Hemorojus: priežastys, simptomai ir veiksmingi gydymo būdai

Gana dažna, tačiau nemaloni problema, galinti sukelti nemažai diskomforto kasdienybėje, – hemorojus. Ši būklė dažnai pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali sukelti nemalonius pojūčius ir paveikti gyvenimo kokybę. Dėl diskomforto daugelis nedrįsta kalbėtis apie hemorojų ar ieškoti pagalbos. Vis dėlto, anksti pastebėti simptomai ir laiku pradėtas gydymas leis veiksmingai kovoti su šia liga ir užkirsti kelią jos pasikartojimui ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra hemorojaus simptomai, kaip atrodo gydymas ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra hemorojus?

Hemorojus – būklė, kai išsiplečia ir padidėja kraujagyslės tiesiosios žarnos arba išangės srityje, sukeldamos diskomfortą ar net skausmą. Šios kraujagyslės egzistuoja kiekvieno žmogaus kūne ir leidžia kontroliuoti tuštinimosi procesą. Tam tikromis aplinkybėmis kraujagyslės gali išsiplėsti, sukelti nemalonų pojūtį ir pereiti į uždegiminę būklę.

Hemorojus laikomas viena dažniausių proktologinių problemų, su kuria susiduria labai didelė dalis žmonių. Liga ypač paplitusi tarp vyresnių nei 50 metų asmenų, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems, įskaitant paauglius. Ši būklė nėra pavojinga gyvybei, o ankstyvoje stadijoje – lengvai valdoma pasitelkiant tam tikras priemones

Kaip atpažinti hemorojaus simptomus?

Hemorojaus simptomai gali sukelti diskomfortą tiek sėdint, tiek tuštinantis. Vienas iš dažniausių simptomų – kraujavimas tuštinantis, ypač jei kraujas raudonas ir pasirodo tuštinimosi pabaigoje. Neretai žmonės jaučia niežėjimą, tempimo jausmą, perštėjimą ar deginimą išangės srityje. Dar vienas, rečiau sutinkamas simptomas – staiga atsiradęs kietas mazgas iš išangės kanalo.

Vidinis ir išorinis hemorojus: kaip juos atskirti?

Hemorojus skirstomas į dvi pagrindines rūšis – vidinį ir išorinį. Nors abi formos gali sukelti nemalonių pojūčių, jų požymiai ir pasireiškimo būdai šiek tiek skiriasi.

• Vidinis hemorojus susiformuoja tiesiosios žarnos viduje, todėl dažnai iš pradžių lieka nepastebėtas. Pagrindiniai jo požymiai – neskausmingas kraujavimas tuštinantis, šviesiai raudonos kraujo dėmės ant tualetinio popieriaus ar išmatose. Esant labiau pažengusiai stadijai, vidiniai hemorojiniai mazgai gali iškristi pro išangę ir sugrįžti į savo padėtį, sukeldami diskomfortą ar net skausmą.
• Išorinis hemorojus pastebimas tada, kai viduje esantys hemorojiniai mazgai išvirsta į išorę ir atsiduria po oda aplink išangę. Ši forma gali sukelti niežėjimą, dirginimą, patinimą ir skausmą, ypač sėdint ar tuštinantis. Kartais išorinis hemorojus gali trombuotis. Tokiu atveju venos viduje susiformuoja krešulys, kuris sukelia stiprų, staigų ir ryškų patinimą.

Nors tiek vidinis, tiek išorinis hemorojus gali pasireikšti atskirai, kai kuriais atvejais jie atsiranda tuo pačiu metu. Kombinuota būklė įprastai sukelia stiprų skausmą ir diskomfortą.

Priklausomai nuo eigos pobūdžio, išskiriamos ūminės ir lėtinės ligos formos. Ūminė ligos forma turi ryškius simptomus, todėl ją lengva nustatyti. Sergant lėtiniu hemorojumi, simptomai gali būti silpni ir panašūs į kitas virškinamojo trakto patologijas. Ignoruojant ūminę stadiją, ši tampa lėtine, kuriai būdingi paūmėjimai su skausmu, niežuliu ir deginimu.

Kokios priežastys lemia hemorojaus atsiradimą?

Hemorojus dažnai išsivysto dėl padidėjusio spaudimo tiesiosios žarnos kraujagyslėms. Šį spaudimą gali lemti įvairūs kasdieniai veiksmai ir įpročiai. Viena hemorojaus atsiradimo priežasčių – vidurių užkietėjimas, su kuriuo susijęs apsunkintas tuštinimasis ir ilgas bei užsitęsęs stanginimasis. Tokią sveikatos būklę dar gali sukelti:

• sėdimas gyvenimo būdas;
• netinkama mityba, kurioje yra mažai skaidulų;
• nėštumas arba gimdymas;
• nutukimas;
• analinis santykiavimas;
• reguliarus sunkių daiktų kėlimas;
• fizinio aktyvumo stoka;
• paveldimumas.

Hemorojaus atsiradimo priežastys dažnai gali būti sukontroliuojamos. Ilgalaikis sėdėjimas trikdo kraujotaką dubens srityje ir skatina hemorojaus atsiradimą, todėl verta reguliariai keisti poziciją. Nemaloni būklė gali dažnai atsirasti moterims po nėštumo, kai augantis vaisius spaudžia dubens kraujagysles, o hormoniniai pokyčiai silpnina kraujagyslių sieneles.

Žinoma, jei šeimoje yra buvę hemorojaus atvejų, tikimybė susirgti išauga. Tokiu atveju verta atsižvelgti į gyvenimo būdą ir įpročius, kurie galėtų dar labiau padidinti atsiradimo riziką.

Kaip gydyti hemorojų namuose?

Dažnai hemorojaus skausmas, patinimas ir uždegimas gali būti sumažinamas namų sąlygomis. Hemorojaus gydymas namuose apima mitybą, vietinį gydymą preparatais ir šiltas voneles. Į kasdienį maisto racioną rekomenduojama įtraukti daugiau skaidulinių medžiagų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, viso grūdo produktų. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens, nes skysčiai palengvina tuštinimąsi.

Simptomus gali palengvinti šiltos vonelės, kurios leidžia sumažinti skausmą, niežėjimą ir dirginimą. Užtenka vos 10–15 minučių kelis kartus per dieną pasėdėti šiltame vandenyje, ypač po tuštinimosi. Taip pat svarbu išangės sritį valyti drėgnomis servetėlėmis be alkoholio ir kvapiklių bei vengti stipraus trynimo tualetiniu popieriumi. Jeigu hemorojaus simptomai pasireiškia dažniau arba visai nepraeina, tam tikri vaistai gali palengvinti jaučiamą diskomfortą.

Efektyviausios priemonės nuo hemorojaus: tepalai, žvakutės, tabletės

Norint palengvinti simptomus ir paspartinti gijimą, dažnai rekomenduojama naudoti vietinio poveikio priemones, pavyzdžiui, žvakutes ir tepalus. Tokie vaistai nuo hemorojaus turi veikliųjų medžiagų, kurios malšina skausmą, stabdo kraujavimą, mažina tinimą bei gydo pažeistus audinius.

Tepalai įprastai tinka išoriniam hemorojui gydyti. Dažniausiai į jų sudėtį įeina anestetikai, kurie gali padėti greitai numalšinti nemalonius pojūčius ir stiprinti kraujagyslių sieneles. Žvakutės yra skirtos naudoti esant vidiniam hemorojui, jos įvedamos į tiesiąją žarną ir ištirpsta viduje, veikdamos tiesiai probleminėje srityje.

Be vietinio poveikio priemonių, gali būti naudojamos ir geriamosios tabletės, ypač jei hemorojus kartojasi ar yra pažengęs. Tokie vaistai dažnai turi venotonikų, stiprinančių venų sieneles, gerinančių kraujotaką ir mažinančių kraujagyslių uždegimą. Geriamosios tabletės ne tik leidžia sumažinti esamus simptomus, bet ir veikia profilaktiškai.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors hemorojus dažnai gali būti gydomas namuose, pasitaiko atvejų, kai tenka kreiptis į gydytoją. Jeigu simptomai neišnyksta per kelias savaites, net ir taikant gydymą, tai gali reikšti, kad hemorojus yra pažengęs ir reikalauja specialaus gydymo. Taip pat patariama kreiptis į specialistus, jeigu pasireiškia gausus kraujavimas iš išangės, ypač jei kraujas yra tamsus ar su krešuliais. Tai gali būti ne tik hemorojaus, bet ir kitų virškinamojo trakto ligų požymis.

Verta kreiptis į gydytoją ir tuo atveju, jeigu pastebimas gumbas ar iškritę mazgai, kurie po tuštinimosi negrįžta atgal į vidų. Tokiu atveju gali prireikti chirurginių procedūrų ar kitų gydymo metodų.

• Ligatūra – hemorojaus gydymas guminiais žiedais, kurie yra uždedami ant hemoroidinių mazgų. Po žiedo uždėjimo mazgas per 4–6 dienas apmiršta ir galiausiai atsiskiria savaime.
• Koaguliacija – hemorojaus gydymas lazeriu, infraraudonaisiais spinduliais ar elektra. Ši procedūra tinka ankstyvoms hemorojaus stadijoms, yra greita ir nesukelia didelio diskomforto.
• Skleroterapija – tai gydymo būdas, kai aplink hemoroidinį mazgą suleidžiama specialių vaistų (sklerozantų). Ši medžiaga dirgina kraujagyslių sieneles, sukelia jų susitraukimą, dėl to sumažėja kraujotaka į mazgą ir jis sunyksta.

Visos šios procedūros yra minimaliai invazinės ir leidžia greitai grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Sunkesniais atvejais atliekama hemoroidektomija, t. y. hemorojaus operacija. Gydytojas paskiria šią operaciją tais atvejais kai, konservatyvus gydymas nėra toks efektyvus. Operacijos metu išplečiamas išangės kanalas ir specialiu instrumentu pašalinami hemoroidiniai mazgai.

Nors vaistai ir chirurginės procedūros gali veiksmingai palengvinti hemorojaus simptomus, efektyviausias būdas išvengti hemorojaus – aktyvus gyvenimo būdas ir subalansuota mityba. Rūpinantis kasdieniais įpročiais, galima ne tik apsisaugoti nuo hemorojaus atsiradimo, bet ir gerokai sumažinti jo pasikartojimo riziką.