Kalendorinis pavasaris jau persirito į antrąją pusę, bet nemažai žmonių vis dar negali nusikratyti stingulio, jaučia mieguistumą, nuovargį ar silpnumą... O taip norėtųsi atgimti su visa gamta, atrodyti gražiai ir jaustis žvaliai... Kur pasisemti energijos? Padėti galėtų vitaminai – kiekvieno žmogaus organizmui reikalingos medžiagos, įeinančios į maisto sudėtį. Vitaminai nėra energijos šaltinis, tačiau jie teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir kitus organizme vykstančius procesus.
Vienas iš vitaminų šaltinių – daržovės. Jose taip pat gausu aminorūgščių, mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotino ir virškinamosios ląstelienos. Daugiau apie daržoves ir jose slypinčias naudingąsias medžiagas pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Renata Druskytė.
Suvartojama daržovių dienos norma suaugusiam žmogui turėtų būti 400 gramų. Tačiau nereikia pamiršti, kad daržovės mūsų organizmui gali būti tiek naudingos, tiek kenksmingos. Nauda ar žala priklauso nuo jų pagaminimo būdo. Termiškai apdorotos daržovės netenka naudingųjų medžiagų, todėl reikia stengtis kuo mažiau jas virti ar kepti.
Ypač vertingos daržovių sultys – jos įsisavinamos per 15 min. po išgėrimo. Sultys gerina medžiagų apykaitą, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą kraujyje, pašalina iš organizmo toksinus, gelbėja nuo avitaminozės.
Pupelės
Labai maistingos, nes turi daug vertingų baltymų, magnio, fosforo, kalio, kalcio, cinko. 100 g pupelių yra beveik pusė per dieną reikalingo geležies kiekio, gausu folio rūgšties.
Kopūstai
Pagal vitaminų kiekį kopūstų sultys pranoksta daugumos kitų daržovių. Askorbo rūgšties (t. y. vitamino C) šioje daržovėje tiek pat, kiek ir citrinoje. Vitaminas C išlieka net raugiant šias daržoves ar spaudžiant iš jų sultis, bet žūva verdant. Kopūstas – nuostabus vitaminų K, A ir B grupės šaltinis. Jame taip pat yra ir vitamino U, kuris skatina opų gijimą, stiprina žmogaus imuninę sistemą, nemažai fosforo, skaidulinių medžiagų.
Kopūstų sultys gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, mažina storosios žarnos uždegimą, normalizuoja riebalų apykaitą, efektyviai valo organizmą, stiprina kraujagysles ir tulžies išsiskyrimą. Kopūstų sultys gydo nuo dantenų ligų ir stomatito.
Burokėliai
Ląsteliena ir pektinai – burokėlių sulčių pamatas. Šios daržovės išsiskiria vitaminų C, E, PP, B1, B5 ir B6 gausa, jose yra daug folio rūgšties ir provitamino A, kalio, magnio, geležies, kalcio, seleno, cinko, fosforo.
Jei reikia paskatinti kraujo gamybą, pagerinti medžiagų apykaitą ar pagelbėti nusilpusioms kepenims – burokėliai taps tikru išsigelbėjimu. Jie gydo vidurių užkietėjimą, menstruacijų skausmą, nutukimą, beje, sergant cukriniu diabetu ir geriant šių daržovių sultis, liga neprogresuoja. Šiose daržovėse daug pektinų, kurie stabdo bakterijų, sukeliančių puvimą žarnyne, veiklą.
Sultyse esantis natris padeda kalciui aktyviai įsitraukti į medžiagų apykaitos procesus, o chloras stimuliuoja kepenų darbą, gydo mažakraujystę. Burokėlių ir morkų sultys mažina kraujospūdį.
Morkos
Morkos pagal naudingų sveikatai medžiagų kiekį yra vienas vertingiausių šakniavaisių. Jose esantis karotinas organizme virsta itin naudingu vitaminu A, o celiuliozė su kaliu gerina virškinimą ir stiprina širdies veiklą. Yra vitaminų C, B1, B2, C, PP, K, B9, mineralinių medžiagų – magnio, cinko, fluoro, jodo, vario, sieros, fosforo, mangano, kobalto, geležies, pektinų. Norint, kad organizmas įsisavintų morkose esantį karotiną, jas reikėtų valgyti su augaliniu aliejumi.
Morkų sultys naudingos sergant dermatitu, konjunktyvitu, virškinamojo trakto ligomis. Jų galima išgerti iki trijų litrų per dieną. Rekomenduojama šias sultis gerti sergant opomis, onkologinėmis ligomis, jos gerina kasos veiklą, stiprina imunitetą ir nervų sistemą, tonizuoja organizmą. Tačiau vartojant per didelį kiekį morkų sulčių gali pagelsti oda.
Pomidorai
Pomidoruose esantys vitaminai C, E, K, H ir beveik visi B grupės vitaminai bei karotinas stimuliuoja žarnyno veiklą, gerina medžiagų apykaitą. Be to, nuolat valgant pomidorus didėja atsparumas įvairioms infekcijoms. Šiose daržovėse gausu likopeno – medžiagos, kuri saugo žmogų nuo vėžinių ligų.
Pomidorų sultys stimuliuoja kasos veiklą, gerina širdies darbą, nes jose gausu kalio, o dėl didelio organinių rūgščių kiekio spartina medžiagų apykaitą. Be to, tai puiki profilaktinė priemonė pagyvenusiems žmonėms nuo aterosklerozės. Pomidorų sultys įsisavinamos ir būna naudingos organizmui tik tada, jei į jas įpilamas šlakelis riebalų.
Agurkai
Šiose daržovėse daug kalio, natrio, fosforo ir kalcio. Agurkai gerina apetitą ir medžiagų apykaitą, be to, gerina riebalų absorbavimą, išsiskiria šlapimą varančiu poveikiu, skatina plaukų augimą, stiprina raumenis ir kraujagysles. Puiki profilaktinė priemonė nuo aterosklerozės, gerina atmintį. Dėl didelio kalio kiekio (iki 40 proc.) agurkai labai praverčia žmonėms, kurie nuolat kovoja su dideliu arba mažu kraujospūdžiu. Taip pat jie stiprina mūsų širdį ir kraujagysles.
Prisotintos vitaminų C ir A, geležies, magnio, fosforo, natrio ir kitų mūsų organizmui naudingų medžiagų agurkų sultys mažina tinimą, efektyviai valo kraują ir netgi naudojamos gydant artritą.
Špinatai
Špinatuose gausu kalcio, magnio, fosforo, kalio, geležies, cinko, mangano, seleno, vitaminų PP, A, B ir C. Juose taip pat daug baltymų, angliavandenių, riebalų, krakmolo bei organinių rūgščių.
Reguliariai valgant špinatus, organizme reguliuojamas cukraus kiekis, stiprėja imuninė sistema. Špinatai naudingi tiems, kurių regėjimas sutrikęs, gelbsti nuo celiulito, valo odą ir plaukus.
Vis dėlto špinatus vartoti reikia saikingai, nes jie gali suerzinti dvylikapirštę žarną.
Puikų skonį bet kuriam patiekalui suteikiančios prieskoninės daržovės. Česnakai ir svogūnai turi daug naudingų mūsų organizmui medžiagų, vitaminų ir mineralų. Česnakuose yra daug fosforo, kalio, sieros ir cinko, kiek mažiau seleno bei vitaminų A ir C. Gausu flavonoidų ir kitų antioksidantų, eterinių aliejų, riebalų rūgščių, aminorūgščių, pektino, angliavandenių ir sieros junginių.
Tai puiki profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, padeda „sudeginti“ riebalų perteklių, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, gerina smegenų veiklą. Juose esantys vitaminai, cinkas ir geležis stiprina imuninę sistemą. Be to, česnakai sumažina vėžio tikimybę, nes juose esantys selenas ir germanis trukdo susidaryti augliams.
Pavasarį, kai užsiimate sodinimu, sodo tvarkymo darbais, peršalimo tikimybė tikrai didelė. Dėmesį reikėtų atkreipti į drabužius, žiūrėti, kad būtų apsaugota apatinė nugaros dalis, kaklas ir krūtinės ląsta. Drabužiai turi būti lengvi, neperpučiami ir laisvi – nedėvėkite siaurų ir ankštų drabužių.
Drėgnu oru nereikėtų pamiršti ir apie avalynę, svarbu, kad dirbant sode nesušlaptų kojos.
Dirbant su sodo įrankiais privalu užsimauti darbines pirštines, jos apsaugos rankas nuo nuospaudų, rakščių ir įbrėžimų.
Nepamirškite ir saulės įtakos. Įdegis, kurį įgyjate dirbdami sode, išoriškai nelabai malonus ir odai kenksmingas, jis gali sukelti nudegimus ar kūno perkaitimą. Dirbant sode daugiausia saulės spindulių tenka toms pačioms kūno vietoms – nugarai ir pečiams. Nepamirškite jų pasitepti apsauginiu kremu su SPF filtru.
Svarbiausias rūpestis – nugara. Juk sodo darbai – tai sunkus fizinis darbas. Kad išvengtumėte nugaros skausmų, prieš imdami sodo įrankį, kelias minutes pasirąžykite, ištempkite į viršų rankas, pamankštinkite nugaros raumenis. Venkite ilgai stovėti ar dirbti viena poza. Stenkitės nelenkti nugaros per juosmenį, o geriau priklaupti ar pritūpti.
Šlaunų ir blauzdų raumenys yra stipresni negu nugaros. Kai ką nors kasate, dirbkite taip, kad didžiausias krūvis tektų kojų raumenims, o ne nugarai.
Dirbant sode, dažnai tenka kelti ar nešti ką nors sunkaus. Niekada nekelkite ir neneškite labai sunkių daiktų, nes galite pakenkti nugarai – juos stumkite arba ridenkite.
Be to, reikia nepamiršti, kad nors saulutė vis labiau šildo, žemė dar nėra pakankamai įšilusi ir nereikėtų ant jos sėdėti, nes gali išsivystyti raumens uždegimas ar peršalti šlapimo pūslė.
Pagalba, kai kamuoja skausmas
Rekomenduojama vieną ar dvi dienas pagulėti. Skausmą malšina šildomieji ar šaldomieji kompresai. Šiluma atpalaiduoja įsitempusius raumenis, mažina skausmą, gerina raumenų kraujotaką. Šaltis išsiskiria nuskausminamuoju poveikiu.
Skausmas ir uždegimas paūmėjimo periodu gali būti gydomi medikamentais. Tam tiktų nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
Praėjus ūminiam skausmui, galima pamėginti atlikti tempimo pratimus, stiprinančius nugaros raumenis.
Dirbkime sode be skausmo, o su malonumu!
