Vanduo - gyvybės šaltinis

Vandens terpėje vyksta visi pagrindiniai organizmo gyvybiniai procesai. Mūsų ląstelės egzistuoja tarpląsteliniame skystyje, o didžiąją jų dalį sudaro vanduo. Per jį ląstelės gauna reikalingų maistinių medžiagų, taip pat jis veikia kaip tirpiklis ir padeda išplauti ląsteles, pašalinti atliekas, drėkinti odą. Tam, kad šie procesai vyktų sklandžiai, kiekviena ląstelė turi būti prisotinta vandens. Dažnas žmogus net nesusimąsto, jog daugelis negalavimų gali atsirasti dėl skysčių stygiaus organizme.

Vos gimusio žmogaus organizme vandens yra daugiau kaip 90 %. Tačiau augant ir senstant jo kiekis laipsniškai mažėja, organizmas tarsi „išdžiūsta“. Apie 70-uosius gyvenimo metus vandens lieka tik 55–60 %. Nuo šio pokyčio sulėtėja medžiagų apykaita, kraujas tampa tirštesnis, blogėja kraujotaka, o vidaus organai ir audiniai prasčiau aprūpinami maistinėmis medžiagomis.

Deja, prie to, kad mūsų organizmas greičiau „džiūsta“ ir sensta, dažnai prisidedame patys. Vis labiau įprantame vietoj paprasto vandens rinktis gazuotus gėrimus, skysčius su dirbtiniais saldikliais, kavą ar įvairias egzotiškas arbatas. Taip pamažu atprantame gerti gryną vandenį, kuris yra nepakeičiamas. Ne vienas žmogus teigia nejaučiantis poreikio suvartoti rekomenduojamą kiekį, kuris yra apie 2–2,5 litro vandens per dieną. Dažniausiai atsigeriama tik tada, kai pasireiškia troškulys. Tačiau troškulys reiškia, kad organizmui jau stinga maždaug 0,5–1 litro vandens. Tokiu atveju ląstelės būna pradėjusios „džiūti“, o tai sulėtina daugelį biocheminių procesų ir apsunkina rūgštinių atliekų šalinimą iš organizmo.

Vandens trūkumas pasireiškia įvairiais simptomais, tokiais kaip:

• silpnumas ir nuovargis;
• suprastėjusi koncentracija ir darbingumas;
• burnos, nosies gleivinės ir akių išsausėjimas;
• galvos skausmas.

Taip pat gali išsivystyti vidurių užkietėjimas, pablogėti odos būklė, kartotis mėšlungis, pasireikšti žemas kraujospūdis, šalti rankos ir pėdos, tirštėti kraujas.

Prancūzų rašytojas Antoine’as de Saint-Exupéry yra pasakęs: „Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei spalvos, nei kvapo, tavęs negalima apibūdinti, tačiau tavimi džiaugiamės nesuvokdami, kas tu esi iš tikrųjų. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, nes tu pats esi gyvybė! Tu suteiki mums jėgų, kurios buvo išsekusios, pripildai nepaaiškinamo gaivumo. Dėl tavęs mūsų širdyse vėl ima tekėti gyvybės versmės. Tu esi didžiausias pasaulio turtas.“

Iš tiesų vanduo sudaro didžiąją žmogaus kūno dalį. Suaugusio žmogaus organizme jo yra apie 65 %. Raumenyse vandens kiekis siekia iki 75 %, o kraujyje – net iki 79 %. Tad šis skystis yra ne tik būtina mūsų gyvybės sąlyga, bet ir pagrindas, nuo kurio priklauso visų organų bei sistemų veikla.

Rytų išminčių patirtis rodo, kad net apie 90 % ligų kyla dėl netinkamo vandens vartojimo. Kai organizmui nuolat trūksta vandens, sutrinka virškinimo ir šalinimo procesai, kraujas užteršiamas toksinais, kurie išnešiojami po visą kūną. Dėl to dažniau pasireiškia virškinamojo trakto ligos, vidurių užkietėjimas, hemorojus. Nepašalinus toksinų per storąją žarną ar inkstus, organizmas juos ima šalinti kitais keliais, pavyzdžiui, per plaučius, kas apsunkina kvėpavimą ir sutrikdo širdies ritmą.

Ilgalaikis vandens stygius gali lemti mažakraujystę. Nuodai pirmiausiai paveikia jautriausius organus – smegenis, todėl atsiranda galvos skausmai, migrenos priepuoliai. Taip pat pradeda džiūti ir šerpetoti oda, skilinėti plaukai, akys netenka natūralaus blizgesio.

Vanduo yra ne tik sveikatos, geros savijautos ir nuotaikos šaltinis, bet ir tikras grožio bei jaunystės eliksyras. Jis tarsi natūralus vaistas, padedantis organizmui atsikratyti negalavimų.

Vanduo aktyviai dalyvauja virškinimo procesuose: per parą išsiskiria apie 1,5 l seilių, 2,5 l skrandžio, 0,5 l tulžies, apie 0,7 l kasos sulčių ir maždaug 3 l plonojo žarnyno sulčių. Nors šie skysčiai išlieka organizme, kad kūnas būtų stiprus ir sveikas, vandens atsargas būtina nuolat atnaujinti.

Kasdien žmogaus organizmas netenka apie 2,5–3 litrų vandens: apie 1,5 l pašalinama per inkstus, apie 0,6 l išgarinama su prakaitu, apie 0,3 l iškvėpuojama, o dar apie 0,2 l pasišalina su išmatomis. Šie skysčiai kartu pašalina toksinus ir nereikalingas medžiagas. Jei prarasto vandens nepapildytume, šalinimo procesai sutriktų, o nuodingosios medžiagos imtų kauptis organizme.