Kuo naudinga pirtis?
Pirtis – tai daugiau nei higienos ar atsipalaidavimo ritualas. Tai tradicija, turinti gilias šaknis ir siejama su sveikatingumu bei geresne savijauta. Karštis, drėgmė ir poilsis pirtyje skatina organizmo valymąsi, atpalaiduoja raumenis, gerina kraujotaką, stiprina imunitetą ir padeda atsikratyti streso.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarus lankymasis pirtyje gali turėti teigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai, kvėpavimo funkcijoms bei odos būklei. Be to, tai puiki proga pabūti tyloje arba malonioje kompanijoje, atitolti nuo kasdienio streso ir skirti laiko tik sau.
Pirtis dažnai laikoma profilaktine priemone, padedančia organizmui prisitaikyti prie temperatūros pokyčių ir stiprinančia atsparumą ligoms. Vis dėlto ja mėgautis reikėtų saikingai, atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę ir specialistų rekomendacijas.
Pirtis veikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – atpalaiduoja, padeda nusimesti kasdienę įtampą. Ne veltui sakoma: „pirtyje visi lygūs“. Iš pradžių pirtis buvo skirta tik sušilti ir nusiprausti, tačiau šiandien daugeliui žmonių ji tapo maloniu ritualu, padedančiu atkurti vidinę pusiausvyrą, gerinančiu nuotaiką ir darbingumą. Reguliarus lankymasis pirtyje gali padėti sumažinti nervinės kilmės negalavimus.
Labai naudingos kontrastinės procedūros – po kaitinimosi pirtyje staigus atvėsimas. Tai stiprina nervų sistemą, padeda atsikratyti įtampos, grūdina širdies bei kraujagyslių sistemą ir didina natūralų organizmo atsparumą.
Pirtis gali būti pagalbinė priemonė svoriui mažinti. Kaitinantis suaktyvėja medžiagų apykaita, o tai yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant kontroliuoti kūno svorį.
Tam, kad pirties procedūra būtų dar veiksmingesnė, rekomenduojama susitelkti į savo kūną ir kvėpavimą, palikti kasdienes mintis už durų. Vanojimosi metu geriau nenaudoti muilo, dušo gelio ar šampūno – jie tinkami tik pabaigoje.
Papildomai galima pasitelkti aromaterapiją. Eterinius aliejus pirtyje galite naudoti taip: į samtį vandens įlašinkite tris lašus pasirinkto aliejaus ir užpilkite ant įkaitusių akmenų. Pasklidęs kvapas sustiprins atpalaiduojantį pirties poveikį.
Infraraudonųjų spindulių pirtis ypatinga tuo, kad jos spinduliai įsiskverbia į kūną 4–7 cm gyliu. Tokios bangos pasiekia gilesnius audinius, gerina medžiagų apykaitą, skatina kraujotaką, todėl žmogus pradeda intensyviai prakaituoti. Skirtingai nei tradicinėje pirtyje, čia nereikia itin aukštos temperatūros, tad kaitinimasis tampa lengvesnis ir mažiau varginantis. Be to, infraraudonųjų spindulių pirtyje lengviau kvėpuoti, todėl ja gali mėgautis net tie, kurie sunkiai pakelia didelį karštį.
Ilgųjų infraraudonųjų spindulių terapija taikoma ir medicinoje – ligoninėse šildomi naujagimiai, taip pat sporto medicinoje gydomos profesionalių atletų traumos. Tokia šiluma skatina raumenų atsipalaidavimą, mažina uždegimą ir skausmą.
Šiuolaikinė alternatyva – nešiojamos infraraudonųjų spindulių pirtys (saunos). Jos suteikia galimybę kaitintis namuose: skaityti, žiūrėti televizorių ar mėgautis žolelių arbata. Infraraudonųjų spindulių saunos ne tik padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, bet ir turi papildomų privalumų:
- gali prisidėti prie svorio mažėjimo ir odos valymosi;
- gali padėti mažinti raumenų ir sąnarių skausmą, palengvinti artrito simptomus;
- padeda kovoti su bakterijomis ir parazitais;
- teigiamai veikia esant lėtinio nuovargio sindromui.
Įdomu!
Pirtis Lietuvoje buvo žinoma jau pirmajame tūkstantmetyje ir naujos sodybos statyba dažnai prasidėdavo būtent nuo jos. Kol namai dar nebūdavo baigti, šeima gyvendavo pirtyje. Didelę pagarbą lietuviai rodė ne tik pačiai pirčiai, bet ir takui, vedančiam į ją. Į pirtį einantieji atsisveikindavo su namais tarsi iškeliautų į kelionę – iš nešvarios į švarią, iš neskaisčios į skaisčią būseną.
Pirtis buvo glaudžiai susijusi su senąja moterų bendruomene ir jos papročiais. Čia moterys gimdydavo, prausdavosi prieš vestuves, atlikdavo įvairius apeiginius veiksmus. Ji laikyta moterų išminties erdve, siejama su deivės Laimos globa. Moterys į pirtį neidavo kartu su vyrais, o elgtis nepagarbiai (juokauti ar kitaip trikdyti) buvo nederama.
Pirtis turėjo ir praktinę reikšmę: joje gydydavosi, karštu garu naikindavo drabužių ir patalynės parazitus. Taigi pirtis buvo ne tik švarinimosi vieta, bet ir svarbi senovės lietuvių buities bei bendruomenės dalis.
