Sąnarių skausmas: ar kreiptis į gydytoją?
Sąnarių skausmas – tai simptomas, rodantis, kad sąnaryje ar jį supančiuose audiniuose vyksta tam tikri pakitimai. Skausmas gali būti laikinas arba nuolatinis, pasireikšti viename ar keliuose sąnariuose.
Statistika rodo, kad sąnarių skausmas yra labai dažna problema: beveik kas antras 40 metų žmogus bent kartą yra jį patyręs, o sulaukus 65-erių, beveik visi žmonės skundžiasi nuolatiniu ar pasikartojančiu skausmu. Maždaug trečdalis pacientų, besikreipiančių į šeimos gydytoją, mini sąnarių ar stuburo skausmus.
Jaunesnio amžiaus žmonėms sąnarius dažniausiai skauda po traumų, sumušimų ar intensyvios fizinės veiklos. Skausmo priežastimi gali būti ir uždegiminės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas ar septinis (pūlingas) artritas. Metabolinės ligos, pavyzdžiui, podagra, taip pat gali sukelti stiprų sąnarių skausmą – tuomet sąnariuose kaupiasi šlapimo rūgšties kristalai, sukeliantys uždegimą.
Kita priežastis gali būti reaktyvieji artritai, kurie išsivysto dėl organizme esančios infekcijos – dažniausiai šlapimo, lytinės sistemos takų ar žarnyno. Kai kuriais atvejais sąnarių skausmai atsiranda dėl autoimuninių ligų, tokių kaip vilkligė, dermatomiozitas ar vaskulitas, kai imuninė sistema klaidingai puola paties organizmo audinius.
Sąnarius gali skaudėti ir sergant virusinėmis ligomis, pavyzdžiui, gripu, raudonuke, vėjaraupiais ar Epstein–Barr virusine infekcija. Apie trečdalį žmonių, sergančių žvyneline, taip pat vargina sąnarių skausmai.
Kartais šis simptomas susijęs su psichosomatinėmis priežastimis, pavyzdžiui, fibromialgija, kai skausmas juntamas visame kūne, nors objektyvus uždegimas nenustatomas. Dažniausiai nuo tokio tipo skausmų kenčia moterys – joms būdingi miego sutrikimai, galvos skausmai, padidėjęs jautrumas. Tokiais atvejais taikomas ilgalaikis gydymas, apimantis nerimą ir depresiją mažinančius bei raumenis atpalaiduojančius vaistus.
Reumatinių ligų sukeliamą sąnarių skausmą galima sušvelninti ar net atitolinti laikantis sveikos gyvensenos principų. Svarbiausia – palaikyti normalų kūno svorį ir nuolat judėti. Kasdienis fizinis aktyvumas, reguliarus vaikščiojimas ar bent 5–10 minučių rytinė mankšta padeda išlaikyti sąnarių lankstumą ir stiprina juos supančius raumenis.
Jei sąnarių maudimas atsirado po didesnio nei įprasta fizinio krūvio, dažniausiai kreiptis į gydytoją nebūtina, nes tai laikinas pervargimo požymis. Tokiu atveju padeda poilsis, šilta vonia su paprasta ar jūros druska, vaistažolėmis. Vis dėlto, skausmui užsitęsus ar stiprėjant, verta pasikonsultuoti su specialistu.
Patyrus traumą, sąnariui būtina suteikti ramybę – sutvarstyti, vengti judinti, o pirmąsias paras dėti šaldančius kompresus. Skausmui ir uždegimui mažinti galima naudoti specialius tepalus ar gelius, tačiau traumos sunkumą visada turėtų įvertinti gydytojas, nes kartais gali būti pažeisti raiščiai ar kaulai.
Kai sąnariai tinsta, parausta, tampa karšti ar skausmingi, būklę gali palengvinti vaistai nuo skausmo ir uždegimo bei poilsis. Vis dėlto tik gydytojas gali nustatyti tikslią priežastį ir prireikus paskirti ilgalaikį gydymą. Kuo skubiau kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:
- sąnarius skauda ilgiau nei tris dienas;
- skausmas stiprėja, o sąnarys patinsta, parausta ar įkaista;
- sąnario neįmanoma sulenkti;
- kartu pasireiškia karščiavimas ar bendras silpnumas.
Tokie simptomai gali būti rimtesnės ligos požymis, todėl laiku suteikta medicininė pagalba padeda išvengti komplikacijų ir išsaugoti sąnarių funkciją.
