Raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.) žiedynų ekstrakto veiksmingumo ir saugumo klinikiniai įrodymai

LSMU profesorė dr. Nijolė Savickienė

Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė

Raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.) žiedynų ekstrakto veiksmingumo ir saugumo klinikiniai įrodymai

Raudonųjų dobilų žiedynai kaupia izoflavonus (daidzeiną, genisteiną, formononetiną ir biochaniną A), flavonoidus, kumarinus ir kitus junginius. Izoflavonai veikia estrogenų receptorius kaip agonistai (jei yra nepakankama koncentracija estrogenų) arba kaip antagonistai (esant estrogenų pertekliui), moduliuoja ląstelės oksidacinę - redukcinę sistemą. Izoflavonai biochaninas A ir formononetinas žarnyne ir kepenyse, veikiant citochromo P450 fermentams, demetilinami į genisteiną ir daidzeiną [1]. Plonajame žarnyne beta gliukozidazės hidrolizuoja izoflavonus į genisteiną ir daidzeiną. Apie 45 proc. biochanino A paverčiama genisteinu, o 60 proc. formononetino paverčiama daidzeinu [2].

Raudonųjų dobilų izoflavonoidai slopina ląstelių proliferaciją, stabilizuoja genų raišką, DNR struktūrą. Raudonųjų dobilų vaistinėje žaliavoje yra apie dešimt kartų daugiau junginių – izoflavonų, nei sojų ankščių ekstrakte [3, 4].

Endogeninių estrogenų agonistai (izoflavonai) – aktualūs menopauzės laikotarpiu, kompensuojant nepakankamą estrogenų kiekį. Fitoestrogenai sumažina CNS sutrikimus: dirglumą, nuotaikos kaitą, nemigą, kognityvinius sutrikimus, nuovargį, vegetacinę simptomatiką: arterinio kraujospūdžio svyravimus, širdies intensyvesnį plakimą, “karščio pylimą”, galvos skausmą, svaigimą, padidėjusį prakaitavimą, somatotrofinius simptomus: makšties, gimdos, šlapimo pūslės epitelio atrofiją, odos atrofinius pakitimus, slopina osteoporozės vystymąsi [5 - 7]. Tyrimų metu raudonųjų dobilų ekstraktas parodė afinitetą opioidų receptoriams. Kadangi opioidų sistema reguliuoja temperatūrą, nuotaiką ir hormonų lygį bei aktyvumą, manoma, kad tai gali paaiškinti raudonųjų dobilų poveikį menopauzės simptomų slopinimui [8].

Keičiantis gyvenimo amžiaus laikotarpiams, keičiasi ir endokrininės sistemos hormonų aktyvumas, medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų) metabolizmas. Šie faktoriai, taip pat mityba, gyvenimo būdas turi tiesioginį poveikį visų organų funkcijoms, bendrai sveikatos būklei. Pvz., didelio glikeminio indekso dieta gali prisidėti prie metabolinės aplinkos, kuri stiprina kancerogenezę, kūrimo [9, 10]. Ikimenopauziniu laikotarpiu moterims, vartojant didelio glikeminio indekso produktus ir esant mažam fiziniam krūviui, nustatyta padidėjusi rizika susirgti krūties vėžiu. Atliekant gyvūnų ir žmonių tyrimus nustatytas tiesioginis ryšys tarp polipeptidinio hormono insulino augimo faktoriaus (IGF-1) ir gliukozės lygio. Nutukimas net 50 proc. didina krūties vėžio riziką pomenopauzinio amžiaus moterims [11, 12]. Raudonųjų dobilų izoflavonų struktūros panašumas artimesnis 17 – β estradioliui nei 17 – α estradioliui, todėl geba prisijungti prie 17 – β estradiolio receptorių ir tarpininkauti cholesterolio metabolizme [13]. 17 – β estradiolio receptorių yra kraujagyslių endotelyje, smegenyse, kauluose ir širdyje, o 17 – α estradiolio receptoriai dominuoja kiaušidėse, krūtyse, gimdoje ir antinksčiuose. Raudonųjų dobilų izoflavono metabolito genisteino jungimosi afinitetas su 17 – β estradiolio receptoriais yra 20–30 kartų didesnis nei su17 – α estradiolio receptoriais. Apskritai, biochanino A prisijungimo prie estrogenų receptorių afinitetas yra 10 000 kartų mažesnis nei estradiolio [14].

Raudonųjų dobilų izoflavonai – genisteinas ir biochaninas A, reguliuoja lipidų apykaitą ir kitu mechanizmu - neveikiant estrogenų receptorius, t.y., padidinant PPAR - α (riebalinio audinio adipocitų žymenų - peroksisomų proliferacijos aktyviklių α receptorių) ekspresiją bei aktyvinant AMFK (AMFK – adenozino monofosfato (AMF) sužadinamas baltymų kinazes, inhibuojančias riebalų ir cholesterolio sintezę), todėl intensyvėja lipoproteinų metabolizme dalyvaujančių genų aktyvumas [15].

Elektroninėse duomenų bazėse (MEDLINE (PubMed), Embase ir Kochrane bibliotekos) paskelbti 7 klinikiniai tyrimai, kurių metu nustatyti statistiškai reikšmingi lipidų pokyčiai moterims perimenopauzės ir pomenopauzės metu, vartojant Trifolium pratense L. ekstraktą: mažėjo bendro cholesterolio koncentracija, p = 0,0017, o didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis padidėjo, p= 0,0165 [16].

Epidemiologiniais tyrimais įvertinta, kad Vakarų šalyse gyvenančių 80 proc. moterų menopauzės metu patiria vazomotorinius sutrikimus; karščio bangas ir naktinį prakaitavimą [17]. Atlikta standartizuoto Trifolium pratense (Promensil) ekstrakto, kurio doze - 80 mg, klinikinių tyrimų sisteminė apžvalga ir metaanalizė, šalinant menopauzės karščio bangas. Ekstrakto izoflavonų biologinio prieinamumo analizės rezultatai parodė, kad raudonųjų dobilų ekstraktai, pvz., Promensil/Menoflavon, kurių sudėtyje dominuoja izoflavonų aglikonai (ne glikozidai), lengviau absorbuojami žarnyne [17]. Trijų randomizuotų, placebo kontroliuojamų palyginamųjų tyrimų rezultatai parodė, kad vartojant po 80 mg raudonųjų dobilų ekstrakto per parą karščio bangų dažnis sumažėjo 30 – 50 proc., lyginant su placebo grupių tiriamųjų rezultatais, p ˂0,00001. Keturiose iš penkių klinikinių studijų buvo įvertinti Trifolium pratense ekstrakto sukelti nepageidaujami poveikiai. Pažymėti Promensil ekstraktą vartojusių grupėje 31 (37 proc.) tyrimo dalyvės ir placebo grupėje - 33 dalyvių (39 proc.) pavieniai nusiskundimai, pvz., kvėpavimo sistemos infekcijos, galvos, sąnarių ar raumenų skausmas, pykinimas, viduriavimas [18].

Viename iš vykdytų atsitiktinių imčių, randomizuotų placebo kontroliuojamų klinikinių tyrimų nustatytas raudonųjų dobilų ekstrakto izoflavonų (per parą skiriant po 1 mg genisteino, 0,5 mg daidzeino, 26 mg biochanino A, 16 mg formononetino) poveikis moterų (n =205), kurių amžius nuo 49 iki 65 metų, kaulinio audinio tankiui, palyginant su placebo efektu. Kaulų tankio žymenys išmatuoti tyrimo pradžioje ir po 12 mėn. Tyrimą baigė 177 moterys. Juosmeninės stuburo dalies kaulų mineralų ir kaulinio audinio tankio netektis buvo reikšmingai mažesnė moterų, vartojusių izoflavonų papildą, nei vartojusių placebo (p=0,04 ir p=0,03, atitinkamai). Nebuvo nustatytas reikšmingas izoflavonų poveikis klubo kaulų mineralų kiekio pokyčiui [19].

Daugumos klinikinių tyrimų rezultatai patvirtino hipotezę, kad maisto papildai su raudonųjų dobilų ekstraktu gali būti vartojami sergant krūties vėžiu. 2015 m. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) apžvalgoje pranešta, kad pacientėms, vartojusioms papildus, kurių sudėtyje buvo izoflavonų, krūties vėžio rizika nepadidėjo [20]. Be to, nebuvo nustatyta, kad fitoestrogenų suvartojimas su maistu būtų susijęs su padidėjusia krūties vėžio rizika [21]. 2020 metais paskelbti Milano Nacionalinio vėžio instituto (Italija) vykdyto dvigubai aklo atsitiktinių imčių placebo kontroliuojamo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo pacientės, sergančios krūties vėžiu (ER+), patyrusios chirurginį gydymą bei vartojusios tamoksifeną, išvados. Tyrimo tikslas – įvertinti raudonųjų dobilų ekstrakto ir dietos poveikį tamoksifeno sukeltiems premenopauzės simptomams, kūno masės didėjimui ir insulino atsparumui, t.y., faktoriams, kurie yra susiję su didesne vėžio atkryčių rizika. Studijos rezultatai parodė, kad moterims, vartojusioms raudonųjų dobilų preparatą Promensil® Forte (po 80 mg per parą 24 mėn.) kartu su Viduržemio jūros dieta pagerėjo menopauzės simptomatika, nedidėjo kūno masės indeksas. Tyrimo metu nustatytas pilvinio nutukimo sumažėjimas. Tai yra svarbu, nes po menopauzės riebalai yra androgenų ir estrogenų šaltinis ir gali “tarpininkauti” krūties vėžio išsivystymui. Pažymėta, kad raudonųjų dobilų ekstrakto vartojimas buvo saugus (neskatino endometriumo audinio storėjimo ir krūtų audinio tankio pokyčių, p < 0,0001, skirtingai nei veikia pakaitinė hormone terapija) [22]. Pacienčių grupėje, vartojusių raudonųjų dobilų ekstraktą, Trifolium pratense L. izoflavonai padidino PPAR (peroksisomų proliferacijos aktyviklių receptorių), ekspresiją, o tai galėjo turėti įtakos kūno masės indekso didėjimo ribojimui [23]. Biochaninas A, esantis raudonuosiuose dobiluose, bet ne sojų ekstrakte, yra PPAR aktyvatorius ir gali sumažinti atsparumą insulinui, padidinti lytinius hormonus surišančio globulino gamybą kepenyse bei sumažinti lytinių hormonų biologinį prieinamumą [24, 25].

Ikiklinikiniame in vivo tyrime su pelėmis, kurioms buvo sukeltas trigubai neigiamas krūties vėžys, 35 dienų laikotarpyje skirtas raudonųjų dobilų ekstraktas su doksorubicino terapija. 36 – ąją dieną išmatuotas estradiolio (E2), IL-12 ir IFN-γ citokinų bei glutationo peroksidazės (GPx) aktyvumas. Taip pat buvo įvertinti su apoptoze susiję genai, koduojantys p53, Bax, Bcl-2 ir kaspazę-3. Tyrimų rezultatai parodė, kad kartu skiriant doksorubiciną ir Trifolium pratense L. (100–400 mg/kg) buvo slopinamas 4T1 naviko ląstelių dauginimasis priklausomai nuo dozės. Bendras gydymas (ypač vartojant raudonųjų dobilų ekstraktą po 400 mg/kg) sumažino E2 (kaip krūties naviko augimo stimuliatoriaus) ir padidino IL-12 ir IFN-γ, GPx kiekius, taip pat mažėjo naviko ląstelių proliferacijos žymens Ki-67 ekspresija bei didėjo baltymo p53 koncentracija, t.y. buvo aktyvesnė apoptozė. Tyrimo su BALB/c pelėmis išvados: raudonųjų dobilų ekstraktas ir doksorubicinas sinergiškai slopino naviko augimą, aktyvino apoptozę, sumažino estradiolio E2 koncentraciją, turėjo poveikį endogeninio antioksidanto – glutationo peroksidazės, aktyvumui [26].

Tiriant raudonųjų dobilų izoflavonų antiandrogeninį poveikį (tyrime in vivo su vyriškos lyties pelėmis), nustatyta, kad Trifolium pratense L. izoflavonai pasižymėjo 5α reduktazės aktyvumu, sumažino testosterono ir dihidrotestosterono koncentracijas, kūno masės indeksą bei prostatos audinio augimą (aktualu sergant gerybine priešinės liaukos hiperplazija) [27].

Apibendrinus raudonųjų dobilų ekstrakto, izoflavonų tyrimų rezultatus, galima daryti išvadą apie Trifolium pratense L. vartojimo perspektyvas sėkmingam menopauzės simptomų šalinimui, riebalų ir angliavandenių metabolizmo reguliavimui, kardiovaskulinių ligų, osteoporozės, krūties vėžio profilaktikai bei sinerginiam vartojimui su paskirta terapija.

1. Howes J, Waring M, Huang L, Howes LG. Long-term pharmacokinetics of an extract of isoflavones from red clover (Trifolium pratense). J Altern Complement Med 2002; 8:135-42.
2. Hale GE, Hughes CL, Robboy SJ, et al. A doubleblind randomized study on the effects of red clover isoflavones on the endometrium. Menopause 2001; 8:338-46.
3. Thompson Coon J, Pittler MH, Ernst E. The role of red clover (Trifolium pratense) isoflavones in women’s reproductive health: a systematic review and meta-analysis of randomised clinical trials. Focus Altern Complement Ther 2003; 8:544.
4. Atkinson C, Warren RM, Sala E, et al. Red-clover-derived isoflavones and mammographic breast density: a double-blind, randomized, placebo-controlled trial. Breast Cancer Res 2004;6: R170–9.
5. Booth, N. L., Piersen, C. E., Banuvar, S., Geller, S. E., Shulman, L. P., & Farnsworth, N. R. (2006). Clinical studies of red clover (Trifolium pratense) dietary supplements in menopause: A literature review. Menopause, 13(2), 251–264.
6. Palomares, M., Hopper, L., Goldstein, L., Lehman, C., Lampe, J., Storer, B., & Gralow, J. (2004). Effect of soy isoflavones on breast proliferation in postmenopausal breast cancer survivors. Breast Cancer Research and Treatment, 88, 4002.
7. Nachtigall, L., Fenichel, R., Lagrega, L., Lee, W., Nachtigall, M., Nachtigall, L.E.,1999. The effects of isoflavone derived from red clover on vasomotor symptoms, endometrial thickness, and reproductive hormone concentrations in menopausal women. In: The 81st Annual Meeting of the Endocrine Society, San Diego, Calif., p. 293.
8. Nissan, H. P., Lu, J., Booth, N. L., Yamamura, H. I., Farnsworth, N. R., and Wang, Z. J. A red clover (Trifolium pratense) phase II clinical extract possesses opiate activity. J Ethnopharmacol 5-30-2007;112(1):207-210.
9. Nielsen TG, Olsen A, Chritensen J, Overdad K, Tjonneland A. Dietary Carbohydrate Intake Is Not Associated with the Breast Cancer Incidence Rate Ratio in Postmenopausal Danish Women. The American Society for Nutritional Sciences. 2004;24-128.
10. Augustin LS, Dal Maso L, La Vecchia C, Parpinel M, Negri E, Vaccarella S et al. Dietary glycemic index and glycemic load, and breast cancer risk: a case-control study. Annals of Oncology. 2001; 12:1533-1538.
11. Yu H, Shu XO, Li BD, Dai Q, Gao YT, Jin F et al. Joint effect of insulin like growth factors and sex steroids on breast cancer risk. Cancer Epidemiology Biomarkers and Prevention. 2003; 12:1067-1073.
12. Prentice RL, Caan B, Chlebowski RT, Hubbell FA, Anderson GL, Beresford SA et al. Low-fat dietary pattern and risk of invasive breast cancer: the Women’s Health Initiative Randomized Controlled Dietary Modification Trial. JAMA. 2006; 295:629-642.
13. Akbaribazm, M.; Khazaei, F.; Naseri, L.; Pazhouhi, M.; Zamanian, M.; Khazaei, M. Pharmacological and therapeutic properties of the Red Clover (Trifolium pratense L.): An overview of the new findings. J. Tradit. Chin. Med. 2021, 41, 642–649.