Kuo tonzilitas skiriasi nuo peršalimo ar anginos?

Daugelis žmonių, pajutę gerklės skausmą, iškart galvoja, kad tai peršalimas. Vis dėlto panašūs simptomai gali įspėti apie tonzilitą arba prasidedančią anginą. Dažnai šios ligos vartojamos sinonimiškai, tačiau jų kilmė, simptomai ir gydymo būdai gali labai skirtis. Netiksliai įvardijus negalavimą, padidėja rizika pasirinkti netinkamą gydymą, kas gali lemti komplikacijas ar užsitęsusią sveikimo eigą. Šiame straipsnyje aptarsime, kuo tonzilitas skiriasi nuo peršalimo ar prasidedančios anginos, kad būtų galima laiku kreiptis į gydytoją ir užtikrinti veiksmingą gydymą.

Kas yra tonzilitas?

Tonzilitas – uždegiminis procesas, kuris paveikia gomurines tonziles, esančias ryklės šonuose. Tonzilės yra svarbi, ypač vaikystėje, imuninės sistemos dalis ir veikia kaip savotiški filtrai, kurie sulaiko ir pašalina pro nosį bei burną patenkančius mikroorganizmus. Kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių filtrus ir taip sukelia jų uždegimą. Tonzilitą gali sukelti tiek bakterijos, tiek virusai.

Bakterinė forma, dar žinoma kaip angina, pažeidžia gilesnius tonzilių audinius, o virusinė – tik tonzilių paviršių. Dėl to virusinio tonzilito simptomai gali šiek tiek skirtis, o pagrindiniai iš jų yra šie:

• gerklės perštėjimas;
• bendras silpnumas;
• sloga ir kosulys;
• opelės ant tonzilių;
• galvos skausmas.

Virusinį tonzilitą gali sukelti įvairūs virusai, pavyzdžiui, rinovirusai, adenovirusai, gripo virusai ir kt. Kadangi virusinis tonzilitas yra lengvesnis, jo gydymas gali trukti 3–5 dienas. Šiuo atveju rekomenduojami vaistai gerklės skausmui malšinti, reguliarūs burnos skalavimai druskos vandeniu ir gausus skysčių vartojimas. Taip pat svarbu pakankamai ilsėtis, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. Gydymo metu geriausiai gerti šiltus skysčius, pavyzdžiui, arbatą su citrina ir medumi ar šiltą sultinį.

Kas yra angina?

Angina – ūminis bakterinės kilmės tonzilių uždegimas, dar vadinamas ūminiu tonzilitu. Anginą dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas Streptococcus pyogenes. Ši liga įprastai pasireiškia mažamečiams vaikams ir paaugliams, tačiau ja susirgti gali ir vyresni asmenys. Angina galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint), kontaktuojant su užsikrėtusiais asmenimis ar naudojant tas pačias priemones.

Pagrindiniai anginos simptomai yra šie:

• staigus ir stiprus gerklės skausmas;
• aukšta temperatūra (38–39 °C);
• pasunkėjęs rijimas, ypač kieto maisto;
• padidėję ir skausmingi sritiniai limfmazgiai;
• padidėjusios, paraudusios tonzilės su pūlinėmis apnašomis (baltomis ar gelsvomis dėmėmis).

Dėl pakitusios tonzilių formos su pūliais gali atsirasti ir blogas burnos kvapas. Skirtingai nuo virusinio tonzilito, anginai nebūdinga sloga, kosulys ir užkimimas. Pūlinga angina vaikui taip pat gali pasireikšti galvos ir pilvo skausmais, pykinimu ar net vėmimu.

Kadangi angina yra bakterinė liga, gydytojai dažniausiai skiria antibiotikų kursą, kurį būtina užbaigti, net jeigu simptomai greitai išnyko. Taip pat rekomenduojami vaistai temperatūros mažinimui ir skausmo malšinimui, gerklės skalavimas bei poilsis. Laiku ir tinkamai gydomas bakterinis tonzilitas gali būti išgydomas per 5–10 dienų. Jeigu pastebėjote vieną iš minėtų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytojus, nes negydoma angina gali sukelti rimtų komplikacijų.

Kas yra peršalimas?

Peršalimas yra itin dažna virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuri įprastai paveikia nosį ir gerklę. Peršalimas paprastai nėra pavojinga liga, tačiau gali pabloginti gyvenimo kokybę, o kai kuriais atvejais – sukelti komplikacijų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus ar nusilpusiems žmonėms. Pagrindiniai peršalimo simptomai:

• sloga, nosies užgulimas;
• gerklės perštėjimas ar skausmas;
• čiaudulys;
• kosulys;
• lengvas karščiavimas;
• galvos, raumenų skausmai;
• akių paraudimas, ašarojimas.

Simptomai dažniausiai pasireiškia pamažu, per 1–2 dienas nuo užsikrėtimo, ir trunka apie 5–10 dienų. Svarbu paminėti, kad kosulys ar nosies užgulimas gali užsitęsti ir ilgiau. Peršalimą sukelia virusai, pavyzdžiui, rinovirusai, adenovirusai, respiraciniai sincitiniai virusai ir kt. Peršalimu dažniausiai susergama šaltuoju metų sezonu, t. y. rudenį ir žiemą.

Daugeliu atveju peršalimas praeina savaime, tačiau rekomenduojama taikyti simptominį gydymą. Svarbu gerti daug skysčių ir pakankamai ilsėtis. Taip pat rekomenduojami preparatai nuo gerklės skausmo, pavyzdžiui, pastilės, purškalai ar sirupai, ypač vaikams. Jeigu simptomai užsitęsia ilgiau nei 10 dienų, blogėja, atsiranda aukšta temperatūra ar stiprus skausmas, būtina kreiptis į gydytoją.

Kodėl svarbu identifikuoti ligą ir kada kreiptis į gydytoją?

Peršalimas, tonzilitas ir angina dėl panašių simptomų dažnai painiojami tarpusavyje. Tinkama diagnozė šiuo atveju itin svarbi, nes nuo to priklauso gydymo efektyvumas. Virusinės infekcijos (peršalimas ar virusinis tonzilitas) dažniausiai praeina savaime ir gydomos simptomiškai: poilsiu, skysčiais, nereceptiniais vaistais nuo temperatūros ar gerklės skausmo. Tokiais atvejais antibiotikai nėra reikalingi.

Anginos (ūminio bakterinio tonzilito) atveju reikalingas gydymas antibiotikais. Dėl tinkamai ir laiku negydomos anginos, pasireiškiančios ryklės tonzilių audinio uždegimu, gali kilti komplikacijų, pavyzdžiui, išsivystyti lėtinė tonzilito forma, reumatinės ligos, ūmus inkstų uždegimas, kraujo užkrėtimas, meningitas, otitas ar sinusitas. Negydomas peršalimas gali komplikuotis į sinusitą ar bronchitą.

Svarbu kreiptis į gydytoją, jeigu:

• kyla aukšta kūno temperatūra, kuri trunka ilgiau nei dvi dienas ir nesumažėja vartojant vaistus nuo temperatūros;
• kankina intensyvus gerklės skausmas, dėl kurio sunku nuryti maistą, skysčius, kalbėti ar net kvėpuoti;
• gerklės skausmas trunka ilgiau nei savaitę ir nepraeina vartojant vaistus nuo gerklės skausmo;
• limfmazgiai ant kaklo tampa patinę ir skausmingi;
• ant tonzilių yra baltų ar gelsvų apnašų.

Verta kreiptis į specialistą ir anksčiau, vos pajutus pirmuosius simptomus. Gydytojas, atsižvelgęs į simptomus ir tyrimų rezultatus, galės nustatyti tikslią diagnozę ir iš anksto parinkti tinkamiausią gydymo planą. Taip išvengsite užsitęsusio gydymo ar komplikacijų, nes savidiagnozė kartais gali būti klaidinga.

Žinoma, viršutinių kvėpavimo takų ligų galima išvengti imantis tam tikrų veiksmų:

• Tinkama rankų higiena. Daugelio infekcijų galima išvengti kruopščiai plaunant rankas. Kadangi virusai ir bakterijos plinta per rankas, po kontakto su žmonėmis ar paviršiais svarbu plauti rankas su muilu ir vandeniu. Atrodo, tai labai paprasta, tačiau žmonės dažnai tai užmiršta.
• Kontakto vengimas su sergančiu asmeniu. Tonzilitas dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą su sergančiais asmenimis. Jeigu kas nors jūsų aplinkoje serga angina, stenkitės vengti artimo kontakto ir nesidalinti asmeniniais daiktais bei kuo dažniau dezinfekuokite paviršius.
• Sveika, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas. Sveika mityba, kurioje yra pakankamas kiekis vitaminų ir mineralų, stiprina imuninę sistemą, todėl tokiu būdu gali būti sumažinama užsikrėtimo rizika. Į maisto racioną rekomenduojama įtraukti vaisių, daržovių ir baltymų. Taip pat svarbu ir reguliarus fizinis aktyvumas.

Siekiant užtikrinti reikiamų vitaminų ir mineralų kiekį organizme, pasitarus su gydytoju arba vaistininku, galima vartoti vitaminus ir maisto papildus.