Šeimos gydytojas: ką reikia žinoti apie šąlančias galūnes?

Šaltuoju metų laiku vis daugiau žmonių pastebi, kad rankos ar kojos ima šalti dažniau nei įprastai. Paprastai sveiko žmogaus galūnės yra šiltos ir pradeda šalti dėl įvairių išorinių veiksnių, pavyzdžiui, ilgo sėdėjimo, netinkamos aprangos ar avalynės, žemos aplinkos temperatūros ar sumažėjusio fizinio aktyvumo. Vis dėlto, jeigu galūnės šąla nuolat ir be aiškios priežasties, tai gali būti tam tikrų sveikatos sutrikimų požymis. Šiame straipsnyje aptarsime galimas šąlančių galūnių priežastis, rizikos veiksnius ir prevenciją.

Galūnių šalimo priežastys

Rankų ir kojų šalimas dažnai susijęs su sutrikusia kraujotaka. Kai arterijos susiaurėja, į galūnes patenka mažiau kraujo, todėl jos tampa vėsesnės. Ši būklė gali būti laikina ir pasireikšti dėl nuovargio, streso, nerimo, nepakankamo skysčių ar mikroelementų kiekio organizme. Tokiais atvejais padeda subalansuota mityba, pakankamas poilsis, fizinis aktyvumas ir streso valdymas.

Sunerimti verta tada, jeigu galūnės šąla nuolat, be aiškios priežasties. Tai gali būti signalas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus. Taip pat galimos priežastys yra šios:

• širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimai, tokie kaip žemas kraujospūdis, kraujotakos nepakankamumas ar aterosklerozė;
• endokrininių liaukų, ypač skydliaukės, veiklos sutrikimai;
• virškinimo sistemos ligos;
• cukrinis diabetas;
• mažakraujystė;
• nervų sistemos sutrikimai;
• reino sindromas – būklė, kai dėl šalčio ar streso staiga sutrinka kraujotaka pirštuose (dažnai pasireiškia rankų, rečiau – pėdų pirštų pamėlimu, skausmu ar tirpimu).

Pastebėjus, kad galūnių šalimas tampa nuolatiniu reiškiniu, verta atkreipti dėmesį į bendrą organizmo būklę ir įsivertinti galimus rizikos veiksnius.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jeigu galūnių šalimas pasireiškia nuo seniau, nėra naujų simptomų, o bendra savijauta nesikeičia, tai dažnai nėra susiję su liga ir specifinis gydymas nereikalingas. Tačiau atidumo prireikia tada, kai kartu su šalimu pasireiškia ir kiti požymiai, pavyzdžiui, skausmas, staigus galūnių pamėlynavimas, odos pakitimai ar negyjančios žaizdos. Taip pat verta sunerimti, jeigu kartu nustatomos kitos sveikatos problemos, tokios kaip kraujotakos sutrikimai ar nestabilus kraujospūdis. Tokiais atvejais būtina kuo anksčiau pasitarti su gydytoju. Ilgai ignoruojami simptomai gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę, daryti įtaką organizmo senėjimo procesams ar lemti darbingumo sumažėjimą.

Koks gydymas taikomas, kai šąla galūnės?

Visų pirma svarbu nustatyti priežastį, kodėl šąla rankos ar kojos. Tam taikoma išsami organizmo būklės diagnostika. Nustačius tikslią priežastį, dėmesys skiriamas pagrindinės ligos ar sutrikimo gydymui. Jo tikslas – atkurti normalią kraujotaką ir organizmo pusiausvyrą.

Priklausomai nuo individualios situacijos, gali būti koreguojama mityba, atkuriamas skysčių balansas, papildomas mikroelementų ar vitaminų trūkumas. Jei šalimas susijęs su hormonų veiklos pakitimais, pavyzdžiui, sutrikusia skydliaukės funkcija, siekiama stabilizuoti vidaus liaukų veiklą. Esant tinimui ar kraujotakos nepakankamumui, skiriamas palaikomasis gydymas, o esant bendram organizmo nusilpimui – stiprinamas imunitetas.

Svarbu suvokti, kad galūnių šalimas dažnai yra ne atskira liga, o kitų sveikatos sutrikimų požymis. Dėl to savarankiškai gydytis nerekomenduojama. Tik individualiai įvertinus būklę, galima parinkti tinkamiausią sprendimą.

Kaip išvengti šąlančių galūnių ir kraujotakos sutrikimų?

Norint sumažinti galūnių šalimo riziką ir palaikyti gerą kraujotaką, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, subalansuoti mitybą ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme. Patartina vartoti kuo mažiau kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio.

Į mitybos racioną naudinga įtraukti daugiau produktų, turinčių kraujagysles stiprinančių vitaminų ir mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, apelsinų, kivių, juodųjų serbentų, riešutų, moliūgų ir saulėgrąžų sėklų, daigintų grūdų. Taip pat verta nepamiršti ir maisto produktų, kuriuose gausu vitamino B3 (PP), padedančio reguliuoti nervinę įtampą. Šio vitamino galima rasti kiaušiniuose, mėsoje, nesmulkintų grūdų duonoje, grikiuose ir pupelėse.

Šaltuoju metų laiku svarbu šiltai rengtis, t. y. mūvėti pirštines, avėti šiltą ir patogią avalynę. Namų aplinka turėtų būti šilta ir gerai vėdinama. Pajutus pirmuosius galūnių šalimo simptomus, rekomenduojami masažai, šiltos vonelės kojoms, kontrastiniai dušai, pirtys ir reguliarus fizinis aktyvumas.

Jeigu šie patarimai nepadeda ir galūnių šalimas tampa nuolatinis, svarbu neatidėlioti ir atlikti bendrą organizmo ištyrimą bei įvertinti būklę.

Maisto papildai, kurie gali padėti palaikyti normalią kraujotaką

Norint palaikyti normalią kraujotaką, nervų sistemos veiklą ir bendrą organizmo būklę, svarbu užtikrinti pakankamą tam tikrų maistinių medžiagų kiekį. Iš jų – dviskiaučių ginkmedžių (Ginkgo biloba) ekstraktas, kuris padeda palaikyti normalią smegenų ir periferinę kraujotaką, ir omega-3 riebalų rūgštys (DHR ir EPR), svarbios širdies veiklai ir smegenų funkcijai. Vitaminas E prisideda prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinės pažaidos.

Šios medžiagos dažnai įtraukiamos į maisto papildų sudėtį. Jos gali būti naudingos kaip papildoma priemonė bendrai organizmo būklei palaikyti, tačiau svarbu pasirūpinti sveika, subalansuota mityba ir pakankamu fiziniu aktyvumu. Prieš vartojant papildus, svarbu pasitarti su gydytoju arba vaistininku.