
Ką reikia žinoti apie sąnarių skausmus?
Daugeliui žmonių bent kartą gyvenime yra tekę pajusti sąnarių maudimą ar diskomfortą. Dažnai tokie pojūčiai praeina savaime ir nesukelia didesnių problemų, tačiau kartais jie gali perspėti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Deja, nemaža dalis žmonių linkę delsti, tikėdamiesi, kad tai praeis savaime ir ignoruodami stiprėjančius simptomus. Vis dėlto toks poelgis gali turėti neigiamų padarinių. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias sąnarių skausmo priežastis, diagnostikos galimybes, pagrindinius prevencijos principus ir atvejus, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kas yra sąnarys ir kaip jis veikia?
Sąnarys – tai sudėtinga dviejų ar daugiau kaulų jungtis, leidžianti atlikti įvairius judesius, pavyzdžiui, lankstymą, tiesimą ar pasukimą. Kiekvieną sąnarį sudaro kelios svarbios dalys:
- kremzlė – tvirtas, bet elastingas jungiamasis audinys, dengiantis sąnarinius kaulų galus. Kremzlė mažina trintį tarp kaulų, sugeria smūgius ir padeda sąnariui sklandžiai judėti;
- sąnario kapsulė – tvirta jungiamojo audinio plėvelė, apsupanti sąnarį. Vidinėje kapsulės dalyje gaminasi sąnarinis skystis (tąsus tepalas), kuris sutepa kremzles ir mažina trintį judant;
- raiščiai – tai stiprios skaidulinės juostos, kurios laiko kaulus reikiamoje padėtyje, užtikrina stabilumą ir riboja pernelyg didelį judesį.
Tinkama šių struktūrų veikla yra būtina siekiant, kad sąnarys išliktų sveikas ir lankstus.
Kodėl sąnarių ligos paūmėja pavasarį?
Pavasarį daugelis žmonių pradeda jausti suaktyvėjusius sąnarių skausmus ar kitus nemalonius pojūčius. Tai dažnai susiję su gyvenimo būdo pokyčiais po žiemos. Šaltuoju metų laiku fizinis aktyvumas dažniausiai sumažėja, nes daugiau laiko praleidžiama patalpose. Atšilus orams, žmonės imasi aktyvesnės veiklos, pavyzdžiui, dirba sode, vaikšto gryname ore, važinėja dviračiu ar užsiima kitomis lauko pramogomis. Staigus krūvio padidėjimas gali sukelti sąnarių apkrovą, ypač kai raumenys ir sąnariai nėra tam tinkamai pasiruošę. Dėl to gali paūmėti lėtiniai sąnarių sutrikimai arba išryškėti iki tol nejaučiamas diskomfortas.
Kas sukelia sąnarių skausmą?
Sąnarių skausmas – vienas pagrindinių su sąnarių ligomis susijusių simptomų. Jis gali būti ūmus (atsirandantis staiga) arba lėtinis (besitęsiantis ilgą laiką). Priežasčių, dėl kurių atsiranda skausmas, gali būti įvairių. Kai kurias iš jų aptarsime toliau.
- Traumos ir jų pasekmės. Sąnarių skausmas neretai kyla po patirtų traumų, pavyzdžiui, raiščių patempimų, meniskų plyšimų ar kremzlės pažeidimų. Net ir senesni sužeidimai gali sukelti ilgalaikių padarinių, ypač kai sąnariui tenka nuolatinis krūvis. Jeigu skausmas nepraeina ir dažnai kartojasi, verta apsilankyti pas gydytoją papildomai apžiūrai.
- Degeneraciniai pakitimai. Vyresniame amžiuje dažniau pasitaiko sąnarių degeneracinės ligos, kai laipsniškai dyla kremzlė, mažėja sąnarinio skysčio, o kauliniai paviršiai pradeda trintis vienas į kitą. Tokie pakitimai sukelia uždegimą, skausmą, traškesį ir riboja judesius. Kartais kremzlės fragmentai gali atitrūkti ir patekti į sąnario vidų, todėl judesiai tampa skausmingi ar net stringa. Dažniausiai pažeidžiami stambieji sąnariai (klubų, kelių), kuriems tenka didesnis krūvis. Tačiau degeneraciniai procesai gali paveikti ir plaštakų, pėdų, čiurnų ar stuburo sąnarius.
- Uždegiminės ligos (artritas). Sąnario uždegimas gali atsirasti dėl infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimų ar imuninės sistemos veiklos sutrikimų. Vienos artrito formos būna lengvos ir nesukelia reikšmingų pakitimų, o kitos gali smarkiai paveikti sąnarių funkciją, trukdyti atlikti kasdienius veiksmus.
-
- Reumatoidinis artritas. Tai lėtinė autoimuninė liga, dažniausiai pasireiškianti jauniems žmonėms, ypač moterims. Ligos metu pažeidžiami smulkieji sąnariai (plaštakų, riešų, pėdų), vėliau liga paveikia ir stambiuosius sąnarius bei vidaus organus. Dažniausiai reumatoidinio artrito eiga yra lėta ir tik apie 10 % pacientų liga vystosi greitai. Ligos pradžioje atsiranda rytinis sąnarių sustingimas, patinimas, skausmas, o kartais ir bendras silpnumas. Vėlesnėje stadijoje pažeidžiami ir vidaus organai.
-
- Reaktyvinis artritas. Ši ligos forma dažniausiai pasireiškia po infekcinių ligų, pavyzdžiui, viršutinių kvėpavimo takų, šlapimo takų, odos ar virškinimo sistemos uždegimų. Reaktyvinio artrito požymiai atsiranda praėjus savaitei ar daugiau po buvusios ligos. Gali atsirasti sąnarių skausmas, patinimas, paraudimas, atsirasti silpnumas ar karščiavimas. Nors sąnarys būna uždegiminis, infekcijos sukėlėjas nėra surandamas.
Akivaizdu, sąnarių skausmo priežastys gali būti labai įvairios, todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į skausmą, bet ir kitus lydinčius simptomus.
Kaip nustatomos sąnarių skausmų priežastys?
Jei sąnarių skausmas tampa nuolatinis, trukdo kasdienei veiklai ar pasireiškia kartu su kitais simptomais, būtina apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Pirmiausiai atliekama klinikinė apžiūra ir įvertinama bendra paciento būklė. Prireikus, gali būti skiriami papildomi instrumentiniai tyrimai, pavyzdžiui, echoskopija, rentgenografija, kompiuterinė tomografija, angiografija, elektromiografija, magnetinio rezonanso tomografija. Pastarasis tyrimas skiriamas pacientams, kurie skundžiasi sąnarių skausmu, patinimu ir sunkesniu judėjimu. Tyrimas skiriamas ir tiems, kurie patyrė traumą ir jaučia jos padarinius. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, leidžiantys išsiaiškinti uždegiminius procesus, infekcijos požymius ar imuninės sistemos pakitimus.
Koks gydymas rekomenduojamas, kai skauda sąnarius?
Gydant sąnarių ligas, svarbus vaidmuo tenka ne tik vaistams, bet ir nemedikamentinėms gydymo priemonėms. Esant ūminiam sąnario skausmui, rekomenduojama vengti didesnio fizinio krūvio. Pradiniame etape dažnai taikomas vietinis šaldymas, o vėliau – šilumos terapija. Skausmo malšinimui ir gijimui skatinti pasitelkiamos fizioterapinės priemonės, tokios kaip ultragarso terapija ar transkutaninė elektrinė stimuliacija (TENS).
Priklausomai nuo būklės, gali būti sudaroma individuali gydomosios mankštos programa. Mankštos gali būti atliekamos tiek su kineziterapeuto pagalba, tiek namuose, laikantis specialių nurodymų. Labai svarbu namuose mankštą daryti vadovaujantis specialisto rekomendacijomis, nes neteisingai atliekami pratimai gali pabloginti būklę.
Intensyviam skausmui ir uždegimui malšinti dažniausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šie vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, todėl pacientai neturėtų jų įsigyti ir vartoti savo nuožiūra, visais atvejais juos turi skirti gydytojas. Esant poreikiui, gali būti skiriami ir steroidiniai preparatai, injekcijos į sąnarius ar kiti gydymo metodai.
Kaip galima išvengti sąnarių skausmo?
Norint išvengti sąnarių skausmų ar sumažinti jų pasireiškimo riziką, svarbu rūpintis bendra kūno būkle. Viena svarbiausių prevencinių priemonių – reguliari mankšta. Tinkamai parinkti ir atliekami pratimai gerina sąnarius supančių raumenų ir raiščių tonusą, judesių koordinaciją, todėl padeda išvengti netikėtų sąnarių išnirimų, raiščių patempimų ar skausmingų raumenų spazmų. Fizinė veikla didina natūralių, skausmą slopinančių medžiagų (beta-endorfinų) kiekį organizme, o tai gali padėti sumažinti jautrumą skausmui. Be to, judėjimas gerina kraujotaką sąnariuose, o tai gerina sąnario aprūpinimą maisto medžiagomis ir skatina natūralius gijimo procesus.
Prevencijai svarbi ir subalansuota mityba. Rekomenduojama vartoti pakankamai maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų A, C, E, cinko ir seleno. Šių medžiagų yra šviežiuose vaisiuose, daržovėse, uogose, riešutuose, sėklose. Sąnarių funkcijai palaikyti taip pat svarbios omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra žuvyje, linų sėmenyse ar kanapių sėklose. Jei žuvies valgote retai, papildomai galite vartoti žuvų taukus. Žinoma, prieš vartojimą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.