Pėdos didžiojo piršto deformacija

Kas yra hallux valgus ir kaip jis išsivysto?

Hallux valgus – tai didžiojo pėdos piršto sąnario deformacija, kai didysis pirštas pamažu krypsta link kitų pirštų, o padikaulis – į priešingą pusę. Didžiojo piršto sąnarį sudaro kaulai, raiščiai ir sausgyslės, kurie kartu leidžia pėdai judėti ir tolygiai paskirstyti kūno svorį vaikštant. Ilgainiui traumuojant sąnarį, formuojasi minėtos kaulinės deformacijos.

Hallux valgus dažniau nustatomas moterims, ypač toms, kurios ilgą laiką avi siaurą, smailianosę avalynę ir aukštakulnius batelius. Tokia avalynė spaudžia priekinę pėdos dalį ir didina apkrovą didžiojo piršto sąnariui, o tai skatina deformacijos progresavimą.

Vyresnio amžiaus žmonės taip pat susiduria su šia deformacija, tačiau ji dažnai būna siejama su sąnarių degeneraciniais pakitimais, pavyzdžiui, artritu. Tai gali lemti ryškesnius kaulinius išsikišimus ir sukelti skausmą ar eisenos pokyčius. Žinoma, šios būklės vystymuisi turi įtakos ir paveldimumas. Jeigu tėvai turi šią problemą, reikėtų stebėti, ar vaikui neatsiranda ankstyvų pėdos deformacijos požymių. Laiku pastebėjus pokyčius, galima imtis prevencinių priemonių ir sulėtinti deformacijos progresavimą.

Kokie susirgimo simptomai?

Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia ties deformuotu sąnariu. Įprastai atsiranda skausmas, ypač vaikštant ar avint batus. Dėl sąnario iškrypimo tampa sudėtinga avėti tiek įprastą, tiek siauresnę avalynę, o nuolatinė trintis gali sukelti odos paraudimą, patinimą ar minkštųjų audinių uždegimą. Progresuojant būklei, sąnario pakitimai tampa vis ryškesni ne tik funkciškai, bet ir estetiškai, t. y. pakinta pėdos forma, kuri gali apriboti avalynės pasirinkimą.

Kaip gydomas hallux valgus?

Ligos gydymas priklauso nuo deformacijos laipsnio ir simptomų intensyvumo. Norint sulėtinti ligos progresavimą, svarbu kreiptis į ortopedą, vos tik pastebėjus pirmuosius deformacijos požymius ir pajutus skausmą. Negydoma deformacija ilgainiui progresuoja – skausmas stiprėja, pradeda krypti ir kiti pėdos pirštai bei pakinta visa pėdos struktūra.

Lengvam skausmui ar uždegimui malšinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, fizioterapija, ortopediniai įdėklai ir rekomenduojami specialūs pratimai. Ortopediniai įdėklai leidžia koreguoti pėdos padėtį ir sumažinti spaudimą. Jeigu deformaciją lydi kitos ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis ar podagrinis artritas, gali būti skiriami specifiniai medikamentai, atsižvelgiant į bendrą sveikatos būklę.

Operacija

Chirurginis gydymas rekomenduojamas tais atvejais, kai konservatyvios priemonės yra neefektyvios arba deformacija jau yra gerokai pažengusi. Po operacijos daugumai pacientų sumažėja ar visiškai išnyksta skausmas, pagerėja pėdos funkcija ir išvaizda. Operacijos tikslas – atkurti normalią sąnario ašį, pašalinti kaulines išaugas ir stabilizuoti struktūras aplink sąnarį.

Prieš operaciją atliekama išsami pėdos apžiūra ir rentgenologiniai tyrimai. Nustatomas deformacijos laipsnis, vertinami kampai tarp pėdos kaulų, pagal kuriuos parenkama tinkamiausia chirurginė technika.

• Esant lengvai hallux valgus deformacijai, pašalinamos kaulinės išaugos, atliekama sausgyslių ir raiščių korekcija aplink sąnarį.
• Esant vidutinei hallux valgus formos deformacijai, pašalinamos kaulinės išaugos, perpjaunamas pakitęs kaulas ir pastumiamas į teisingą padėtį, o aplink sąnarį atliekama raiščių ir sausgyslių plastika.
• Sunkios hallux valgus deformacijos atvejais taikomas sudėtingesnis kaulo korekcijos metodas. Tokios operacijos metu pašalinama kylio formos kaulo dalis, kaulas į teisingą padėtį fiksuojamas specialiomis metalinėmis priemonėmis. Taip pat atstatoma sausgyslių ir raiščių pusiausvyra. Jeigu sąnarys yra stipriai pažeistas, gali būti atliekama sąnario plastika arba endoprotezavimas.

Dvišalės deformacijos atvejais, esant lengvai ar vidutinei deformacijai, dažnai galima operuoti abi pėdas vienu metu. Sunkesniais atvejais rekomenduojama gydyti po vieną pėdą, o antrąją operaciją atlikti po 4 –6 mėnesių.

Po operacijos

Po chirurginės procedūros operuota pėda sutvarstoma, o pacientui skiriama speciali ortopedinė avalynė, kurią reikia avėti 3–6 savaites. Vėliau galima grįžti prie įprastos avalynės, tačiau fizinis krūvis pėdai ribojamas dar 8–12 savaičių, atsižvelgiant į individualią gijimo eigą.

Vidutiniais ir sunkiais deformacijos atvejais perpjautas kaulas stabilizuojamas metalinėmis fiksavimo priemonėmis, pavyzdžiui, sraigtais, plokštelėmis arba strypais. Esant didesniam sąnario pažeidimui, papildomai gali būti taikoma imobilizacija, kai 4–6 savaitėms uždedama speciali gipso langetė. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama vaikščioti su ramentais, neminant operuotos kojos.

Kaulo gijimas paprastai trunka iki 8 savaičių. Po operacijos labai svarbu atkurti sąnario judrumą, todėl, praėjus 10–12 (sugijus operaciniam pjūviui) dienų, rekomenduojami specialūs didžiojo piršto mankštos pratimai, leidžiantys atkurti pėdos funkciją ir išvengti sąnario sąstingio.