Skrandžio ligos
Virškinamasis traktas turi būti tausojamas, todėl svarbu tinkamai maitintis ir vengti žalingų įpročių.
Viena dažniausių skrandžio ligų požymių – skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Jis gali pasireikšti iškart po valgio, kiek vėliau, kartais prieš valgį ar net naktį. Kiti gana dažni simptomai – atsirūgimai, rėmuo, pykinimas, vėmimas (po jo dažnai palengvėja). Tokius negalavimus neretai sukelia skrandžio gleivinės uždegimas, dar žinomas kaip gastritas. Jam būdinga paburkusi, paraudusi gleivinė, kraujosruvos, žaizdelės, pakitusios skrandžio raukšlės. Negydomas uždegimas gali peraugti į rimtesnes ligas, tokias kaip skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Be to, uždegimas gali apimti ne tik skrandį, bet ir kitus virškinamojo trakto organus.
Ūmus gastritas gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių:
- greitai valgant, nepakankamai sukramtant maistą, vartojant kietą, aštrų ar sunkiai virškinamą maistą. Taip pat nereguliariai maitinantis ar persivalgant, ypač vakarais;
- gausiai vartojant alkoholį;
- dėl su maistu patekusių bakterijų arba cheminių medžiagų, naudojamų vaisiams ir daržovėms apdoroti;
- rūkant, ypač nevalgius (tada padidėja ir vėžio rizika);
- geriant kavą tuščiu skrandžiu;
- ilgai vartojant kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, skausmą malšinančius nesteroidinius preparatus nuo uždegimo, priešvėžinius ar hormoninius medikamentus;
- dėl nuolatinių ar pasikartojančių nervinių įtampų.
Ūmiais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir nustatyti tikslią priežastį. Dažnai ją pašalinus, būklė pagerėja. Vis dėlto, jeigu gastritas kartojasi, jis gali pereiti į lėtinę formą. Tuomet sutrinka skrandžio sulčių (druskos rūgšties) ir fermentų (pvz., pepsino) gamyba, išveši Helicobacter pylori bakterija, o ilgainiui gali sutrikti virškinimo organų (kasos, tulžies pūslės ar žarnyno) veikla.
Augalai skrandžio veiklai gerinti
Esant ūmiems skrandžio veiklos sutrikimams, pirmiausiai rekomenduojama išgerti stiklinę karšto vandens su citrinų sultimis. Jei pykina, galite pasistengti išsivemti, o vėliau – pašildyti skrandžio sritį. Patariama apie 12 valandų nevalgyti, o gerti tik vaistažolių arbatas arba atskiestas morkų, obuolių sultis.
Kurį laiką derėtų vartoti lengvai virškinamą, šiltą, skystą maistą, pavyzdžiui, gleivingas sriubas su sviestu, silpną sultinį, košes, troškintą žuvį, minkštai virtus kiaušinius. Valgyti reikėtų mažomis porcijomis, dažniau ir neskubant.
Skrandžiui palankūs maisto papildai, kuriuose yra acidofilų (gerųjų bakterijų) ir pektinų.
Skrandžio skausmams ir atsirūgimui mažinti tinka ramunėlių, medetkų žiedai, šalpusnių lapai. Lygiomis dalimis sumaišytų augalų arbatinį šaukštelį užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 10 min., nukoškite ir gerkite po stiklinę 3 kartus per dieną (10 dienų kursas). Kitas mišinys: 10 g ramunėlių, 20 g jonažolių ir 20 g gysločių lapų.
Esant meteorizmui, spazminiams skausmams, galima vartoti raudonėlių ir ramunėlių žiedų nuovirus. Lygiomis dalimis sumaišykite raudonėlių ir ramunėlių žiedus, 2 arbatinius šaukštelius mišinio užpilkite verdančiu vandeniu. Po 20 min. nukoškite ir po 1 stiklinę nuoviro gerkite ryte bei vakare. Svarbu paminėti, kad nėščiosioms gerti šio mišinio negalima.
Gastritui su viduriavimu tinka ramunėlių ir sidabražolių lapų mišinys. Lygiomis dalimis sumaišykite ramunėlių žiedus ir sidabražolių lapus. 1 arbatinį šaukštelį mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, po 20 min. nukoškite ir gerkite po stiklinę 3 kartus per dieną.
Skrandžio rūgštingumui mažinti rekomenduojamos piliarožių, taukių šaknų ir šalavijų lapų nuoviras. Sumaišykite 30 g vaistinių piliarožių, 20 g taukių šaknų, 10 g šalavijų lapų ir 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite 0,5 l vandens bei pavirkite 10 min. Nukoškite ir gerkite 3 kartus per dieną, po pusę stiklinės prieš valgį.
Sergant lėtiniu gastritu rekomenduojamas mėtų, valerijonų, šalavijų ir ramunėlių mišinys. Sumaišykite 100 g mėtų lapų, 40 g valerijonų šaknų, 20 g šalavijų lapų, 40 g ramunėlių žiedų. 1 valgomąjį šaukštą šio mišinio užplikykite stikline verdančio vandens ir gerkite 4 kartus per dieną, po pusę stiklinės.
Rūgštingumą reguliuoti ir esant opoms padeda ajerų, saldymedžių, taukių šaknų ir ugniažolių arbata. Sumaišykite po 30 g ajerų, saldymedžių ir vaistinių taukių šaknų bei 10 g ugniažolių. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, pavirinkite 10–15 min., nukoškite ir gerkite po 1 stiklinę 1 valandą prieš valgį (4 savaites).
Šviežių kopūstų sultys gali būti naudingos sumažėjus rūgštingumui, esant opaligei ar kepenų, blužnies ligoms. Sultis rekomenduojama gerti šiltas, po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną, 1 val. prieš valgį. Sultis šaldytuve galima laikyti tik iki 2 parų.
Virškinimui palankios ir bulvių sultys. Geriausiai 1 stiklinę sulčių išgerti ryte, tuščiu skrandžiu. Išgėrus, rekomenduojama pusvalandį pagulėti. Kursas: 10 dienų gerti sultis, 10 dienų daryti pertrauką ir vėl 10 dienų gerti. Virškinimui, nerviniams sutrikimams, radikulitui gali būti naudingas ir bulvių, morkų bei salierų sulčių mišinys.
Esant gastritui, opaligei, vidurių pūtimui, viduriavimui ir kitiems žarnyno negalavimams, rekomenduojamos šviežių gysločių lapų sultys arba džiovintų lapų nuoviras. Lygiomis dalimis sumaišykite sultis ir medų, gautą mišinį gerkite po 2–3 valgomuosius šaukštus per dieną. Jei vartojate džiovintus gysločių lapus, 1 valgomąjį šaukštą užpilkite stikline karšto vandens, palaikykite 10 min., nukoškite ir gerkite prieš valgį, likus 1 valandai.
Taip pat vartojamos ir alavijų sultys. Jos geriamos po 1–2 arbatinius šaukštelius, 2–3 kartus per dieną, likus 30 minučių prieš valgį. Rekomenduojama kurso trukmė – 1–2 mėnesiai.
Rekomenduojamas ir avižų kisielius bei džiūvėsiai.
Linų sėklų nuoviras (sėmenų gleivės) gali padengti skrandžio gleivinę, gali padėti mažinti nemalonų žarnyno pojūtį, padėti esant burnos ertmės ar net kvėpavimo takų tam tikriems negalavimams. Mišinio paruošimas: 1 valgomąjį šaukštą sėmenų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirkite 1–2 minutes, leiskite pastovėti 15 minučių ir nukoškite. Gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį, 2–3 savaites.
Kokios dietos laikytis sergant skrandžio liga?
Svarbiausia – sveika ir subalansuota mityba. Visiškai atsisakykite alkoholio ir rūkymo. Venkite labai sūrių ar saldžių patiekalų, citrusinių vaisių ir jų sulčių, aštrių prieskonių, žalių svogūnų. Taip pat nerekomenduojami produktai, turintys daug skaidulų ir sunkiai virškinamos celiuliozės, pavyzdžiui, ankštinės daržovės, nes jie gali dirginti skrandžio gleivinę.
Papildomos priemonės
Esant skrandžio gleivinės uždegimui, gali būti taikomos ir kompleksinės priemonės, kurios padeda sumažinti uždegimą bei palengvinti nemalonius simptomus. Jas rekomenduojama vartoti tik pasitarus su gydytoju arba vaistininku.
