Medžiagos, sukeliančios priklausomybę

Tabakas

Tabakas yra viena labiausiai sveikatą žalojančių medžiagų dėl plataus vartojimo ir reikšmingo vaidmens vystantis plaučių, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikai. Pagrindinė tabako veiklioji medžiaga – nikotinas, priklausantis psichiką veikiančioms medžiagoms. Jis sukelia stiprią priklausomybę, todėl dauguma rūkalių negali lengvai atsisakyti šio įpročio. Tabakas dažniausiai vartojamas rūkant cigaretes, cigarą ar pypkę, rečiau – uostant.

Nikotinas patenka Į organizmą per burnos ir kvėpavimo takų gleivinę, greitai pasiekia kraują ir veikia centrinę nervų sistemą. Iš pradžių jis ją stimuliuoja, o vėliau slopina. Kadangi nikotinas yra nuodinga medžiaga, didesnė jo dozė gali sukelti apsinuodijimą. Pavyzdžiui, surūkius daug cigarečių vieną po kitos, gali pasireikšti rimtas sveikatos sutrikimas.

Rūkant nikotinas ir kitos cheminės medžiagos dirgina burnos bei kvėpavimo takų gleivines, sutraukia kraujagysles, didina kraujospūdį ir greitina širdies ritmą. Labai kenksmingos yra ir tabako dervos – jos daro ilgalaikę žalą organizmui. Rūkymas silpnina uoslę, skonio pojūtį, mažina apetitą, blogina klausą, pažeidžia odos elastingumą ir spartina senėjimo procesus.

Rūkymo žala organizmui

Kenksmingas rūkymo poveikis įvairioms organizmo sistemoms yra seniai ir aiškiai nustatytas. Daug žmonių kasmet miršta nuo ilgalaikio rūkymo padarinių. Rūkymas skatina išeminės širdies ligos vystymąsi, spartina aterosklerozės progresavimą, siaurina širdies vainikines kraujagysles, didina infarkto riziką. Be to, jis pažeidžia galūnių kraujagysles ir gali sukelti gangreną.

Didžiausia žala daroma kvėpavimo organams, todėl dažnai išsivysto lėtinis bronchitas, plaučių emfizema ir pasireiškia nuolatinis kosulys. Nuryti tabako dūmai sukelia virškinimo sistemos gleivinės uždegimus. Rūkaliams būdingas burnos gleivinės paraudimas, pageltę dantys, nemalonus kvapas iš burnos. Rūkančių žmonių oda praranda elastingumą, todėl raukšlės greičiau išryškėja. Rūkymas yra viena pagrindinių įvairių piktybinių navikų priežasčių, ypač burnos gleivinės, ryklės, stemplės ir plaučių vėžio. Tokį poveikį lemia ne tik nikotinas, bet ir tabako dervos bei aukšta dūmų temperatūra.

Tabako vartojimas sukelia ir psichinę, ir fizinę priklausomybę. Priklausomybės sindromas yra gana stiprus – net suvokdamas žalingą poveikį sveikatai, žmogus dažnai negali mesti rūkyti. Staiga nutraukus rūkymą, pasireiškia abstinencijos sindromas, sukeliantis psichinį ir fizinį diskomfortą. Šis laikotarpis gali trukti kelias savaites ar net ilgiau. Abstinencijos požymiai – nerimas, įtampa, dirglumas, agresyvumas, dėmesio stoka, nemiga, galvos skausmai, širdies ritmo sutrikimai, dusulys, kosulys, prakaitavimas bei nuolatinis noras rūkyti.

Alkoholis ir jo poveikis

Alkoholis – viena labiausiai paplitusių psichoaktyviųjų medžiagų, esanti įvairios koncentracijos gėrimuose, pavyzdžiui, aluje, vyne ir stipriuosiuose (distiliuotuose) gėrimuose. Patekęs į organizmą, alkoholis pradeda įsisavinti jau burnoje, toliau – skrandyje ir žarnyne, o vėliau pasiekia visus organus bei ląsteles.

Jo poveikis žmogaus elgesiui itin ryškus:

• sumažėja elgesio kontrolė;
• sprendimai priimami neįvertinus pasekmių;
• didėja polinkis rizikuoti.

Kai kuriems žmonėms alkoholis sukelia agresiją. Net ir nedidelės dozės sutrikdo koordinaciją, reakcijos greitį, vairavimo įgūdžius. Jautrumas alkoholio poveikiui yra individualus – kai kurie asmenys dėl tam tikrų fermentinių ypatumų netoleruoja net mažų alkoholio kiekių.

Didelis alkoholio kiekis daro rimtą žalą kepenims, širdžiai, kasai ir smegenims. Yra nustatyta, kad rizika pažeisti kepenis ir kitus organus ženkliai padidėja, jei vyrai per savaitę suvartoja daugiau nei 14 „standartinių alkoholio vienetų“, o moterys – daugiau nei 7. Nelaimingų atsitikimų rizika išauga, jei vienu kartu išgeriama 3–4 ar daugiau vienetų arba išgeriamas bet koks kiekis vairuojant, dirbant su mechanizmais.

Visi alkoholiniai gėrimai, nepriklausomai nuo jų rūšies, gali būti žalingi sveikatai ir didinti nelaimingų atsitikimų riziką. Dėl to rekomenduojama vadovautis paprasta taisykle: kuo mažiau alkoholio – tuo sveikiau.

Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas sukelia priklausomybę. Ji gali pasireikšti kasdieniniu, ilgą laiką trunkančiu gėrimu arba pasikartojančiais „užgėrimais“, kai kurį laiką intensyviai vartojamas alkoholis, o vėliau seka „sausi“ periodai. Priklausomybė progresuoja, stipriai paveikdama emocinę ir fizinę sveikatą – ji gali sukelti arba pasunkinti depresiją, padidinti savižudybės riziką, lemti nelaimingus atsitikimus ar net mirtį. Ilgainiui dėl nesugebėjimo kontroliuoti alkoholio vartojimo dažnai nutrūksta artimi santykiai, bendravimas su draugais, mažėja savigarba ir didėja vienišumo jausmas.

Išgėrus didesnį kiekį alkoholio, gali pasireikšti atminties spragos, amnezijos epizodai, taip pat išauga rizika tapti nelaimingų atsitikimų ar smurtinių situacijų dalyviu. Didelės dozės gali būti mirtinos dėl kvėpavimo centro slopinimo. Alkoholio sukelta koma (sąmonės netekimas) yra itin pavojinga, nes kelia grėsmę sunkiems sužalojimams ar net mirčiai nuo nelaimingo atsitikimo ar hipotermijos.

Priklausomybės nuo alkoholio požymiai

Alkoholio vartojimo sutrikimui būdingi keli aiškūs požymiai:

• tolerancijos didėjimas – organizmui prisitaikius, reikia vis didesnių kiekių tam pačiam poveikiui pasiekti, nors aplinkiniai iš pradžių gali nepastebėti elgesio pakitimų;
• abstinencijos sindromas – pasireiškia nemiga, nerimas, depresija, gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujospūdis, atsiranda drebulys. Šie simptomai gali būti labai pavojingi ir netgi grėsmingi gyvybei, todėl būtina medicinos pagalba.

Jeigu alkoholis vartojamas ilgą laiką, negydoma abstinencija gali komplikuotis traukulių priepuoliais, pereiti į alkoholinę psichozę („baltąją karštligę“), o dėl toksinio poveikio smegenims gali išsivystyti silpnaprotystės požymiai.

Opioidai

Opioidai gali būti natūralios kilmės – morfinas ir kodeinas, išgaunami iš aguonų galvučių sulčių. Farmacijoje gaminami sintetiniai opioidai (įvairūs skausmą malšinantys vaistai), o iš pusiau sintetinių, chemiškai apdorotų natūralių opioidų plačiausiai paplitęs heroinas. Jeigu heroinas yra pakankamai grynas, jis vartojamas įkvepiant garus (pakaitinus ant folijos). Mažesnės koncentracijos heroinas arba aguonų nuoviras dažniausiai yra švirkščiami į veną. Lietuvoje ilgą laiką vartotas aguonų nuoviras, tačiau jį pamažu pakeitė lengviau prieinamas heroinas.

Opioidai veikia centrinę nervų sistemą – galvos ir nugaros smegenis, o per nervų grandinėles – visą organizmą. Jie malšina skausmą ir sukelia euforiją. Žmonės, kurie nėra priklausomi, dažniausiai jaučia ramybę, komfortą dėl sumažėjusio skausmo ir nuotaikos pakitimus, tačiau vis tiek praranda aiškų, blaivų mąstymą.

Lietuvoje opioidai dažniausiai vartojami švirkščiant. Susiformavus priklausomybei, heroinas gali būti leidžiamas į veną 2–3 kartus per dieną. Šis būdas itin pavojingas – naudojant nesterilią įrangą (adatas, švirkštus, šaukštelius, vatos filtrus) didėja rizika užsikrėsti pavojingomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV, hepatitas B ir C. Kadangi šios infekcijos plinta per kraują, užsikrėtimo rizika gresia ir narkotikų nevartojantiems asmenims, pavyzdžiui, turint nesaugių lytinių santykių su vartotoju ar naudojantis jo asmens higienos priemonėmis (dantų šepetuku, skustuvu).

Opioidų perdozavimo požymiai

Kadangi opioidai stipriai slopina kvėpavimo centrą, perdozavimas yra dažna mirties priežastis. Perdozavus gali ištikti koma, vyzdžiai susitraukia iki taškelio formos, kvėpavimas tampa labai apsunkęs ar sulėtėjęs, oda įgauna išblyškusią ar melsvą spalvą. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, kol ji atvyksta – palaikyti sąmonės kontaktą su nukentėjusiuoju, o jam nustojus kvėpuoti ar smarkiai susilpnėjus kvėpavimui – pradėti dirbtinį kvėpavimą.

Kanapės

Kanapės, dar vadinamos marihuana, yra labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje. Jos gaunamos iš džiovintų viršutinių augalo dalių, primenančių sausą žolę. Spalva gali varijuoti nuo žalios, gelsvai žalios iki pilkšvai rausvos. Dažniausiai marihuana vartojama rūkant suktinėse.

Hašišas – tai kanapių derva, išgaunama iš lapų ir žiedynų, kuri vėliau supresuojama į gabalėlius. Jų spalva svyruoja nuo šviesiai rudos iki juodos, konsistencija primena gumą, odą ar kamštį. Labai retai hašišas vartojamas miltelių pavidalu, dažniausiai jis taip pat rūkomas – pypke, cigaretėje ar sumaišytas su tabaku.

Apie 50 % surūkytų kanapių veikliosios medžiagos absorbuoja plaučiai, todėl poveikis juntamas greitai. Pro plaučių audinį veikliosios medžiagos patenka į kraują, apeidamos kepenų skaidymąsi. Kadangi kanapės gerai tirpsta riebaluose, jos greitai pasiskirsto organuose, kuriuose yra daug riebalinio audinio: kepenyse, smegenyse, kiaušidėse, sėklidėse, antinksčiuose ir net plaučių riebaliniame audinyje. Pagrindinė veiklioji medžiaga – tetrahidrokanabinolis (THK) – patenka ir į placentą bei motinos pieną, veikia kepenų fermentus. THK kraujyje gali būti aptinkamas net iki 20 valandų po vartojimo.

Kanapių poveikis ir priklausomybė

Nuolat vartojant kanapes, ilgainiui silpnėja dėmesys ir atmintis. Asmuo tampa užsisklendęs, mieguistas, pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Tokiais atvejais žmogus gali būti pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelės kanapių dozės apsvaigusiam asmeniui gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, nemalonių emocijų proveržius ar net haliucinacijas. Reguliarus vartojimas dažnai veda į apatiją, mažina gyvenimo interesus, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, trikdo kasdienį ritmą, slopina norą tobulėti. Laikui bėgant narkotinio poveikio efektas silpnėja, todėl kyla noras derinti kanapes su kitomis narkotinėmis medžiagomis.

Kanapėms būdinga psichologinė priklausomybė. Ji pasireiškia kasdieniniu įpročiu rūkyti kelias suktines. Nutraukus vartojimą, pasireiškia abstinencijos sindromas: psichologinis diskomfortas, dirglumas, nekantrumas, apetito praradimas, nemiga. Kai kuriais atvejais kanapių vartojimas tampa vadinamąja tarpine stotele prieš išbandant stipresnius narkotikus.

Priklausomybė nuo kanapių formuojasi lėčiau nei nuo kokaino, heroino ar amfetamino, tačiau ją nutraukti sudėtinga – panašiai, kaip ir metant rūkyti.