Tropinės lytiškai plintančios infekcijos

Minkštasis šankeris

Minkštasis šankeris – lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia gramneigiama bakterija Haemophilus ducreyi. Ši liga dažniausiai yra paplitusi Afrikoje, Karibų jūros vietovėse ir Pietvakarių Azijoje. Pavyzdžiui, Kenijoje, Gambijoje ar Zimbabvėje minkštasis šankeris yra viena pagrindinių išorinių lytinių organų išopėjimo priežasčių.

Infekcija plinta lytinių santykių metu. Bakterijai patekus į organizmą, per 3–14 dienų atsiranda nedidelė pūslė, kuri greitai virsta opa. Ji yra minkšta, nesukietėjusi, nelygiais, dantytais kraštais, o jos dugnas pasidengęs gelsvai pilkomis, nemalonaus kvapo apnašomis. Opos aplinkiniai audiniai būna paraudę. Kai kuriems pacientams gali susiformuoti kelios opos, kartais – veidrodinės (simetriškai abiejose pusėse).

Dažnai padidėja vienos pusės kirkšnies limfmazgiai, kurie tampa skausmingi. Kai kuriais atvejais limfmazgiuose susikaupia pūliai, susidaro vadinamieji bubonai, kurie gali savaime pratrūkti.

Diagnozė nustatoma mikroskopu tiriant tepinėlį iš opos, taip pat galima išauginti bakteriją specialioje terpėje arba atlikti molekulinį testą (DNR amplifikaciją).

Gydymui skiriami antibiotikai.

Venerinė limfogranuloma

Venerinė limfogranuloma – lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia Chlamydia trachomatis bakterijos L1, L2 ir L3 tipai.

Ši liga dažniau pasitaiko tropinėse šalyse – Indijoje ir Afrikoje, kur sudaro 2–10 proc. visų šlapimo ir lytinių organų sistemos susirgimų. Europoje ji registruojama rečiau – dažniausiai tarp migrantų iš minėtų regionų ar jų lytinių partnerių.

Infekcija plinta nesaugių lytinių santykių metu, kai bakterijos patenka į šlapimo ar lytinius takus. Dažniausiai pažeidžiami kirkšnių ir šlaunų limfmazgiai – išsivysto pūlingas uždegimas, kuris negydomas gali komplikuotis fistulėmis ar abscesais. Liga turi tris stadijas.

• Pirmoji stadija. Po 3–30 dienų atsiranda maža pūslytė, primenanti herpetinį bėrimą. Ji paprastai neskausminga ir užgyja savaime per savaitę, todėl dažnai lieka nepastebėta. Kartais gali padidėti išskyrų iš gimdos kaklelio ar šlaplės.
• Antroji stadija. Po 2–6 savaičių padidėja kirkšnies ar šlaunų limfmazgiai. Jie tampa skausmingi, vėliau supūliuoja (dažniau vienoje pusėje) ir gali susiformuoti fistulės aplink tiesiąją žarną. Pasireiškia bendras negalavimas: nedidelis karščiavimas, silpnumas, šaltkrėtis, raumenų ar sąnarių skausmai. Kartais liga komplikuojasi plaučių, širdies ir kraujagyslių sistemos ar akių pažeidimais.
• Trečioji stadija. Dažniau serga moterys nei vyrai. Išsivysto tiesiosios žarnos uždegimas, gali atsirasti daugybinės opos, fistulės, limfoidinių mazgų sankaupos. Dėl randėjimo ir sąaugų sutrinka limfos nutekėjimas, o tai gali sukelti dramblialigę (limfedemą).

Liga diagnozuojama paėmus mėginius iš pažeistos odos, limfmazgių ar gleivinės ir juos tiriant laboratorijoje. Taip pat gali būti atliekami kraujo serumo tyrimai, imunofluorescenciniai ar molekuliniai testai.

Gydymas pagrįstas antibiotikais, kurie paprastai vartojami ne trumpiau kaip 3 savaites.

Kirkšnies granuloma (donovanozė)

Kirkšnies granuloma  (dar vadinama donovanoze) – lytiniu keliu ar net artimo sąlyčio metu perduodama infekcija. Ją sukelia gramneigiama viduląstelinė bakterija Calymmatobacterium granulomatis.

Liga labiausiai paplitusi tropiniuose regionuose – Vakarų Gvinėjoje, Pietų Indijoje, Karibų jūros salose, Brazilijoje, Pietų Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Australijoje.

Bakterijos, patekusios į organizmą, dauginasi ląstelėse ir sukelia audinių išvešėjimą, kuris vėliau pereina į opėjimą. Dažniausiai pažeidžiami kirkšnies limfmazgiai.

Pirmieji simptomai pasireiškia po 8–12 dienų nuo užsikrėtimo. Sukėlėjo patekimo vietoje atsiranda pavieniai ar keli poodiniai mazgeliai arba plokštelės, kurios vėliau išopėja. Opos paprastai nėra skausmingos, jos būna su lygiais kraštais ir švariu paviršiumi, tačiau gali susilieti į didesnius pažeidimus. Plačios opos būna ryškiai raudonos spalvos, linkusios kraujuoti, o kartais gyja sudarydamos randus. Retais atvejais formuojasi išaugos, panašios į smailiagales kondilomas.

Diagnozė nustatoma paėmus mėginius iš mazgelių ar opų ir tiriant mikroskopu, naudojant specialius dažus. Taip pat gali būti atliekami molekuliniai tyrimai, tokie kaip nukleorūgščių amplifikacija.

Gydymui skiriami antibiotikai. Kursas trunka tol, kol opos visiškai užgyja, bet ne trumpiau kaip 14 dienų.

SVARBU: negydykite savęs – pastebėję simptomus, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Antibiotikai vartojami tik gydytojui paskyrus.