo infekciją sukelia vadinamieji influenza virusai, kurie, patekę į organizmą, sutrikdo įvairias jo funkcijas. Šie virusai pažeidžia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą, sukelia intoksikaciją ir sutrikdo vidaus organų veiklą. Dėl to gali suretėti širdies ritmas, padidėti prakaitavimas ir išsiskirti daugiau gleivinių kvėpavimo takuose. Susirgus gripu, silpnėja imuninės sistemos atsakas, todėl dažnai prasideda antrinė bakterinė infekcija, sukelianti komplikacijas.

Skirtingai nei peršalimo virusai, gripas gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdies audinius ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Itin didelė rizika kyla asmenims, kurių susilpnėjusi imuninė sistema, mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Kasmet dėl gripo miršta nuo 15 iki 76 žmonių iš 100 000 užsikrėtusiųjų. Lietuvoje kiekvieną sezoną registruojami 1–4 mirties atvejai nuo gripo.

Kaip galima užsikrėsti gripu?

Gripas plinta nuo sergančio žmogaus, įprastai oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint ar kalbant), kai į aplinką pasklinda seilių mikrodalelės, kuriose yra virusų. Šios dalelės gali būti įkvėptos kito asmens arba nusėsti ant įvairių paviršių. Rečiau virusas patenka į organizmą per gleivines, kai žmogus užterštomis rankomis paliečia akis, nosį ar burną.

Žiemos metu, kai daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, susirgimo rizika padidėja. Dėl to labai svarbu dažnai plauti rankas, vengti vietų, kuriose renkasi daug žmonių, o kosint ir čiaudint prisidengti burną servetėle arba sulenkta alkūne.

Ką daryti susirgus gripu?

Susirgus gripu rekomenduojama likti namuose ir, pasireiškiant stipresniems simptomams ar prastai savijautai, kreiptis į gydytoją. Pirmosiomis dienomis svarbu ilsėtis ir stebėti savo būklę. Jei liga nesikomplikuoja, sveikimas paprastai trunka apie savaitę.

Pradinėje ligos stadijoje galima taikyti paprastas namų priemones, palengvinančias simptomus, pavyzdžiui:

• šilto vandens voneles kojoms prieš miegą (kai kūno temperatūra nesiekia 37,5 ºC);
• įkvėpimus su natūraliais kvėpavimo takus dirginančiais augalais, pavyzdžiui, smulkintu česnaku ar svogūnu;
• gerklės skalavimą su šiltu vandens tirpalu;
• ramunėlių ar citrininės melisos užpilus skysčių pusiausvyrai palaikyti ir savijautai gerinti;
• karštas vaistažolių arbatas (liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų, čiobrelių), skatinančias prakaitavimą.

Taip pat svarbu palaikyti švarą ir gryną orą patalpoje, kuriame būna sergantis asmuo. Kambarį reikėtų reguliariai vėdinti, o paviršius – valyti drėgna šluoste.