Pelynas – kokia jo nauda organizmui?

Pelynas – vienas seniausiai naudojamų vaistinių augalų, kurio išskirtinis bruožas yra ryškus kartumas. Jis minimas dar senovės medicinos šaltiniuose, kur buvo vertinamas dėl virškinimą gerinančių ir bendrą organizmo tonusą palaikančių savybių. Šiandien pelynas tebėra populiarus natūraliosios medicinos augalas, padedantis įvairiais geros savijautos palaikymo atvejais.

Kas yra pelynas?

Pelynas (lot. Artemisia absinthium) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis astrinių šeimai. Jis išsiskiria sidabriškai pilkais lapais, intensyviu kvapu ir itin karčiu skoniu. Lietuvoje pelynas gerai žinomas nuo senų laikų – jis augdavo kaimų darželiuose, buvo naudojamas ne tik kaip gydomasis, bet ir kaip apsauginis augalas. Dėl stipraus aromato pelynu neretai smilkomi namai, o jo šakelės kabinamos prie durų, siekiant apsisaugoti nuo blogos energijos ir vabzdžių.

Istorinėje medicinoje pelynas minimas dar Antikos laikais. Senovės egiptiečiai jį naudojo tonizuojančioms ar gydomosioms arbatoms ruošti, o graikai tikėjo, kad šis augalas suteikia jėgų. Viduramžiais pelyno užpilai padėdavo nuo įvairių negalavimų ir buvo laikomi priemone, palaikančia bendrą sveikatą.

Pelyno poveikį organizmui lemia gausybė veikliųjų medžiagų. Jame yra eterinių aliejų, flavonoidų, taninų, organinių rūgščių ir seskviterpenų laktonų. Nors pelynas pasižymi intensyviu skoniu, būtent dėl šių junginių jis yra toks vertinamas fitoterapijoje.

Pelyno nauda organizmui

Pelynas turi daug naudingų savybių skirtingoms organizmo sistemoms. Jis padeda palaikyti gerą virškinimo veiklą, skatina kepenų darbą, stiprina imuninę sistemą ir suteikia daugiau energijos. Dėl intensyvaus poveikio šis augalas kartais laikomas pavojingu, tačiau tinkamai vartojamas jis gali suteikti reikšmingą naudą organizmui.

• Imuniteto stiprinimas. Pelyne gausu flavonoidų ir eterinių aliejų, kurie pasižymi antimikrobinėmis savybėmis. Reguliarus šio augalo vartojimas gali palaikyti natūralų organizmo atsparumą, padėti lengviau įveikti sezoninius peršalimus pereinamuoju metų laiku.
• Nervų sistemos palaikymas. Arbatos ar užpilų pavidalu vartojamas pelynas gali padėti sumažinti įtampą, skatinti atsipalaidavimą ir raminti nervų sistemą. Jis naudingas žmonėms, kurie patiria stresą ar jaučia nuolatinį nuovargį.
• Virškinimo gerinimas. Pelynas stimuliuoja virškinimo sulčių ir tulžies išsiskyrimą, todėl maistas gali būti greičiau suskaidomas ir įsisavinamas. Tai leidžia sumažinti pilvo pūtimą, raugėjimą ir sunkumo jausmą po valgio. Be to, pelynas tradiciškai vartojamas ir nuo viduriavimo, nes padeda sureguliuoti žarnyno veiklą. Jei viduriavimą sukelia mikrofloros pusiausvyros sutrikimai, vien pelyno gali nepakakti. Tokiu atveju papildomai vartojami probiotikai, kurie atkuria normalią žarnyno mikroflorą.
• Literatūroje minimas pelyno naudojimas burnos gaivai palaikyti ir bendram burnos komfortui.

Akivaizdu, pelynas – tai augalas, kurio nauda apima ne tik virškinimo sistemą, bet ir imunitetą, nervų sistemą bei bendrą savijautą. Vis dėlto, svarbu pasirinkti tinkamą vartojimo būdą ir jį vartoti saikingai bei atsakingai, nes per didelės dozės gali būti žalingos.

Pelyno vartojimo būdai

Pelynas gali būti vartojamas įvairiais būdais, o kiekviena forma turi savų privalumų. Tradiciškai populiariausia yra pelyno arbata, ruošiama iš džiovintų lapų ar žiedų. Ji pasižymi stipriu kartumu, tačiau būtent šis skonis suteikia teigiamą poveikį virškinimui, nes skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir mažina pilvo pūtimą. Dėl intensyvaus skonio arbatą rekomenduojama gerti nedideliais kiekiais.

Šiuolaikinėje praktikoje vis labiau populiarėja ir pelynas kapsulėse. Tai patogus pasirinkimas tiems, kuriems sunku priprasti prie kartaus arbatos skonio. Kapsulėse esantis sausasis ekstraktas leidžia tiksliai dozuoti veikliąsias medžiagas ir patogiai vartoti pelyną kasdien. Be to, galima rasti ir įvairių formų pelyno papildų, pavyzdžiui, skystų ekstraktų, tinktūrų ar mišinių su kitais augalais.

Jeigu norisi išvengti itin kartaus skonio, tačiau vis tiek vartoti pelyną, puiki išeitis yra įvairios arbatos virškinimui. Tokiuose mišiniuose pelynas derinamas su kitomis žolelėmis, pavyzdžiui, ramunėlėmis, pipirmėtėmis, kmynais ar pankoliais, kurie švelnina skonį ir kartu sustiprina teigiamą poveikį virškinimo sistemai. Taip galima pasinaudoti pelyno nauda, išvengiant stipraus kartumo.

Kada reikėtų vengti pelyno?

Nors pelynas turi daug naudingų savybių, jis tinka ne visiems. Šio augalo nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, nes pelyne esančios veikliosios medžiagos gali sukelti nepageidaujamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Pelynas taip pat nerekomenduojamas vaikams, ypač jaunesniems nei 12 metų.

Žmonės, sergantys skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu arba turintys padidėjusį skrandžio rūgštingumą, turėtų vengti pelyno, nes jis gali dar labiau sudirginti gleivinę. Atsargiai vartoti turėtų ir tie, kurie serga epilepsija ar kitomis nervų sistemos ligomis, kadangi eteriniuose aliejuose esantis tujonas gali skatinti traukulius.

Svarbu nepamiršti, kad pelynas gali sąveikauti ir su tam tikrais vaistais, ypač tais, kurie veikia kepenis ar nervų sistemą. Dėl to prieš pradedant vartoti pelyną kaip papildą ar arbatą, patariama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.