Juosmens skausmas
Juosmens srities skausmas gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus skausmas trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius , o jei jis tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių, laikomas lėtiniu. Europoje beveik trečdalis pacientų, besikreipiančių į gydytojus, skundžiasi tiek ūmiais, tiek lėtiniais juosmens skausmais
Daugeliu atvejų (daugiau nei 90 proc.) ūmų juosmens skausmą sukelia stuburo sutrikimai. Dažniausia tai – natūralūs tarpslankstelinių diskų, sąnarių ar raiščių degeneraciniai pokyčiai. Apie 10 proc. atvejų skausmą lemia sudėtingesnės ligos, tokios kaip stuburo infekcijos, navikai ar vidaus organų sutrikimai. Juosmens skausmas gali būti susijęs ir su prostatos ar gimdos uždegimu, inkstų akmenlige, pielonefritu, kraujagyslių ligomis (pvz., aortos aneurizma) ar virškinamojo trakto patologijomis (kasos, žarnyno ar tulžies ligomis).
Lėtinį skausmą dažniausiai lemia stuburo nestabilumas, sąnarių degeneracija ar diskų išvaržos. Kaip ir ūmaus skausmo atveju, skausmas dažnai susijęs su sąnarių nusidėvėjimo ligomis, tačiau tiesioginės sąsajos tarp lėtinio skausmo ir stuburo pakitimų nėra. Didelę reikšmę ūmaus skausmo perėjimui į lėtinį turi psichologiniai ir socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, stresinės darbo sąlygos, nepasitenkinimas santykiais ar pesimizmas dėl sveikimo.
Vertinant pacientą, besiskundžiantį juosmens skausmu, gydytojai pirmiausiai siekia nustatyti, ar nėra pavojingų būklių, kurioms būtinas skubus chirurginis gydymas. Skubi pagalba reikalinga, jeigu pasireiškia kojų silpnumas, jutimo, tuštinimosi ar šlapinimosi sutrikimai. Gydytojai gali įtarti rimtą būklę, jei pacientas vartoja intraveninius narkotikus, turi nusilpusį imunitetą, neseniai sirgo bakterine infekcija ar buvo gydomas antibiotikais, o skausmas stiprėja naktį. Taip pat įtariama pavojinga būklė, jeigu pacientas serga ar anksčiau sirgo onkologine liga ir netenka svorio be aiškios priežasties. Tokiu atveju atliekami kraujo ir radiologiniai tyrimai.
Kaulų retėjimas (osteoporozė) įtariamas tada, kai radiologinio tyrimo metu nustatomi stuburo slankstelių lūžių požymiai ar pacientas ilgai vartojo hormoninius vaistus (gliukokortikoidus). Esant lėtiniam skausmui, gydytojas atlieka psichologinį ir socialinį įvertinimą. Kai kuriais atvejais rekomenduojama psichologo ar psichiatro konsultacija.
Jeigu rimtų pavojingų priežasčių nenustatoma, daugeliui pacientų ūmus juosmens skausmas sumažėja per 4–6 savaites. Gydymas apima nuskausminamuosius vaistus, mankštą ir fizioterapines procedūras. Ūmus juosmens skausmas paprastai gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, raumenis atpalaiduojančiais preparatais. Lėtinio juosmens skausmo gydymas yra sudėtingesnis ir dažnai reikalauja kompleksinio požiūrio. Dėl to gali prireikti neurologų, reabilitacijos, skausmo gydymo ir psichikos sveikatos specialistų įsitraukimo.
Esant ūmiam juosmens skausmui, svarbu kuo ilgiau išlikti fiziškai aktyviems ir išvengti ilgalaikio gulėjimo. Rekomenduojama užsiimti lengva fizine veikla, pavyzdžiui, plaukimu, greitu ėjimu ar kasdiene mankšta namuose. Visa tai leidžia sumažinti lėtinio skausmo atsiradimo riziką. Vis dėlto, jeigu vargina lėtinis skausmas, labai svarbu bendradarbiauti su visu medicinos personalu ir aktyviai dalyvauti gydymo procese.
