Kavos vartojimas ir ryšys su ligomis
Kava – sudėtingas įvairių cheminių medžiagų kompleksas, kuriame yra angliavandenių, riebalų, aminorūgščių, vitaminų, mineralų, alkaloidų ir fenolio junginių.
Pagrindiniai biologiškai aktyvūs junginiai kavoje
Chlorogeninė rūgštis
Kava yra vienas gausiausių chlorogeninės rūgšties šaltinių. Tai antioksidacinių savybių turinti medžiaga, kurios 200 ml puodelyje gali būti nuo 70 iki 350 mg.
Kofeinas
Tai svarbiausias kavos komponentas, žinomas dėl stimuliuojančio centrinės nervų sistemos poveikio. Jis greitai pasisavinamas skrandyje ir plonojoje žarnoje. Vidutiniame kavos puodelyje būna apie 100 mg kofeino (72–130 mg), espresso kavoje – 58–76 mg.
Diterpenai
Kafestolis ir kaveolis gali padidinti cholesterolio bei mažo tankio lipoproteinų („blogojo“ cholesterolio) kiekį kraujyje. Šias medžiagas galima pašalinti naudojant popierinius filtrus. Pavyzdžiui, skandinaviškoje virtoje, turkiškoje ar prancūziškoje (French press) kavoje jų gali būti 6–12 mg viename puodelyje, o filtruotoje ar tirpioje kavoje – gerokai mažiau, vos 0,2–0,6 mg.
Kava ir ligų prevencija
Vis dažniau atkreipiamas dėmesys į tai, kad kavos vartojimas gali turėti apsauginį poveikį nuo tam tikrų ligų. Nors tyrimai šioje srityje vis dar vyksta, jų rezultatai atrodo perspektyvūs.
2 tipo cukrinis diabetas
Analizuojant didelį kiekį tyrimų, pastebėta, asmenys, kurie kasdien išgeria 4–6 puodelius kavos per dieną, gali turėti 28 % mažesnę riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, o geriantys 6 ar daugiau – net iki 35 % mažesnę tikimybę, palyginti su tais, kurie vartoja 2 puodelius. Tačiau mechanizmas nėra iki galo aiškus, nes kofeinas gali turėti priešingą poveikį – mažinti gliukozės toleranciją. Todėl rekomenduoti kavą kaip priemonę diabetui išvengti dar per anksti, tačiau rezultatai yra gana įdomūs.
Parkinsono liga
Stebimieji tyrimai rodo, kad vyrams, kurie kasdien geria bent vieną puodelį kavos, per dešimtmetį rizika susirgti Parkinsono liga gali būti 40 % mažesnė, palyginti su tais, kurie kavos visai nevartoja. Moterų rezultatai šiek tiek skiriasi. Tyrimai rodo, kad mažesnis sergamumas Parkinsono liga yra toms moterims, kurios vartoja kavą, bet postmenopauzės metu niekada nevartojo estrogenų.
Storosios žarnos vėžys
Kai kurių tyrimų duomenimis, 4 ar daugiau kavos puodelių per dieną gali būti siejama su 24 % mažesne storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika, lyginant su kavos nevartojančiais asmenimis.
Kepenų cirozė
Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad kasdienis vieno kavos puodelio vartojimas gali būti susijęs su maždaug 22 % mažesne mirties nuo alkoholinės kepenų cirozės rizika.
Kavos saugumas ir poveikis širdžiai bei kraujagyslėms
Išeminė širdies liga
Apibendrinus kelių tyrimų rezultatus, ryšio tarp kavos vartojimo ir išeminės širdies ligos nerasta. Išimtis pastebėta tik viename tyrime, kurio metu, vartojant nefiltruotą kavą, išeminės širdies ligos rizika padidėjo.
Hipertenzija
Žinoma, kad kofeinas gali trumpam pakelti kraujospūdį. Pavyzdžiui, geriant apie 5 kavos puodelius per dieną, sistolinis kraujospūdis vidutiniškai padidėja 2,4 mmHg, o diastolinis – 1,2 mmHg. Nors tai atrodo nedidelis pokytis, tyrimai rodo, kad net 2 mmHg sumažinus sistolinį kraujospūdį, galima sumažinti mirtingumą nuo insulto 10 %, o nuo išeminės širdies ligos – 7 %.
Cholesterolis
Nefiltruota kava gali padidinti bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų (MTL, dar vadinamas bloguoju) cholesterolio kiekį. Filtruota kava turi minimalų poveikį. Šį skirtumą lemia kavos sudėtyje esantys diterpenai (kafestolis ir kaveolis), kuriuos sulaiko popieriniai filtrai.
Homocisteinas
Vartojant apie 4 puodelius kavos per dieną, nustatytas homocisteino koncentracijos padidėjimas kraujo plazmoje. Kadangi homocisteinas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika (įskaitant išeminę širdies ligą bei insultą), jis laikomas nepageidaujamu poveikiu. Pastebėta, kad folio rūgštis gali padėti sumažinti šį poveikį.
Nepageidaujamas kavos poveikis
Nesaikingas kavos vartojimas gali sukelti įvairių nemalonių pojūčių, tokių kaip širdies ritmo padidėjimas, nemiga, galvos skausmas, nervingumas, rankų drebėjimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir padidėjęs šlapinimasis. Staiga nutraukus kavos vartojimą, gali pasireikšti galvos skausmas, nuovargis ar dirglumas, todėl rekomenduojama kavos kiekį mažinti pamažu.
Kavos ir vaistų vartojimas
Kofeinas gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, kurie lėtina jo pašalinimą iš organizmo, todėl poveikis sustiprėja. Kai kurios medžiagos, priešingai, skatina kofeino metabolizmą, ir jo poveikis sumažėja. Taip pat pastebėta, kad kofeinas gali turėti įtakos kitų vaistų veikimui, pavyzdžiui, sustiprinti kai kurių preparatų efektą, sulėtinti jų pašalinimą iš organizmo arba trukdyti vaistų pasisavinimui.
Sąveika su maistinėmis medžiagomis
Kalcis ir osteoporozė
Vienas kavos puodelis lemia nedidelį kalcio netekimą (apie 4–6 mg). Nors dauguma tyrimų ryšio tarp kavos vartojimo ir kaulų tankio nenustatė. Kai kuriose studijose pastebėta, kad vartojant didelį kiekį kavos, padidėja šlaunikaulio lūžių rizika, ypač vyresnio amžiaus moterims.
Siekiant sumažinti šią riziką, rekomenduojama riboti kavą iki 3 puodelių per dieną ir užtikrinti pakankamą kalcio bei vitamino D suvartojimą.
Geležis
Kavos polifenoliai gali sumažinti nehemo geležies pasisavinimą. Pastebėta, kad išgėrus 150–250 ml kavos, geležies pasisavinimas sumažėja 24–73 %. Dėl to kavos nereikėtų gerti kartu su maistu ar papildais, turinčiais geležies.
