
Rotavirusinė infekcija
Virusinės kilmės žarnyno infekcijos sudaro apie 35–50 % visų vaikų viduriavimo atvejų. Net iki 95 % rotavirusine infekcija užsikrečia 3–5 metų amžiaus vaikai. Vis dėlto šia infekcija gali užsikrėsti ir vyresni vaikai bei suaugusieji, jeigu jie neturi susiformavusio imuniteto šiai infekcijai. Sunkesnė infekcijos forma pasireiškia pirmą kartą susirgusiems vaikams nuo 3 iki 35 mėnesių. Vyresniems vaikams ar suaugusiesiems pakartotinė infekcija dažniausiai būna lengvesnė ir gali pasireikšti menkais arba visai nepastebimais simptomais.
Rotavirusinė infekcija – tai žarnyno liga, kuri dažniausiai pasireiškia vėmimu, viduriavimu, karščiavimu ir bendru organizmo nusilpimu. Jai būdingas sezoniškumas, nes sergamumas padaugėja šaltuoju metų laiku. Lietuvoje daugiausia susirgimų fiksuojama gruodžio–balandžio mėnesiais, tačiau pavieniai atvejai nustatomi visus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimai, tačiau žiemos sezono metu gali kilti protrūkių šeimose ar vaikų kolektyvuose.
Ligos sukėlėjas
Rotavirusinę infekciją sukelia rato formą primenantys virusai – rotavirusai. Sergančio žmogaus išmatose jų aptinkama itin daug, o užsikrėsti pakanka vos 10 viruso dalelių. Dažniausiai virusai išskiriami ūminės ligos, kuri trunka apie 4–6 dienas, metu. Dėl didelio rotavirusų atsparumo aplinkoje ir labai mažos infekcinės dozės jie lengvai plinta visuomenėje ir sukelia dažnus susirgimus.
Kaip užsikrečiama?
Rotavirusinė infekcija perduodama fekaliniu–oraliniu keliu. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Dažniausiai virusą platina užsikrėtę vaikai ir suaugusieji, kuriems liga pasireiškia besimptome forma. Nuo gyvūnų šia infekcija neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančios viruso atmainos žmogui nėra pavojingos. Didžiausias rizikos veiksnys – nešvarios rankos. Kadangi rotavirusai ilgą laiką išlieka gyvybingi aplinkoje, jie gali patekti į organizmą per įvairius daiktus, kuriuos vaikai neretai kiša į burną. Infekcija gali būti perduodama ir per maistą, jeigu jis paruoštas neplautomis rankomis, ypač jei toks maistas nėra papildomai termiškai apdorojamas. Dažniausiai rotavirusas plinta vaikų kolektyvuose, o suaugusieji paprastai užsikrečia namuose nuo sergančių vaikų.
Ligos požymiai
Rotavirusinei infekcijai būdingi trys pagrindiniai simptomai – vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas. Pirmieji požymiai pasireiškia po 1–3 parų nuo užsikrėtimo. Lengvos ligos formos nustatomos retai, dažniau pasireiškia vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda staiga – ankstyvasis simptomas dažniausiai būna vėmimas, trunkantis 2–6 dienas. Per parą gali pasireikšti 3–4 vėmimo epizodai. Vėliau prasideda viduriavimas, kuris paprastai tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Išmatos būna skystos ar pusiau skystos, o tuštinimasis gali kartotis net iki 20 kartų per parą. Ligos pradžioje dažnai juntamas pilvo skausmas.
Vaikams kartais pasireiškia ir lengvi viršutinių kvėpavimo takų uždegimo simptomai. Apie 90 % sergančiųjų karščiuoja. Temperatūra gali būti nuo nedidelės iki labai aukštos ir trukti 3–4 dienas. Taip pat laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas. Dėl gausaus viduriavimo ir vėmimo organizmas netenka daug skysčių ir druskų, todėl sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
Persirgus susiformuoja ilgalaikis imunitetas nuo sunkesnių rotavirusinės infekcijos formų. Pakartotinai užsikrėtus liga, ši dažniausiai būna lengvesnė. Vis dėlto vien tik pagal klinikinius požymius rotavirusinės infekcijos nustatyti neįmanoma, nes viduriavimą gali sukelti ir kiti mikroorganizmai. Dėl to diagnozei patvirtinti reikalingi laboratoriniai tyrimai, o įvertinti sveikatos būklę ir paskirti tinkamą gydymą gali tik gydytojas.
Profilaktika
Patikimiausia specifinė apsaugos priemonė nuo rotavirusinės infekcijos – skiepai. Ši vakcina yra geriama ir dera su kitomis kūdikiams skirtomis vakcinomis. Skiepijimo kursas turi būti baigtas iki kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, nes vyresnių kūdikių skiepyti šia vakcina jau nebegalima.
Nespecifinės profilaktikos priemonės padeda sumažinti infekcijos plitimą šeimose bei vaikų kolektyvuose. Svarbiausios jų:
- kruopšti rankų higiena;
- sergančio vaiko nevedimas į darželį ar kitą kolektyvą;
- atskirų priemonių naudojimas valant tualetą ir ligonio kambarį, naudojant chloro turinčias dezinfekcines priemones;
- žaislų plovimas muilo ar sodos tirpalu, plovimas tekančiu vandeniu ir išdžiovinimas;
- žindymas – patikima profilaktika, nes padeda kūdikiams išvengti užsikrėtimo rotavirusais.